Lietuvoje

2020.11.21 18:07

Prieš 30 metų parlamentą gynusiems studentams besiveržiančią minią stabdyti teko ir mediniu šepečiu

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.11.21 18:07

Parlamento gynėjai Albertas Daugirdas ir Vidas Švedas LRT RADIJUI pasakoja apie tai, kokiais ginklais 1991-ųjų sausį ketino ginti Aukščiausiąją Tarybą (AT) ir kam buvo pasiruošę puolimo atveju. Vyrai gerai prisimena, kad susikaupti ruoštis egzaminų sesijai, girdint lauke esantį triukšmą, buvę labai sunku. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams nuo priešiškai nusiteikusios minios teko ginti AT rūmus ir buvusius įvykius stebėti iš labai arti.

Sausio įvykiai užklupo sesijos įkarštyje

Albertas Daugirdas yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) narys, dabar dirbantis Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamente prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Vyras tikina, kad tiems, kurie „savo noru anuomet nėrė į įvykių sūkurį, atrodo, kad viskas lyg vyko dar vakar“.


„Viskas gyva, viskas pergyventa ir įsirėžę iki pat gelmių, – savo pasakojimą pradeda A. Daugirdas. – Kiekvieną sausio mėnesį, per Sausio 13-osios minėjimo renginius, tenka kalbėti su įvairiomis auditorijomis. Tuomet, nori ar nenori, tarsi atnaujini tą emociją, kodėl ėjai, kas stūmė eiti į priekį – į pati visų įvykių centrą, o nelikti įvykių nuošalyje. Pasakodamas tą auditorijai, viską vėl išgyveni.“

Sausio įvykius labai gerai prisimena ir Vidas Švedas, kuris taip pat yra LKKSS VAS narys, buvęs Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT, dabar vadinasi Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) – LRT.lt) Žvalgybos skyriaus darbuotojas. Vyras taip pat tikina visus prisiminimus nešiojantis širdyje. „Neatrodo, kad tas 30 metų ištrynė Lietuvai svarbias datas ir įvykius“, – sako jis.

Abu pašnekovai buvo tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto antrojo kurso istorijos studentai. Albertas prisimena, kad sausio įvykiai juos užklupo sesijos įkarštyje, o kaistanti situacija buvo gerai matoma ir girdima pro Martyno Mažvydo bibliotekos langus. „Toje skaitykloje mes ruošėmės egzaminams. Viską girdėjome, kas vyksta už langų, toje aikštėje, – prisiminimais dalinasi A. Daugirdas. – Išeidami iš skaityklos taip pat matėme, kas vyksta.“

Abejingas neliko

Albertas pasakoja, kad nepaisant vis labiau kasdien įsižiebiančių sausio įvykių, reikėjo koncentruotis į, tada atrodė, svarbiausią dalyką – egzaminų sesiją. „Mes tikrai negalvojome, kad visi šitie dalykai išsivystys į tokius aštrius įvykius ir veiksmus“, – neslepia LKKSS VAS narys.

Prioritetai pradėjo keistis sausio 8-ąją, kuomet studentai, kaip įprasta, M. Mažvydo skaitykloje ruošėsi egzaminams. Triukšmas už langų vis stiprėjo, tad Albertas nusprendė traukti kur ramiau – į Studentų gatvę. Tačiau ant tilto, vedančio į Pedagoginį institutą, pamatė priešinga kryptimi žygiuojančią grupę studentų.

„Tarp studentų buvo ir istorijos dekanas Jovaiša. Jie tada pasakė išgirdę kvietimą, kad reikalinga parama parlamento apsaugai užtikrinti, mat iškilo užėmimo grėsmė, – prisimena A. Daugirdas. – Tiesiog apsisukau ir prie jų prisijungiau. Vėliau tai buvo mano pirmasis patekimas į rūmus.“

Gelbėjo „galingas ginklas“

V. Švedas tądien triukšmą išgirdo dar bendrabutyje. „Aš tik ruošiausi eiti į biblioteką mokytis, kai išgirdau triukšmą ir šauksmus, kviečiančius eiti prie AT. Koridoriuje pamačiau savo karatė trenerį Žydrūną, kuris rinko žmonių grupę sakydamas, kad yra šturmuojama AT ir skubiai reikalinga mūsų visų pagalba“, – prisimena V. Švedas.

Studentų grupė į parlamento pastatą buvo atvesta pro šoninį įėjimą nuo fontano pusės. Vidas sako prisimenantis, kad studentams tada teko sustabdyti į rūmus įsiveržti norėjusią rusakalbių minią. „Į vidų patekome kažkur 15 minučių po šturmo, – tikina pašnekovas. – Tačiau minia vis dar buvo vidiniame AT kieme.“

Kaip dabar ironizuoja V. Švedas, jam gelbėjo rankose turėtas „galingas ginklas“. „Iš takelio išsilupau tokį medinį „brusiuką“. Dar ir šepetį turėjau. Mane pastatė ant laiptų į antrąjį aukštą. Atsimenu, kuomet rusakalbių minia skandavo įvairius šūkius, tokius kaip „lauk, Vyriausybe“, „lauk, Landsbergi“ ir panašiai. Viduje tvyrojo didžiulis pasimetimas, tačiau pats įėjimas į AT jau buvo apsaugotas“, – pasakoja vyras.

Bandė atkalbėti Terlecką

Priešiškai nusiteikusi minia stumdėsi, bandė įsiveržti antrą kartą, tačiau, anot pašnekovų, to padaryti nepavyko. Vyras sako gerai prisimenantis akistatą su Romualdu Ozolu. „Jis atėjo ir prašė, kad mes nepraleistume tos minios, – toliau pasakoja V. Švedas. – Aš tada pažiūrėjau į tą savo rankose laikomą šepetį ir patikinau, kad kažkaip bandysime tą minią sulaikyti.“

Su minia užmegzti dialogą tą dieną veržėsi Antanas Terleckas, sako krašto apsaugos tarnyboje dirbęs vyras. „Jis tą bandė padaryti pro antro aukšto langą, kuris išeina į vidinį kiemą. Aš jam patariau geriau to nedaryti. Nors ir buvau studentas, tačiau išdrįsau tai pasakyti, – pasakoja V. Švedas. – Tačiau su keliais palydovais jis visgi nuėjo į antrą aukštą, atsidarė langą ir bandė pakalbėti su ta minia.“

Vis tik, anot jo, įsisiautėjusi minia nebuvo nusiteikusi taikiam pokalbiui. „Vos tik jis išlindo pro tą langą, jam tiesiai į kaktą pasipylė monetos ir varžtai. Viename kampe ir stiklas buvo išdaužtas. Keikdamasis A. Terleckas apsisuko ir toliau bandyti kalbėtis su minia nebenorėjo“, – prisimena LKKSS VAS narys V. Švedas.

Visą pokalbį su parlamento gynėjais Albertu Daugirdu ir Vidu Švedu klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Populiariausi

Petras Gražulis

Lietuvoje

2020.12.02 14:41

Kultūros komiteto posėdyje už Gražulio nugaros pasirodė apsinuoginęs vyriškis papildyta Gražulio komentaru, atnaujinta 18.15

5