Lietuvoje

2021.03.04 19:15

Reaguoja į kunigų žodžius ir palieka Bažnyčią – pavargo nuo kišimosi ir siekio kontroliuoti

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.03.04 19:15

Reaguodami į kunigų poziciją dėl Stambulo konvencijos ir į prieš homoseksualius žmones nukreiptus žodžius, kai kurie nusprendžia pasitraukti iš Bažnyčios. Tokių istorijų socialiniuose tinkluose – ne viena. Savo sprendimu pasidalijusi Fausta pripažįsta – paskutinį tašką padėjo pastarieji įvykiai. Tačiau profesorė Milda Ališauskienė sako, kad dėl tokių veiksmų didesnio sujudimo neturėtų būti, o panašių akcijų yra buvę ir anksčiau.

Socialiniuose tinkluose pasirodė ne vienas įrašas, kuriame žmonės praneša apie savo sprendimą pasitraukti iš Bažnyčios ir siekia apostazės.

Toks sprendimas grindžiamas dvasininkų raginimu pasirašyti peticijas prieš Partnerystės įstatymą bei Stambulo konvencijos ratifikavimą, primenami ir homofobiški kunigų pasisakymai, kai homoseksualūs žmonės vadinami iškrypėliais.

Neseniai portalas LRT.lt skelbė, kokie žodžiai prieš LGBT bendruomenę skriejo Pakutuvėnų parapijos mišiose, kurias buvo pakviesti stebėti ir Pranciškonų gimnazijos moksleiviai.

„Tai yra globaliniame lygmenyje. Pavyzdžiui, genderizmas, kada pasaulis, mes sakome, šėtonas susimokė netgi politiniu lygmeniu iškreipti žmogaus prigimtį, kada (...) per LRT mokina iškrypėliai, taip šviesiai tiesiai galiu pasakyti – iškrypėliai, lgbtšnikai mokina mus, kas mes esame.

Pasirodo, berniukai jau nebėra berniukai, vyrai, pasirodo, nebėra vyrai, mergaitės nebėra mergaitės, moterys nėra moterys, bet galas žino kas. Įsivaizduojate? Kada valstybiniu lygmeniu bando įsiveržti į mokyklas ir mokinti amoralių dalykų (kalba netaisyta – LRT.lt)“, – taip per mišias, kurias stebėti buvo pakviesti Pranciškonų gimnazijos moksleiviai, kalbėjo kunigas.

„Kursto neapykantą visuomenėje“

Kvietimą pasitraukti iš Bažnyčios savo „Facebook“ paskyroje paskelbė ir „Vilnius Pride“.

„Reaguojant į pastarųjų savaičių (ar pastarųjų šimtmečių) aktualijas, kviečiame visas ir visus, nusivylusius Bažnyčios institucija ir pavargusius nuo jos kišimosi į mūsų gyvenimą, jungtis ir kartu formaliai palikti Bažnyčią. (...)

Dar lapkričio mėnesį Lenkijos aktyvistai mums pasakojo, jog, reaguodami į kunigų pedofilijos skandalus bei bažnyčios bandymus dar labiau suvaržyti moterų bei LGBT+ žmonių teises, žmonės ėmė masiškai organizuotis tarpusavyje ir formaliai palikti bažnyčios instituciją“, – rašoma šiame kvietime.

#SudieBaznycia Reaguojant į pastarųjų savaičių (ar pastarųjų šimtmečių) aktualijas, kviečiame visas ir visus,...

Posted by Vilnius Pride on 2021 m. vasario 28 d., sekmadienis

Jame taip pat primenamos šių dienų aktualijos – diskusijos dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo, taip pat ginčai dėl partnerystės įteisinimo.

Nemažai mūsų greičiausiai buvo pakrikštyti tokio amžiaus, kai dar negalėjo savarankiškai priimti sprendimo, ar norime būti dalimi institucijos, kuri aktyviai siekia kontroliuoti mūsų gyvenimą ir varžyti mūsų teises.

„Bažnyčios atstovai Lietuvoje ir toliau aktyviai kišasi į įstatymų leidybos procesus, priešinasi bet kokiai pažangai žmogaus teisių srityje, kursto neapykantą visuomenėje ir nurodinėja, kaip mums visiems gyventi.

Nemažai mūsų greičiausiai buvo pakrikštyti tokio amžiaus, kai dar negalėjo savarankiškai priimti sprendimo, ar norime būti dalimi institucijos, kuri aktyviai siekia kontroliuoti mūsų gyvenimą ir varžyti mūsų teises. Pastarieji įvykiai atrodo kaip puiki proga išreikšti savo nepritarimą dabartinei Lietuvos katalikų bažnyčios politikai ir formaliai palikti šią instituciją“, – teigiama kvietime.

Paskutinį tašką padėjo pastarieji įvykiai

Apie sprendimą pasitraukti iš Bažnyčios „Facebook“ paskyroje paskelbė „Užkalnio“ žurnalo redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė. Kaip LRT.lt portalui sako F. M. Leščiauskaitė, ji niekada nebuvo labai aktyvi Bažnyčios narė – nors vaikystėje priėmė sakramentus, bažnyčioje apsilankydavo per laidotuves ar norėdama apžiūrėti jos architektūrą.

Nors sprendimas pasitraukti iš Bažnyčios nebuvo lengvas, ji tvirtina, kad jį priimti padėjo pastarųjų savaičių įvykiai.

„Aš girdėdavau apie pedofilijos skandalus, apie nuomones dėl abortų – visi tie dalykai man buvo vienas po kito nepriimtini. Man ypač jautri homoseksualių žmonių priėmimo tema, tikriausiai, tai buvo galutinis taškas.

Mano daug bičiulių, kolegų, darbuotojų yra homoseksualių. Jie man brangūs ir aš labai asmeniškai priimu jų įžeidinėjimą. Nepatogiai jaučiuosi, kai jie vadinami iškrypėliais.

Mano daug bičiulių, kolegų, darbuotojų yra homoseksualių. Jie man brangūs ir aš labai asmeniškai priimu jų įžeidinėjimą. (...) Nepatogiai jaučiuosi, kai jie vadinami iškrypėliais. Man pasirodė, kad savo nuomonę galiu taip pareikšti“, – apie savo sprendimą F. M. Leščiauskaitė pasakoja LRT.lt.

Ji taip pat sutinka nemananti, kad nuo šio žingsnio kas nors kardinaliai pasikeis, tačiau tvirtina turėjusi išsakyti savo poziciją.

„Neturiu iliuzijos, kad Bažnyčia pradės staigiai keistis, nes kažkokia Fausta pagrūmojo kumščiu. Tokių iliuzijų neturiu, Bažnyčia turi teisę būti tokia, kokia ji yra, bet aš turiu teisę su ja nesutikti. (...) Lietuva tikriausiai yra laikoma krikščioniška, katalikiška tauta, bet manau, kad realybė yra ne visai tokia“, – svarsto F. M. Leščiauskaitė.

Pašnekovė pabrėžia, kad nors savęs nelaiko Bažnyčios dalimi, nesiekia žeminti tikinčiųjų bendruomenės ar sumenkinti religijos. Sprendimas pasitraukti iš Bažnyčios – būdas pareikšti savo įsitikinimus.

„Svarbiausia buvo pats pirmasis veiksmas – pranešti, kad aš nesutinku, kad man nepatinka. Manau, tai yra labai normali demokratijos praktika – tas pats, kas nueiti į rinkimus balsuoti. Neplanuoju eiti į bažnyčią daužyti langų – man tai nepriimtina, neplanuoju žeminti tikinčiųjų bendruomenės. Tarp bičiulių turiu ir labai tikinčių žmonių. Mano tikslas nėra sumenkinti religijos – tai mano būdas pareikšti savo įsitikinimus“, – sako ji.

F. M. Leščiauskaitė priduria, kad Bažnyčios atsisakymas nereiškia paties tikėjimo atsisakymo.

„Aš sau pasakiau, kad, jei Dievas yra, o aš tokios galimybės neatmetu, esu visai tikintis žmogus, bet, jei Dievas yra, manau, kad jis labiau mane priims dėl to, kad aš priimu kitų žmonių meilę ir kitus žmones, o ne dėl to, kad esu kažkokiame sąraše“, – sako F. M. Leščiauskaitė.

Didelio sujudimo dėl apostazės aktų tikriausiai nebus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, socialinių mokslų daktarė Milda Ališauskienė portalui LRT.lt sako, kad toks žmonių sprendimas palikti Bažnyčią rodo jų santykį su šia religine organizacija ir tai, kaip jie šį santykį vertina.

Viena vertus, svarsto profesorė, šis žmonių santykis yra emocionalus, kažkuo svarbus – jei nori tokio santykio atsisakyti, galbūt kažkokią reikšmę gyvenime jis turėjo. Kita vertus, atsiranda ir racionalumo, nes teikiami dokumentai, garsiai išsakoma ir paviešinama pozicija.

„Galėtum klausti – jei žmogus netikintis, jei jam nieko nereiškia suteiktas Krikštas ir kiti sakramentai, tai koks tikslas jų atsisakinėti? Bet čia, matyt, turime kiek gilesnį santykį – ne tik nebetikinčio žmogaus, bet ir gilesnį išgyvenimą tikriausiai dėl to, kas vyksta Bažnyčioje, kokia Bažnyčios pozicija“, – kalba M. Ališauskienė.

Manau, turint omenyje Bažnyčios masiškumą Lietuvos visuomenėje, tokie apostazės aktai yra gana marginalūs veiksmai.

Socialinių mokslų daktarė pažymi, kad diskusijos dėl nevienareikšmiškai vertinamos Bažnyčios pozicijos vyksta jau kurį laiką – maždaug nuo 2006 metų. Bažnyčios dalyvavimas viešajame gyvenime, įvairūs moralės klausimai bei kunigų pasisakymai sulaukia atsako iš tų žmonių, kurie save laiko Bažnyčios nariais, bet nepritaria jos pozicijai, teigia M. Ališauskienė.

Pasak jos, ir pastarojo meto diskusijose, pavyzdžiui, dėl Stambulo konvencijos, išsiskiria net kelios pusės. Kai kurie žmonės Stambulo konvencijai nepritartų, tačiau jie nepalaiko to, kaip reaguoja Bažnyčia, kaip pasisako dvasininkai.

Kelios grupės yra tarp pačių tikinčiųjų – vienaip reaguoja religinį fundamentalizmą išpažįstantys žmonės, kurie pažodžiui vadovaujasi religiniu tekstu, kitaip mąsto tie, kurie ne visais klausimais pritaria Bažnyčios vadovybei, vardija VDU profesorė.

O kokią reikšmę turės žmonių pasitraukimas iš Bažnyčios?

„Manau, turint omenyje Bažnyčios masiškumą Lietuvos visuomenėje, tokie apostazės aktai yra gana marginalūs veiksmai. Abejoju, ar jie kažkokį sujudinimą galėtų padaryti. Galbūt kažkokie dvasininkai padiskutuos apie tai, bet tikrai abejočiau. (...)

Iš kitos pusės – nutrauki ir nutrauki santykius su Bažnyčia, o Bažnyčia ir toliau gyvena savo gyvenimą, nes dauguma visuomenės save laiko Bažnyčios nariais“, – kalba M. Ališauskienė.

Ji primena ir tai, kad šiais metais žmonės vieni kitus aktyviau ragino dalyvauti gyventojų surašyme bei pasisakyti, jog nėra katalikai.

Palikti Bažnyčią ne taip paprasta

Kaip pasitraukti iš Bažnyčios? Visų pirma žmogus turi kreiptis į savo vyskupijos kuriją, atnešti pasirašytą prašymą. Vyskupas arba kancleris prašymą persiunčia į asmens Krikšto vietos vyskupijos kuriją. Ji prašymą persiunčia asmens Krikšto vietos klebonui, klebonas Krikštų knygoje padaro anotaciją.

Tačiau palikti Bažnyčią ne taip paprasta. Prieš dešimtmetį Lietuvoje taip pat buvo rengiamos akcijos, raginančios pasitraukti iš Bažnyčios. Tada taip pat buvo kelti klausimai dėl per didelio Bažnyčios kišimosi į politinius sprendimus, visuomenės gyvenimą. Pareiškimus su noru pasitraukti iš Bažnyčios 2010 metais per akciją pateikė grupė jaunuolių.

Kitais metais, 2011-aisiais, apostazės akciją surengė Feministinis frontas. Tada akcijos organizatoriai taip pat kalbėjo apie diskriminacinę politiką, kišimąsi į politinius procesus, pedofilijos nusikaltimų slėpimą. Pasak akcijos dalyvių, anksčiau nunešti prašymai pasitraukti iš Bažnyčios nebuvo patvirtinti.

Tada akcijos organizatoriai sakė, kad Bažnyčia savo bendruomenėje žmones laiko per prievartą, kadangi vengia išduoti apostazės dokumentus.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kun. Mykolas Sotničenka portalą LRT.lt taip pat informavo, kad Krikštas suteikiamas vieną kartą visam gyvenimui. Anot jo, šis sakramentas yra nepanaikinamas.

„Net ir formaliu aktu pasitraukus iš Bažnyčios, šio akto įvykdymas nenaikina Krikšto. Su kiekvienu besikreipiančiuoju yra susitinkama ir kalbamasi apie sprendimo motyvus, kanoninius padarinius, taip pat kokiu būdu galima ateityje sugrįžti į Katalikų bažnyčios bendruomenę ir jos vienybę“, – teigia M. Sotničenka.

Į klausimus, ar pastaruoju metu sulaukiama daugiau tokių prašymų ir kiek jų gaunama per metus, M. Sotničenka atsakė, kad „statistikoje religinėms bendruomenėms priklausančiųjų skaičiaus pokytis atsispindi po artimiausio gyventojų surašymo, kadangi gyventojų išpažįstamų religijų statistika yra sudaroma remiantis būtent gyventojų surašymo duomenimis“.

Populiariausi