captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisininkas V. Mizaras nesitiki homoseksualų santuokų Lietuvoje ir siūlo jiems leisti bent partnerystę

Seime gaivinama iniciatyva įstatymuose įtvirtinti partnerystės institutą, kuris esą sumažintų nesusituokusių porų ir ypač jų atžalų diskriminaciją.
BFL  nuotr.
BFL nuotr.

Seime gaivinama iniciatyva įstatymuose įtvirtinti partnerystės institutą, kuris esą sumažintų nesusituokusių porų ir ypač jų atžalų diskriminaciją.

Registruotą partnerystę, kaip alternatyvą vedyboms, siūloma leisti ir tos pačios lyties asmenims, mat homoseksualų santuokos Lietuvoje vargu ar bus įteisintos.

Parlamentarams daugiau nei dešimtmetį nesiryžtant įteisinti bendro gyvenimo nesusituokus, nors toks buvo numatytas Civiliniame kodekse (CK), opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija trečiadienį surengė diskusiją šia tema.

Diskusijos dėl partnerystės įteisinimo atgijo po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad šeima gali būti sudaroma ne tik santuokos pagrindu. Anot jo, 2008 m. priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, šeima pripažįstanti tik santuokoje gyvenančius žmones, prieštarauja Konstitucijai.

KT teigimu, santuokos institutas yra „istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“. Bet šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

R. Šimašius: trukdo pagarbos žmonėms stoka

„Problemų yra, kai kas nors neįteisinta, – prieš renginį žurnalistams sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Dainius Pūras. – Prasideda diskriminacija – faktinė ar teisinė. Šeimos bandomos rūšiuoti į geras ir blogas. Blogosios bus dar blogesnės, jei vis kartosime, kad partnerystėje – ne viskas gerai, stumsime į socialinę atskirtį.“

Anot psichologo, tą patį galima pasakyti ir apie nesusituokusių partnerių, ir apie vienišų mamų auginamus vaikus – didesnė tikimybė jiems patirti patyčias, pavyzdžiui, iš bendraamžių.

„Lietuva prarado kompasą ir pakrypo gal su gerais norais, bet į neteisingus sprendimus“, – kalbėjo D. Pūras.

Liberalų lyderis Eligijus Masiulis pritarė, kad nesusituokusios poros be teisinio reglamentavimo atsiduria užribyje, net jei gyvena visavertį asmeninį gyvenimą. „Žinant, kiek daug galios Lietuvoje turi popierius ir antspaudas, jos patenka į nepatogias situacijas. Tai liečia bendrus turtinius santykius, finansinius įsipareigojimus“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot buvusio teisingumo ministro, Liberalų frakcijos seniūno Remigijaus Šimašiaus, įteisinti partnerystę trukdo pagarbos žmonėms stoka. Kai kas ne taip dirba, kai kas ne taip gimdo, kai kas ne taip myli, kalbėjo jis, turėdamas omeny įsiplieskusias diskusijas dėl privačios medicinos ir gimdymo namie. „Nepakantumas kitaip savo problemas sprendžiantiems žmonėms yra didelė visuomenės ir valdžios institucijų problema“, – teigė liberalas.

Diskusijos iniciatorė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė, pažymėjusi, kad įstatymo reikia ne santuokoje gyvenančių ir jų vaikų teisių apsaugai, paragino renginio dalyvius pritarti kreipimuisi į Seimo valdybą, kad problema būtų pajudinta iš mirties taško.

Parlamentarė teigė nematanti rimtų argumentų, kodėl partnerystės negalėtų įregistruoti ir homoseksualios poros.

Buvo ir Antikoje

Advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas prof. Vytautas Mizaras paragino nesusituokusių porų nelaikyti priešprieša tradicinei šeimai ir santuokai, tik modernios visuomenės teisės institutu. „Kiek egzistuoja visuomenė, šeimos gyvenimas ir vedybų pagrindu, ir ne vedybų pagrindu egzistavo, net išsivysčiusiose romėnų ir graikų civilizacijose, skyrėsi tik teisės požiūris“, – pažymėjo teisininkas.

Stiprėjant Bažnyčios įtakai, būtent ji ėmė uzurpuoti šeimos sudarymo ir palaiminimo sferą. Vėliau kištis ėmė ir pasaulietinė valdžia.

V. Mizaras prisipažino diskusijose apie šeimas kvestionuojantis žodį „tradicinis“: „Kai skamba „tradicinė santuoka, tradicinės šeimos“, reikia nežaisti su šiais terminais, nes neaišku, ar galima tradicija vadinti, kas yra dirbtina. Natūralu yra šeima, santykiai.“

Pasak jo, galiojantis CK reguliuoja tik susituokusių šeimų gyvenimą, o kituose įstatymuose tvyro chaosas. Juose pilna tokių terminų, kaip šeimos nariai, artimi asmenys, susiję asmenys, artima aplinka, bendrai gyvenantys asmenys. Kai kuriuose – pavyzdžiui, Kredito unijų, Pajamų ir Pelno mokesčio įstatymuose – sugyventiniai prilyginami sutuoktiniams.

Teisininkas pasiūlė įstatymą, kuriame būtų apibrėžti turtiniai ir neturtiniai santykiai, pagarba ir lojalumas partneriui, išlaikymas, turtiniai ir paveldėjimo klausimai, taikyti tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų poroms.

Registruotą partnerystę, jo manymu, reikėtų leisti tik homoseksualams: „Tai – artima alternatyva santuokai, nes jų santuokos Lietuvoje, matyt – tai kiekvienam aišku – nebus net svarstomos“. Tradicinės seksualinės orientacijos poroms esą pakanka neregistruotos partnerystės – gyvenimo kartu – instituto.

Tendencija rūšiuoti šeimas

Kaip diskusijoje sakė D. Pūras, ketverius metus dirbęs Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete, partnerystės pripažinimo reikalauja žmogaus teisių principai.

„Nepadarius to yra ne tik teisiniai pažeidimai, bet akivaizdus problemų, kurių ir taip daug Lietuvoje, gilinimas: socialinė atskirtis, nepakantamumas kai kurioms socialinėms grupėms, diskriminacija – jei ne de jure, tai de facto, pasipriešinimas blokui vertybių, ateinančių iš laisvojo pasaulio.“

Psichologo žodžiais, su partnerystės instituto nebuvimu ir „tendencija rūšiuoti šeimas“ susijęs tiek didelis vaikų namų globotinių skaičius, tiek nesėkmės bandant vaikus apsaugoti nuo prievartos.

„Aš – už tai, kad nesigėdytume priklausyti laisvajam pasauliui“, – teigė D. Pūras.

Kyla teisinių problemų

Partnerystė – bendras gyvenimas neįregistravus santuokos – numatyta 2001 m. įsigaliojusiame CK. Po trejų metų Vidaus reikalų ministerija parengė Partnerystės (bendro gyvenimo nesusituokus) įstatymą, bet dėl pluošto pastabų Seimas grąžino jį tobulinti. Projekte buvo siūloma įregistruotą partnerystę iš esmės prilyginti santuokai, taikyti monogamijos principą, leisti oficialiais partneriais tapti tik pilnamečiams asmenims ir neleisti įsivaikinti. Tačiau partnerystei nutraukti buvo siūloma paprastesnė tvarka nei ištuokai.

Praėjusią kadenciją Seime vėl buvo registruojami projektai dėl partnerystės įteisinimo, bet realiai šis institutas iki šiol neveikia – Partnerystės įstatymas niekaip nepraeina parlamentarų filtro. Konstitucija numato, kad laisvu vyro ir moters sutarimu sudaroma santuoka. Kartu gyvenantys nesusituokę žmonės, net jei vadina save šeima, formaliai nelaikomi nei sutuoktiniais, nei partneriais.

Neįteisinus partnerystės, kaip santykių formos, kyla neaiškumų dėl paveldėjimo, vaikų išlaikymo, partnerio ligos atveju. Nesusituokęs asmuo negali pasiimti atostogų ar reikalauti sutrumpinti darbo laiką partneriui slaugyti, atstovauti jam susirgus ar gauti informacijos apie jo sveikatos būklę bei sulaikymą. Mirusiojo partneris, jei nebuvo sudaryta santuoka, gali paveldėti turtą tik testamentu, bet ne automatiškai, kaip artimiausias žmogus. O gavęs vertingą dovaną iš mylimojo žmogus neatleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio.

Anot V. Mizaro, šiuo atveju gali nukentėti pati valstybė, mat teisiniuose procesuose leidžiama apriboti tam tikrus sutuoktinių, bet ne partnerių, nors jie gyvena kartu ilgą laiką, veiksmus.

Vyro ir moters formaliai partnerystei pritaria apie 70 proc. Lietuvos gyventojų, rodo visuomenės apklausos. Manoma, kad asmenų, pageidaujančių įregistruoti partnerystę, būtų ne daugiau nei besituokiančiųjų. 2012 metais buvo įregistruota maždaug 20,7 tūkst. santuokų, užpernai – 19 tūkst.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...