Lietuvoje

2021.01.19 20:25

Politologė apie Kirkorovo įtraukimą į nepageidaujamų asmenų sąrašą: tai atsakas į hibridinio karo keliamas grėsmes

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.01.19 20:25

Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją Filipą Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė teigia, kad šis kultūros kaip švelniosios galios taikymo klausimas yra labai svarbus, ypač hibridinio, informacinio karo akivaizdoje.

Politologė pažymi, kad šiuo metu vyksta intensyvus hibridinis, informacinis karas, kuriame remiamasi vadinamąja švelniąją galia. Švelnioji galia remiasi, pavyzdžiui, kultūros ir sporto renginiais, per kuriuos siekiama daryti įtaką visuomenei, o F. Kirkorovo atveju – kitos valstybės visuomenei.

„Iš tikrųjų tai yra labai sena problema – kalbama tiek apie sportinių, tiek apie kultūrinių renginių nematomą, latentinį poveikį visuomenei ir dėl to šis iškeltas klausimas yra aktualus. Seime rinkosi netgi du komitetai – Kultūros ir Nacionalinio saugumo ir gynybos, – kurie iš tikrųjų bandė kelti klausimą, kaip prevenciškai spręsti tokias problemas, kurios neišvengiamai atsiras ir ateityje“, – pasakoja profesorė.

Novagrockienė apie informacinį karą: kultūra yra švelnioji galia, kuria galima paveikti visuomenę

Pirmadienį Lietuvos meno kūrėjų asociacija išsakė pasipiktinimą dėl Lietuvos kultūros tarybos sprendimo skirti daugiau nei 30 tūkst. eurų subsidiją Rusijos atlikėjų F. Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio pasirodymų Lietuvoje organizatoriams. Tačiau politologė teigia, kad dabar keliamas klausimas jau ne dėl lėšų sugrąžinimo, už neįvykusius koncertus, o klausimas, kaip identifikuoti pavojingus kultūrinius renginius.

„Dabar kyla klausimas, kaip identifikuoti pavojingus kultūrinius renginius, kurie vienaip ar kitaip yra nepriimtini, ypatingai atlikėjų, atvykstančių iš tų šalių, su kuriomis mūsų santykiai įtempti. Dėl to, aš manau, kad tai yra labai savalaikis susidomėjimas ir klausimų kėlimas, kadangi tai atsakas į hibridinio karo keliamas grėsmes“, – aiškina J. Novagrockienė.

Ji taip pat pastebi, kad finansavimo klausimas yra svarbus ir šis atvejis rodo, kad reikia peržiūrėti renginių finansavimo teisinę bazę.

Anot politologės, palankių Kremliui atlikėjų klausimas į politinę dienotvarkę dabar grįžta neatsitikinai. Ji pastebi, kad šie klausimai dažniausiai yra keliami tada, kai valdžioje yra dešiniosios partijos. Buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija, kurioje buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai, tikriausiai su sprendimu neleisti F. Kirkorovui atvykti į šalį būtų nesutikę.

„LLRA-KŠS būtų tokį žingsnį pasmerkę – kaip galima neįsileisti kaimyninės šalies atlikėjų. Tai reikia turėti omenyje, kad čia yra skirtingos pozicijos. Bet šiuo metu, aš manau, kad pakylant virš skirtingų partinių požiūrių tai yra pakankamai svarbus klausimas. Galbūt ir eskaluojamas, bet reikalaujantis sprendimo“, – tikina J. Novagrockienė.

LRT.lt primena, kad pirmadienį Užsienio reikalų ministerija Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos perdavė teikimą, kuriuo prašoma Rusijos ir Bulgarijos pilietį F. Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą. Antradienį šis prašymas buvo patenkintas.

Populiariausi