Lietuvoje

2020.09.28 17:32

Mažo miestelio mokykla ne iš kelmo spirta: nuotolinis – lyg bomba, bet turi dar iki COVID-19 naudotų slaptų ginklų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.09.28 17:32

Rokiškio r. Jūžintų Juozo Otto Širvydo pagrindinei mokyklai, kuri nuo vasaros pabaigos yra Kamajų gimnazijos skyrius, nuotolinis mokymas, jei vėl startuotų, nebūtų išmėginimas. Nedidelė mokykla turi du slaptus ginklus – patyrusią informatikos mokytoją Astą Tarailienę, kuri moko ir kolegas savo srities paslapčių, ir įdirbį – kaimo mokykloje nuotolinis mokymas buvo taikomas tuomet, kai COVID-19 dar nekamavo pasaulio.

„Jei ryt vėl būtų pradėtas nuotolinis mokymas, Jūžintų mokykla būtų šimtu procentų pasirengusi“, – apie 75 mokinius turinčią pagrindinę mokyklą sakė pedagogė A. Tarailienė.

Šioje kaimo mokykloje nuotolinis mokymas vyksta ir šiuo metu. Ne dėl koronaviruso. Tiesiog du mokiniai su tėvais neplanuotai liko gyventi Danijoje, tad pedagogai jiems suteikė galimybę mokytis nuotoliu.

Jūžintuose vienoje klasėje mokosi vidutiniškai aštuoni vaikai, yra paralelinių klasių.

Moko ne tik vaikus, bet ir kolegas

A. Tarailienė nuo praėjusių metų kovo yra ne tik vaikų, bet ir kolegų mokytoja. Pedagogė, kuriai nuotolinis mokymas nebuvo naujovė, mat ji savo darbe nuotolines platformas naudojo gerokai anksčiau, nei kad pas mus atėjo koronavirusas, tuomet ėmėsi mokyti informacinių technologijų ir kitus pedagogus.

Į nuotolinį mokymą turėtų būti žiūrima ne tik kaip į gelbėjimosi ratą pandemijų metu. Tai turėtų būti natūralus šiuolaikinės mokyklos mokymo būdas.

„Sunku buvo iš pradžių, gal ir pasipriešinimo buvo. Bet Jūžintuose visi viską įveikė. Pagrindas juk yra vaikas, jam lengviau vienoje sistemoje susirasti informaciją ir suprasti“, – kaip kolektyvas visuotinai pradėjo naudoti „Moodle“ platformą, pasakojo A. Tarailienė.

Taip pat skaitykite

Ir Kamajų gimnazijoje, ir Jūžintuose ši platforma buvo įdiegta gerokai anksčiau, nei Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir su juo startavo nuotolinis mokymas.

„Tik kiti mokytojai ja nesinaudojo, per pamokas ja naudojausi aš viena – keldavau užduotis, namų darbus. Man viskas tiko ir patiko. Tad kai startavo nuotolinis mokymas, mokiniai iš tų klasių, su kuriomis dirbu, jau buvo pasirengę dirbti nuotoliu. Įdirbis buvo, tad nebuvo sunku ir mokytojams prie to pereiti. Kolegos mokėsi, ir viskas sklandžiai veikė“, – pasakojo A. Tarailienė.

Pasak jos, į nuotolinį mokymą turėtų būti žiūrima ne tik kaip į gelbėjimosi ratą pandemijų metu. Tai turėtų būti natūralus šiuolaikinės mokyklos mokymo būdas.

„Dirbdama su Jūžintų ir Kamajų mokiniais jau daugiau nei metus naudoju nuotolinio mokymo platformą. Vaikai juk pabaigę pagrindinę išeina į kitas mokyklas, įstoja į aukštąsias, kur užduotys pateikiamos tose pačiose platformose. Tad reikia mokinius įpratinti dirbti tokiu būdu. Šiuolaikiniai vaikai turi būti pasirengę tam. Mano mokinių neturi ištikti šokas nuėjus į universitetą ir išvydus kokias nors technologijas.

Be to, juk suserga vaikai, tuomet taip pat reikia nuotolinio mokymo. Mano mokiniai turi prieigą prie visų pamokos užduočių, prie visos medžiagos. Jei nebuvai klasėje, turi įrašytą pamoką. Visa tai nesusiję su jokiu karantinu. Tai tiesiog įprastas darbas“, – pasakojo Jūžintų ir Kamajų pedagogė.

Rudenį vėl gludina primirštus įgūdžius

Iš Zarasų rajono dirbti į Rokiškio rajono miestelius važinėjanti A. Tarailienė neslėpė, kad šį rugsėjį teko gludinti tai, kas pradėta praėjusiais mokslo metais.

„Šiuolaikiniai vaikai turi būti pasirengę tam. Mano mokinių neturi ištikti šokas nuėjus į universitetą ir išvydus kokias nors technologijas“, – sakė Jūžintų ir Kamajų pedagogė.

„Yra žmonių, kuriems ne viskas iškart pavyksta, reikia pakartoti kelis kartus. O ir slaptažodžius ir vaikai, ir mes, suaugusieji, pamirštame. Tad šiemet, grįžę į mokyklas, atnaujinome ir slaptažodžius, ir įgūdžius. Jaunimas juk yra imlus.

Jūžintai nuotoliniam mokymui pasirengę 100 procentų. Kamajuose procesas vyksta. Visų pamokų metu aš pati dirbu ir nuotoliniu būdu, nors visi esame klasėje“, – kalbėjo mokytoja.

Anot jos, skaitmeninio turinio priemonių pedagogai suranda. O ir vadovėliais mokiniai naudojasi.

„Internete skaitmeninio turinio yra. Jei kyla klausimų dėl autorinių teisių, mokytojai tariasi su autoriais. Ir patys mokytojai gali kurti nuotolines pamokas. Nuotolinė pamoka iš esmės juk tokia pati kaip reali. Be to, namie vaikai turi vadovėlius ir pratybas.

Blogiausias būdas – sakyti vaikams, kad tik išspręstų šitą ar aną uždavinį. Mokytojas turi prisiliesti prie vaiko, kad ir nuotoliniu būdu. Antraip tai ne mokymas“, – mano A. Tarailienė.

Taip pat skaitykite

Prie pamokų jungiasi du mokiniai iš Danijos

Kad neteks naktimis nemiegoti startavus nuotoliniam mokymui, nedvejoja ir abiejų mokyklų direktorė Loreta Grochauskienė.

„Jūžintuose jau dabar dirbame ir nuotoliniu būdu. Du vaikai neplanuotai liko Danijoje – jie mokosi Jūžintuose, bet dabar gyvena Danijoje. Tad juos mokytojai moko nuotoliniu būdu. Klasėje vyksta pamoka, o Danijoje likę vaikai jungiasi prie prie tokios pamokos.

Dar ir visokios slogos, peršalimai prasidėjo. Pasiligojusieji tuomet į mokyklą neina, tad prisijungia ir tie vaikai, kurie lieka namie“, – pasakojo.

Ji pasakojo, kad didelės patirties pedagogai sukaupė praėjusį pavasarį, kai lyg lietus iš giedros dangaus trinktelėjo nuotolinis mokymas. Tuomet mokykla mokiniams išdalijo visus kompiuterius, kuriuos tik turėjo. Vėliau atkeliavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parūpinta įranga.

Direktorė sakė, kad pradžioje buvo justi stygius – tarkim, daugiavaikės šeimos turėjo po vieną kompiuterį, tad vaikai nepasidalydavo.

„Mokytojas turi prisiliesti prie vaiko, kad ir nuotoliniu būdu. Antraip tai ne mokymas“, – mano A. Tarailienė.

Direktorė neslėpė, kad teko susidurti ir su tėvų socialinės atsakomybės trūkumu. Bet mokykla sukosi pasitelkdama socialinę pedagogę – ši bendradarbiavo su seniūnijos socialiniais darbuotojais, kurie paragindavo tėvus padėti nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams.

„Nuotolinis darbas su vaikais buvo iššūkis visiems. Bet mūsų mokytojai ir taip jas naudojo. Juk ir multimedijas, ir internetą mokykloje turime. Tuomet, pavasarį, daug bendravome, susikūrėme grupę mesendžeryje. Visiems labai padėjo informacinių technologijų mokytoja.

Tad per savaitę iššūkis tapo norma. Mokytojai jį įveikė“, – savo kolektyvą gyrė L. Grochauskienė.

Vėliau per šalį nuvilnijo žinios, kad dalis mokytojų palieka darbo vietą, nes nuotolinis mokymas jiems tapo nepakeliama našta. Kamajų ir Jūžintų mokyklų vadovė sakė, kad tokių bėdų jos vadovaujamose mokyklose nekilo.

„Lyg ant bombos sėdime“

Kokiomis nuotaikomis dabar gyvena pedagogai?

„Labai didelis atsakomybės jausmas. Didžiausia problema ta, kad iš kaimų pas mus suvažiuoja įvairių klasių vaikai vienu autobusėliu. Kitaip mes jų nesusivežtumėte.

Į Kamajų gimnaziją atsivežame mokinius trimis autobusais, į Jūžintų – dviem. Nėra galimybės autobuse išlaikyti saugų atstumą. Bet higienos priemones naudojame, o vaikų sąmoningumas aukštas – jie labai nori eiti į mokyklą, o ne namie mokytis, tad koridoriuje nematau nė vieno vaiko be kaukės. Per nuotolinį mokymą pavasarį jie labai pasiilgo bendravimo, todėl ir stengiasi“, – pasakojo direktorė.

Tiesa, ji neslėpė, kad kirba nerimas.

„Kas žino, kaip čia bus. Gali nepavykti viruso ir visuotinio nuotolinio mokymo išvengti, bet esame tam pasirengę, pavasarį tai jau darėme, o ir dabar mokomės, mokytojus moko mūsų patyrusi informacinių technologijų mokytoja.

Jausmas toks, kad esi nežinomybėje, sėdi ant bombos ir nežinai, kada ji sprogs. Visi labai atsakingai laikomės higienos – ir vaikai, ir mokytojai, ir mūsų valytojos – ištisai plauna, valo, dezinfekuoja. Visi pajuto, kad tai svarbu, niekas nenori susirgti“, – kalbėjo L. Grochauskienė.

Anot jos, kaimo mokyklos neatsilieka nuo miesto gimnazijų, visur dirba profesionalai ir dėl to paties tikslo. Skirtumas tik tas, kad miesto mokyklos turi daugiau mokinių, tad joms dar sunkiau grumtis su nuotolinio mokymo iššūkiais.