Lietuvoje

2020.09.16 23:05

Debatuose partijos atsakė ir kaip mažintų nepakantumą, ir koks turėtų būti vaikų lytinis švietimas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.09.16 23:05

Kaip spręsti švietimo kokybės problemas ir kaip didinti lietuvių pakantumą kitokiems nei jei visuomenės nariams? Į šiuos ir kitus klausimus trečiadienį vykusiuose debatuose atsakinėjo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovai.

Seimo rinkimams skirtą laidą LRT rengia savo iniciatyva. LRT TELEVIZIJA, atsižvelgdama į teismo sprendimą, keičia debatų organizavimo tvarką ir dalyviai į laidas kviečiami atsitiktine tvarka – burtų keliu. Burtai lėmė, kad trečiadienio laidoje susirėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Centro partija-tautininkai, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

LR Seimo rinkimų debatai. Švietimas ir socialinė politika, socialinės atskirties mažinimas

Trečiadienio debatų temos: švietimas ir socialinė politika, socialinės atskirties mažinimas.

Skurdo riziką patiria ir neįgalieji, ir dirbantieji

Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuva, pagal skurdo rodiklius, smarkiai lenkia kitas valstybes nares, o viena problemų – žmonės užsibūna paramos sistemoje, nėra motyvuoti ieškoti darbo. Kandidatų buvo klausiama, kaip tokius žmones ištraukti iš pašalpų gavėjo statuso.

TS-LKD kandidatė Ingrida Šimonytė debatų metu kalbėjo, kad su skurdo rizika susiduria ne viena visuomenės grupių, tarp kurių – neįgalieji, vieniši tėvai, ypač mamos, ir t.t.: „Visoms šioms grupėms skirti daugiau dėmesio, kad žmonės, kurie gali dirbti, galėtų dirbti. Pavyzdžiui, neįgalieji galėtų dirbti atviroje rinkoje daug daugiau nei yra dabar, kai mes didžiąją dalį tam skirtų paramos lėšų skiriame uždariems darbo getams pavadinimu socialinės įmonės.“

Centro partijos-tautininkų lyderis Naglis Puteikis atsakydamas į klausimą kalbėjo apie tai, kad į teismą dėl LRT debatų tvarkos kreipėsi jo vadovaujama partija. „Mes kreipėmės, mes laimėjome ir todėl vyksta šitos diskusijos, mes – paprasti žmonės, galime nepaprastiems žmonėms, tai yra sisteminėms partijoms, užduoti klausimus“, – laidoje kalbėjo N. Puteikis.

Arvydas Juozaitis, vadovaujantis Kartų solidarumo sąjungai-Santalkai Lietuvai, kalbėjo: „Galime pasakyti, kad tas didysis užkariavimas Lietuvoje prekybos tinklų, kur žmonės buvo įverginti prie prekystalio, tai yra visos pardavėjos, kasininkės, aptarnaujantis personalas, tuomet automatiškai įverginti tiekėjai. Lietuvoje sistema dabar taip apversta aukštyn kojomis, kad viršus spaudžia apačią ir šitas socialinis sprogimas gali netrukus įvykti, nes pašalpininkų skaičius augs.“

LVŽS atstovas debatuose Tomas Tomilinas teigė, kad tai, jog pašalpas gaunančių žmonių skaičius kaip nors didėja, nėra faktas. Anot T. Tomilino, reikia kalbėti apie daugumą Lietuvos gyventojų, tai yra šeimas, kurios yra dirbančios, bet vis tiek patiria skurdo riziką. „Dirbančių žmonių skurdas, kai mums nepadeda visuomenė, nepadeda aplinka ir mes, dirbdami darbą, negalime pramaitinti savo šeimų, tai yra didelė problema. Per šią kadenciją mes ją pradėjome iš esmės spręsti“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Kokie sprendimai dėl nepakantumo?

Partijų atstovų taip pat buvo klausiama apie Lietuvos gyventojų nepakantumą įvairioms visuomenės grupėms. Tarptautiniai tyrimai parodė, kad kone kas antras lietuvis nenorėtų dirbti su psichikos negalią turinčiu asmeniu, kas ketvirtas su romų tautybės asmeniu, o kas penktas – su homoseksualiu asmeniu.

Paklaustas, kokių veiksmų reikia imtis, kad situacija keistųsi iš esmės, T. Tomilinas kalbėjo, kad jei žmogus Lietuvoje jausis komfortiškai ir uždirbs tiek, kad galėtų išmaitinti šeimą, jis netikės internete skleidžiamomis sąmokslo teorijomis ir nepradės kalbėti, kad mažumos yra kaltos dėl jo gyvenimo bėdų.

Į klausimą atsakydamas Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai atstovas Juozas Imbrasas kalbėjo, kad Lietuva, kaip valstybė, „paleido monopolijas“. Anot J. Imbraso, didieji ūkininkai engia mažuosius ūkininkus, panaši situacija, kaip sakė politikas, ir su didžiaisiais prekybos tinklais, kurie spaudžia maisto gamintojus.

Centro partijos-Tautininkų atstovė Nina Puteikienė kalbėjo, kad pati valstybė sukuria tam tikrus getus, pradedant švietimo srityje, nes vaikai privačiose ir valstybinėse mokyklose negali gauti vienodos kokybės išsilavinimo. Tai lemia, pasak N. Puteikienės, kad problemos keliasi ir į kitas sferas, pavyzdžiui, neįgaliųjų gyvenimą, kai jie yra diskriminuojami.

Konservatorių atstovas Justas Džiugelis kalbėjo, kad viskas prasideda nuo švietimo, todėl nereikia stebėtis, nes 30 metų vaikai su negalia negalėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklų. Anot jo, šioje Seimo kadencijoje opozicijos siūlymu buvo priimtas įstatymas, kuris tokią situaciją keis nuo 2024 metų ir vaikai taps matomi mokyklose, taip keičiant visuomenės požiūrį į negalią.

Švietimo kokybę gerintų per mokytojus ir pradinį ugdymą

Kandidatų buvo klausiama, kaip pakelti švietimo lygį Lietuvoje. Apie tai kalbėdamas A. Juozaitis sakė, kad pirmiausia reikėtų padaryti, jog visos švietimo sistemos ašis būtų mokytojas. „Lietuva pirmąją pedagogikos aukštąją mokyklą įkūrė Klaipėdoje 1935 metais, o dabar uždarė visas, trys centrai, neva ruošiantys pedagogus, bet tai yra juokas, nes niekas neveikia, sugriuvusi mokytojų ruošimo ir mokytojų autoriteto sistema“, – kalbėjo A. Juozaitis.

Centro partijos-tautininkų atstovas Gintaras Songaila teigė, kad norint pakelti švietimo lygį, pirmiausia reikėtų atsiminti, kad buvo sugriauta švietimo kokybės priežiūros sistema. „Tokia sistema buvo, ji buvo Kubiliaus Vyriausybės laikais sugriauta. Švietimo kokybės priežiūros realiai nėra. Reikia atstatyti tą funkciją. Turi būti išlyginti netolygumai mokytojų atlyginimų sistemoje“, – kalbėjo G. Songaila.

Konservatorių atstovė I. Šimonytė kalbėjo, kad esame linkę nuvertinti ikimokyklinį ir pradinį ugdymą. Politikės teigimu, dažnai sakoma, kad švietimui skiriama „europietiška“ BVP dalis, bet pažiūrėjus į struktūrą matyti, kad ji nėra tokia europietiška: „Todėl, kad pradinis ir ikimokyklinis ugdymas yra ta grandis, kuri yra gana smarkiai nuskriausta, o būtent čia formuojasi gebėjimo mokytis pagrindai, gali būti pastebėtos problemos ir vaikui suteikta pagalba.“

LVŽS atstovas T. Tomilinas sakė, kad jau prieš 15-20 metų švietimas Lietuvoje buvo paversta preke, ekonomikos aptarnavimo personalu. „Tai buvo didžiausia problema. Šiandien mokytojas yra viskas, bet tik ne misija. O aš manau, kad tai turėtų būti misija, mes turėtume suteikti mokytojui daugiau pagalbos, daugiau komforto, daugiau laisvės, daugiau pasirinkimo galimybių“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Lytinį švietimą kai kurie siūlo pradėti šeimoje

Debatuose dalyvavę rinkimų dalyviai sulaukė klausimo ir apie tai, koks turėtų būti lytinis švietimas mokyklose. Atsakydama į šį klausimą Centro partijos-Tautininkų atstovė N. Puteikienė sakė: „Esu tikra, kad lytinis švietimas prasideda šeimoje. Iš šeimos turime paleisti vaiką tokį, kuris jau būtų pasirengęs gyventi. Pirmiausia reikėtų edukuoti tėvus, o tėvai turėtų būti edukuojami ne tik hedonizmo dvasioje.“

TS-LKD atstovė I. Šimonytė teigė, kad reikia pasikliauti ekspertais, kurie lytiškumo ugdymo programą paruoštų arba integruotų svarbius klausimus į tuos dalykus, kurie vaikai mokyklose jau mokosi.

LVŽS kandidatas Liutauras Vičkačka debatų metu kalbėjo, kad didelė bėda yra tai, jog ilgus metus Lietuvoje nėra kalbama apie lytinį švietimą: „Reikia peržiūrėti biologijos kursą ir pradėti apie tai kalbėti, nes sprendimų jaunimas ieško kitur.“

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai lyderis A. Juozaitis kalbėjo, kad lytinio švietimo klausimas, kaip ir kiti klausimai, pirmiausia turi būti sprendžiami šeimoje.

Populiariausi

Rolanda Lingienė

Lietuvoje

2020.09.24 14:00

Lingienė apie situaciją kai kuriuose rajonuose: galima kalbėti apie antrą COVID-19 bangą COVID-19 paveikė jau 77 ugdymo įstaigas; atnaujinta 14.50

COVID-19 mobilus punktas Radviliškyje, koronavirusas

Lietuvoje

2020.09.24 18:49

Prasčiausią COVID-19 situaciją fiksuojantys Raseiniai – kryžkelėje: meras prakalbo apie lokalaus karantino galimybę neatmetama galimybė jau rytoj kreiptis į Vyriausybę dėl karantino skelbimo; atnaujinta 19.42

15
Policijos kontrolė

Lietuvoje

2020.09.24 08:40

Kraupi nelaimė: Klaipėdoje bute rastas miręs kūdikis papildyta Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir policijos komentarais