„Washington Post“ žurnalistas – apie Landsbergio pianiną ir pirmą kartą regėtą smurtą iš įsiūčio

Domantė Platūkytė, LRT.lt
2021.01.07 19:57
Michael Dobbs atsiima medalį iš Lietuvos ambasadoriaus JAV

Pirmą kartą regėtas smurtas iš įsiūčio, kruvinas lietuvio veidas ir susižavėjimas Vytautu Landsbergiu. Tokiais prisiminimais dalijasi JAV dienraščio „The Washington Post“ žurnalistas Michael Dobbs, iš arti stebėjęs Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Anot jo, tada suprato, kad šie įvykiai pakeis ne tik Lietuvos ar Sovietų Sąjungos likimą, bet paveiks ir visą pasaulį.

Sausio 13-osios trisdešimtmečiui skirtą projektą galite rasti čia.

Michael Dobbs buvo JAV dienraščio „The Washington Post“ korespondentas Maskvoje, už darbą Sausio 13-ąją nuo Lietuvos ambasadoriaus JAV gavo medalį. 1991 metais M. Dobbs į Vilnių atvyko likus kelioms dienoms iki Televizijos bokšto atakos ir čia pasiliko dar dvi savaites. Tai buvo paskutinis kartas, kai žurnalistas lankėsi Lietuvoje.

Bene labiausiai M. Dobbs sukrėtė įvykis dar prieš Sausio 13-osios naktį, kai sovietų kariuomenė užėmė Spaudos rūmus. Kurį laiką vyko neramumai, o tada vienas lietuvių aktyvistų, buvęs pastato viduje, pro langą ant sovietų karininko išpylė kibirą vandens.

Jis buvo kiaurai šlapias ir toks įsiutęs, kad pagriebė kalašnikovą ir pradėjo šaudyti į viduje esančius žmones.

„Jis buvo kiaurai šlapias ir toks įsiutęs, kad pagriebė kalašnikovą ir pradėjo šaudyti į viduje esančius žmones. Kareivis pataikė vienam lietuviui viduje – kai šis paliko pastatą, jo visas veidas buvo kruvinas“, – portalui LRT.lt pasakoja žurnalistas.

1991 sausio 13-oji diena
1991 sausio 13-oji diena / P. Lileikio/LRT nuotr.

Jis priduria, kad tai buvo pirmas kartais, kai Baltijos šalyse regėjo šūvius, paleistus iš įsiūčio.

„Tai buvo pirmasis smurtas, kurį regėjome Baltijos šalyse, todėl tai buvo labai svarbus įvykis. Tačiau tai buvo tik pradžia“, – prataria M. Dobbs.

Grėsmingos žinutės

Iki Sausio 13-osios taip pat buvo aišku, kad prasideda konfrontacija dėl įvairių šaliai svarbių pastatų, sako žurnalistas. Pasak jo, Vilniuje buvo keturios ar penkios vietos, kurios sovietams ir nepriklausomybės šalininkams buvo esminės.

Ryškiai M. Dobbs atsimena ir Sausio 13-osios naktį. Išgirdę apie link Televizijos bokšto važiuojančius tankus, žurnalistai taip pat nuskubėjo prie jo.

„Aš buvau šalia bokšto, kai privažiavo kolona šarvuočių. Kariai iššoko iš šarvuočių ir okupavo bokštą“, – pasakoja žurnalistas.

Sausio 13-osios minėjimas
Sausio 13-osios minėjimas / D. Umbraso/LRT nuotr.

Jis atvirauja, kad tada itin šokiravo nuo ant šarvuočių esančių garsiakalbių skleidžiama informacija. Per garsiakalbius sakė, kad Lietuvoje buvo nelegaliai perimta valdžia, todėl dabar suformuotas komitetas, kuris atstatys sovietų valdžią.

Tai nebuvo tik dar vienas bandymas užgrobti pastatą – tai buvo politinės jėgos perėmimas.

„Grėsmingai atrodė ne tik bokšto užėmimas, bet ir per garsiakalbius transliuojama žinutė, šio komiteto kūrimasis. Tai nebuvo tik dar vienas bandymas užgrobti pastatą – tai buvo politinės jėgos perėmimas. Šioje situacijoje jau galėjo laimėti tik viena pusė“, – prisimena M. Dobbs.

Nuramino A. Brazausko pasirodymas

Po atakos prie Televizijos bokšto tarsi buvo aišku, kad kitas pastatas, kuris bus okupuotas, – parlamentas. M. Dobbs parlamente praleido visą naktį – visi ten buvę žmonės manė, kad rūmai bus užimti, viduje buvo daug baimės ir sumišimo.

„Jei parlamentas būtų puolamas, viskas galėjo paskęsti liepsnose. Tada visi būtume atsidūrę pavojuje“, – prasitaria jis.

Žurnalistas sako stebėjęsis, kad lietuviai vis vien nesitraukia, o žmonių minia prie parlamento rūmų tik didėja, kad žmonės atsiveda ir vaikus. Įspūdį žurnalistui paliko ir atvykęs Algirdas Brazauskas. Anot M. Dobbs, jo atvykimas į parlamentą buvo solidarumo ženklas.

Sausio 13-oji. Nuotraukose – keturios Vilniaus Pedagoginio instituto penktakursės: Rūta Pankienė (Banionytė), Jūratė Ruočkienė (Vaitkevičiūtė), Aušra Palevičienė (Sklizmantaitė) ir Asta Šimkutė-Tirilienė
Sausio 13-oji. Nuotraukose – keturios Vilniaus Pedagoginio instituto penktakursės: Rūta Pankienė (Banionytė), Jūratė Ruočkienė (Vaitkevičiūtė), Aušra Palevičienė (Sklizmantaitė) ir Asta Šimkutė-Tirilienė / Liudo Verbliugevičius nuotr. Nuotrauką LRT perdavė Asta Šimkutė-Tirilienė

„A. Brazausko atvykimas į parlamento rūmus nuramino. Visų pirma, fiziškai jis yra aukštas vyras. Visų antra, neatrodė, kad jis tada bijojo, todėl jo pasirodymas visus šiek tiek nuramino. Tačiau kelias dienas nebuvo aišku, kaip viskas pasibaigs – visi pagrindiniai sprendimai buvo priimami Maskvoje.

Jei parlamentas būtų puolamas, viskas galėjo paskęsti liepsnose.

Pats Gorbačiovas buvo dviprasmiškoje situacijoje – jis leido šiems įvykiams nutikti, jų nesustabdė, tačiau nedavė nurodymo juos tęsti. Lietuvos likimas buvo sprendžiamas Maskvoje“, – tvirtina žurnalistas.

Susižavėjimas V. Landsbergiu ir baimė, kad visi pavirs gyvais deglais

Atmosfera Aukščiausioje Taryboje buvo įtempta ir klaustrofobiška. M. Dobbs prisimena, kaip vienas deputatas, Sąjūdžio narys, sakė: „Jei sovietų kariuomenė puls, visi tapsime žmonėmis–deglais. Pažiūrėkite į šį pastatą, į medines jo konstrukcijas. Šis pastatas nebuvo sukurtas gynybai“.

Kai kurie norėjo likti parlamente, kiti norėjo išeiti, manė, kad šie įvykiai bus visko pabaiga, kad parlamentas bus užimtas ir viskas baigsis.

Pasiteiravęs, ką dabar veikia Vytautas Landsbergis, M. Dobbs šypteli ir neslepia susižavėjimo Lietuvos vadovu.

1991 m. Sausio įvykiai Vilniuje
1991 m. Sausio įvykiai Vilniuje / P. Lileikio/LRT nuotr.

Jei Gorbačiovas to nesustabdys, tada niekas jo neapgins nuo jo paties žmogžudysčių.

„V. Landsbergis buvo savo kabinete, jis grojo pianinu ir visą laiką bandė susisiekti su Gorbačiovu. Landsbergis tada labai pyko dėl amerikiečių veiksmų, sakė, kad amerikiečiai lietuvius išdavė, o prezidentas George`as H. W. Bushas nieko nedaro. Jis manė, kad amerikiečiai nieko nedaro dėl to, kad nori Gorbačiovo paramos Irake“, – pasakoja M. Dobbs.

Žurnalistas ryškiai atsimena ir V. Landsbergio žodžius: „Jei Gorbačiovas to nesustabdys, tada niekas jo neapgins nuo jo paties žmogžudysčių. Jis bus niekas Vakarams ir niekas savo pulkininkams.“

Blogio, melo ir visko, kas blogiausia, imperija

M. Dobbs pripažįsta – nors iš pradžių manė, kad lietuviai turėtų laimėti ir išsaugoti nepriklausomybę, vėliau galvojo, kad įmanomas ir kitas scenarijus.

„Dauguma straipsnių iš Sovietų Sąjungos, iš buvusių sovietinių valstybių patekdavo į pirmuosius JAV laikraščių puslapius. Sausio 13-oji taip pat buvo didžiulis įvykis ne tik Lietuvai, bet ir mums. Žinojau, kad tai be galo svarbi istorija. (...) Supratau, kad tai bus be galo svarbu ne tik Lietuvai, bet ir visai Sovietų Sąjungai bei visam pasauliui“, – LRT.lt sako M. Dobbs.

Sausio 13-oji
Sausio 13-oji / Artūro Rimkevičiaus nuotr.

Būdamas šalia Aukščiausiosios Tarybos rūmų jis bendravo ne tik su nepriklausomybės rėmėjais, be ir su mažesnėmis grupelėmis žmonių, kurios palaikė Sovietų Sąjungą. Pasak žurnalisto, likus kelioms dienoms iki Sausio 13-osios įvykių pakilo įvairių produktų kainos.

Tai blogio, neapykantos, melų ir visko, kas atspindi blogiausią žmogiškumo pusę, imperija.

Kadangi buvo ekonominė krizė, duonos bei kitų maisto produktų kaina per naktį pakilo kelis kartus, sako M. Dobbs. Jis pabrėžia, kad tokia situacija buvo ir Sovietų Sąjungoje, tačiau žmonės, palaikantys grįžimą į Sovietų Sąjungą, galėjo tai išnaudoti ir dėl ekonominių problemų kaltę suversti nepriklausomybės judėjimo šalininkams bei nepriklausomybei.

M. Dobbs teigimu, šalia parlamento stovėję rusakalbiai arba Lietuvoje dirbantys rusai baiminosi, kad juos galiausiai gali atleisti iš darbo.

1991 sausio 13-oji diena
1991 sausio 13-oji diena / P. Lileikio/LRT nuotr.

Jam įsiminė ir prie Seimo kalbintas Algis.

„Jūsų prezidentas Ronaldas Reiganas Sovietų Sąjungą pavadino blogio imperija. Turiu kai ką pridėti – tai blogio, neapykantos, melų ir visko, kas atspindi blogiausią žmogiškumo pusę, imperija“, – Algio žodžius prisimena M. Dobbs.