Lietuvoje

2020.09.03 05:30

Apklausa rodo lyderių trejetą Seimo rinkimuose, tačiau ekspertai perspėja – laukite staigmenų

Gytis Pankūnas, Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.09.03 05:30

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad Seimo rinkimuose pirmaisiais smuikais turėtų griežti trys partijos – konservatoriai, „valstiečiai“ ir socdemai. Jų rėmėjai balsuoti apsisprendę tvirčiausiai. Tačiau politikos ekspertai perspėja, kad aklai pasitikėti reitingais nereikėtų, mat, anot jų, yra partijų, pavyzdžiui, liberalai, „darbiečiai“, kurias mėgsta itin įvairi publika, tad jos į savo pusę gali patraukti ir neapsisprendusius rinkėjus ir taip pakeisti politinį žemėlapį. Be to, pasak politologų, kai kurių politinių jėgų sėkmė rinkimuose apklausose gali būti nematoma.

Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ liepos 29 – rugpjūčio 31 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą, kurios metu apklausti 1000 respondentų. Jų paprašyta įvertinti kiekvieną partiją, nurodant tikimybę, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose balsuos būtent už ją.

Respondentų paprašyta tikimybę, kad jie balsuos už partiją, įvertinti balais nuo 0 iki 10 (0 – visiškai neketina balsuoti, 10 – labai tikėtina, kad balsuos). Apklausa atlikta telefonu (70 proc. apklaustųjų) ir internetu (30 proc. apklaustųjų).

Tyrimo rezultatus LRT.lt, padedant Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorei Ainei Ramonaitei, suskirstė į tris grupes: partijos buvo įvertintos pagal surinktus balus (vidurkis), pagal respondentų politines preferencijas ir pagal potencialą (dalis apklaustųjų, kurie įvertino partiją aukščiausiu balu, bet nebūtinai ją vienintelę; aukščiausiu balu respondentas galėjo įvertinti ir kelias partijas).

Apklausa pradėta tuomet, kai apie norą dalyvauti rinkimuose buvo pranešusios 22 partijos, tad respondentų prašyta įvertinti minėtą partijų skaičių. Rugpjūtį galiausiai paaiškėjo, kad kandidatų sąrašus daugiamandatėje apygardoje kelia 17 partijų.

Lyderių trijulė aiški, tačiau viena partija išsiskiria

Apklausos duomenimis, opozicinė Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) pirmuoju savo pasirinkimu Seimo rinkimuose įvardijo apie 33 proc. apklaustų respondentų (vertinimo vidurkis – 4, 05 balo). Antroje vietoje, pagal šį rodiklį yra valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), už kurią Seimo rinkimuose balsuotų 15,4 proc. respondentų (vertinimo vidurkis – 2,72 balo). Trečioje vietoje, tyrimo duomenimis, su 13 proc. parama (vertinimo vidurkis – 3,09 balo) atsiduria Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Nuo šios trijulės atsilieka, tačiau 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjerą, apklausos duomenimis, peržengia Darbo partija. Už ją Seimo rinkimuose pasiryžę balsuoti 7,6 proc. apklaustųjų (vertinimo vidurkis – 2,05 balo). Minėtą rinkėjų pasitikėjimo kartelę taip pat peržengtų opozicinis Liberalų sąjūdis (6,1 proc., vertinimo vidurkis – 2,6 balo), Laisvės partija (5,9 proc, vertinimo vidurkis – 2,11 balo).

Likusios partijos 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjero, šio tyrimo duomenimis, Seimo rinkimuose neperžengtų. To nepavyktų padaryti, kaip rodo apklausa, ir šiuo metu valdančiojoje koalicijoje besidarbuojančiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (3,6 proc., vertinimo vidurkis – 2,25 balo), ir šiemet įkurtai partijai „Laisvė ir teisingumas“ (3,4 proc., vertinimo vidurkis – 2,05 balo).

Tyrimo duomenimis, 1,5 proc. apklaustųjų paramos sulaukė valdančiojoje koalicijoje dirbanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Centro partija „Gerovės Lietuva“ (dabar – Centro partija-Tautininkai ), partija „Jaunoji Lietuva“, 1,3 proc. apklaustųjų teigė balsuosiantys už Lietuvos žaliųjų partiją, 1 proc. respondentų paramos sulaukė šiemet įkurta Krikščionių sąjunga, Nacionalinis susivienijimas, partija „Drąsos kelias“.

Likusios politinės partijos sulaukė mažiau negu 1 proc. apklaustųjų paramos.

Potencialo gali turėti daugiau, negu rodo tradicinis reitingas

Partijų reitingus vertinant, pasitelkus potencialo rodiklį, tai yra visus apklaustuosius, kurie partiją įvertino aukščiausiu balu (aukščiausiu balu respondentas galėjo įvertinti kelias partijas), situacija smarkiai nesikeičia, tačiau parama kai kurioms politinėms jėgoms akivaizdžiai padidėja.

TS-LKD, vertinant jos potencialą, sulaukia didžiausio respondentų palaikymo – 35,1 proc. Antroje vietoje su 20,4 proc. palaikymu atsiduria LVŽS, trečioje – LSDP, kurią Seimo rinkimuose paremtų 18,3 proc. apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, vertinant partijų potencialą, 12,3 proc. respondentų paramos sulaukė Liberalų sąjūdis ir Darbo partija. 11 proc. surinko Laisvės partija, 10,5 proc. – „socialdarbiečiai“, 8,5 proc. – „Laisvė ir teisingumas“.

Dalis kitų politinių jėgų, kurios, vertinant pagal tradicinį reitingą, neperžengtų 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjero, skaičiuojant jų potencialą, tokią kartelę galėtų peržengti. Tyrimo duomenimis, tai yra partija „Jaunoji Lietuva“ (5,7 proc.), Lietuvos žaliųjų partija (5,5 proc.), Centro partija „Gerovės Lietuva“ (dabar – Centro partija-Tautininkai), Krikščionių sąjunga (5 proc.), „Drąsos kelias“ (5 proc.).

Jaunimas nori rinktis liberalus

Atlikta apklausa atskleidė ir kokie yra partijų rinkėjų portretai. Tarkime, konservatoriai sulaukė daugiau moterų dėmesio, už juos balsuoti labiau linkę vyresnio amžiaus rinkėjai, priklausantis 65-75 ir vyresnių amžiaus grupei, turintys aukštąjį ar aukštesnį išsilavinimą.

Daugiau moterų rinkėjų pritraukia ir „valstiečiai“. Kaip parodė apklausa, juos taip pat labiau linkę palaikyti vyresnio amžiaus rinkėjai, turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą – 20 proc. apklaustųjų, priklausančių 75 ir vyresnių amžiaus grupei nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog jie rinksis LVŽS.

Socialdemokratus taip pat daugiau linkusios rinkti moterys, tiesa – vos daugiau nei vyrai. Ši partija patraukliausia vidutinio ir vyresnio amžiaus rinkėjams, vidurinį ar profesinį išsilavinimą, taip pat, nors ir mažiau, tiems, kas yra įgiję aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą.

Apklausos duomenys rodo, kad jaunimui patraukliausios liberalios partijos. 29 proc. rinkėjų, priklausančių 18-24 metų amžiaus grupei, nurodė, kad greičiausiai balsuos už Laisvės partiją, kiek mažiau – 24 proc. – tos pačios amžiaus grupės rinkėjų nurodė, kad rinktųsi Liberalų sąjūdį.

Pokyčių gali būti, bet pirmūnai turėtų išlikti tie patys

VU TSPMI politologė A. Ramonaitė, kalbėdama apie apklausos rezultatus, ragino neskubėti TS-LKD vadinti lyderiais. Anot jos, kitose apklausose, kurios atliekamos kitas būdais, pavyzdžiui, apklausiami respondentai gyvai, atotrūkis tarp konservatorių ir „valstiečių“ nėra toks didelis. Be to, neretai, anot mokslininkės, vienose apklausose geriau reprezentuojami jauni žmonės, kitose – vyresni.

Tiesa, A. Ramonaitė pripažino, kad ją apklausoje nustebino ryškus konservatorių pasirodymas, nes paprastai ši partija ir LVŽS buvo laikomi lygiaverčiais varžovais. Vis dėlto, mokslininkė tvirtino turinti tam paaiškinimą.

„Gali taip būti, kad Tėvynės sąjungos rėmėjai yra labiau apsisprendę. Yra kai kurių kitų partijų rėmėjai, kurie turi keletą preferencijų ir tarp jų nėra pasirinkę. Šitas matas matuoja tuos žmones, kurie yra pasirinkę vieną partiją aukščiau kitų, o yra nemažai žmonių, kurie turi 2-3 partijas ir jos jiems yra lygiavertės“, – LRT komentavo A. Ramonaitė.

Politologės manymu, iki Seimo rinkimų likus maždaug mėnesiui, didelių pokyčių politiniame lauke neturėtų būti. Tačiau, kaip teigė A. Ramonaitė, nereikėtų pamiršti, jog dalis rinkėjų iki šiol nėra apsisprendę, už ką balsuos, o dalis žmonių šį sprendimą gali priimti paskutinę akimirką.

„Mūsų rinkėjai įpratę pasilikti sprendimą paskutinei akimirkai. Esame darę ir kokybinius interviu rugpjūčio pradžioje, tai žmonės sakė: „dar pažiūrėsime, kokia situacija bus, pažiūrėsime, kas ką pasiūlys“. Tad rinkėjai dar laukia. Taigi visko dar gali nutikti. Be to, dar neprasidėjo aktyvioji rinkimų kampanijos dalis“, – teigė A. Ramonaitė.

Kad ir kaip bebūtų, anot pašnekovės, drastiškų pasikeitimai neturėtų aplankyti reitingų lyderių, kitaip tariant, TS-LKD, LVŽS ir LSDP turėtų išlikti pagrindinėmis partijomis.

„Išryškėja trys poliai – Tėvynės sąjunga, „valstiečiai“ ir socialdemokratai. Įdomu tai, kad šios partijos atsiduria tarsi kampuose, o, pavyzdžiui, Darbo partija, Liberalų sąjūdis yra tarsi per vidurį minėtų partijų, nesudaro jokių polių. Konservatoriai, „valstiečiai“ ir socdemai yra lyderiai ir pagal reitingus, ir pagal žmonių politines nuostatas“, – aiškino A. Ramonaitė.

Lyderiai turi šansą dar labiau išpūsti raumenis

LRT.lt kalbinta Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, politologė Virginija Būdienė teigė, kad labiausiai ją tyrime nustebino TS-LKD rezultatas. Anot jos, panašu, kad konservatoriai galiausiai išplėtė savo elektoratą.

„Krito akis vienas skaičius, tai yra dalis respondentų, kurie niekada nebalsuotų už šią partiją. Konservatoriai turi mažiausiai tokių, kurie niekada už juos, tarp visų partijų, nebalsuotų. Tai yra jiems nebūdinga, palyginti su tuo, kokios tendencijos buvo anksčiau. Žinome, kad konservatoriai turėjo gana apibrėžtą elektoratą, nuolatinį rinkėją. Taigi šiuo aspektu partijos rezultatas yra geriausias tarp kitų politinių jėgų“, – atkreipė dėmesį V. Būdienė.

Politologės teigimu, panašu, kad Ingridos Šimonytės lyderystė pasiteisino ir konservatoriai gali tikėtis, jog parlamento rinkimuose jiems pavyks privilioti ir kitų partijų susvyravusį elektoratą.

„Konservatorių partija šiuo metu yra tapusi „aprėpk visus“ partija. Tai mane nustebino. Kita vertus, galbūt tuo nereikėtų stebėtis, nes partijos sąrašo vedlė I. Šimonytė yra aiški lyderė tarp galimų kandidatų į premjerus LRT skelbtoje apklausoje. Tai duoda gerus šansus rinkimuose ir pačiai Tėvynės sąjungai“, – komentavo politologė.

„Valstiečiai“, pasak V. Būdienės, kaip rodo apklausos rezultatai, atrodo stiprūs. Anot jos, ši partija turi papildomą šansą rinkimuose sulaukti dar daugiau paramos, jei LVŽS Vyriausybei pavyks būti nuolat dėmesio centre ir dorotis su pandemija.

„Psichologiškai rinkėjams yra labai svarbu jaustis saugiai. Kaip bus dorojamasi su koronavirusu, kils užsikrėtimų skaičius ar mažės, kokių priemonių bus imamasi – tai yra administracinis resursas valdančiųjų „valstiečių“ rankose. Jų elgesys, komunikacija neabejotinai lems jų pasirodymą Seimo rinkimuose. Psichologiškai rinkėjas gali galvoti: „turime problemą su virusu, tai kodėl turime keisti tuos, kurie žino, kaip su juo dorotis?“, – tvirtino pašnekovė.

Tiesa, jos teigimu, LVŽS kovoti su konservatoriais gali būti sunkiai vienmandatėse apygardose, mat šiame mūšio lauke valdantieji, politologės manymu, yra nusilpę.

„Čia „valstiečiams“ gali būti sunkiau, nes, pavyzdžiui, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio populiarumas menksta, o tai atsilieps ir jo prielankume esančių „valstiečių“ paramai“, – atkreipė dėmesį V. Būdienė.

Potencialo šuoliui turi ne viena partija

A. Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad tokios partijos kaip Liberalų sąjūdis, Darbo partija, yra tos politinės jėgos, kurių elektoratas persidengia ne tik tarpusavyje, bet ir su reitingų lyderių – konservatorių, socdemų, „valstiečių“ – rinkėjais. Dėl to, minėtos partijos, pasak politologės, turi galimybę Seimo rinkimuose pasirodyti geriau negu rodo tyrimai, tačiau joms būtina imtis aktyvių veiksmų.

„Pavyzdžiui, yra tam tikra koreliacija tarp mėgstančiųjų socdemus ir mėgstančiųjų liberalus, o liberalų rinkėjai dar persidengia ir su konservatoriais. Potencialiai jie – liberalai, „darbiečiai“ – galėtų tapti staigmena, nes yra tų žmonių, tų rinkėjų, kurie tebesiblaško, turi kelias politines preferencijas. Bet, jei tos partijos kažko ypatingo neparodys per rinkimų kampaniją, jie dar labiau praras tuos rinkėjus, kurie gali nueiti pas tuos kurie yra ryškesni, kurie nėra „per vidurį“. Yra nemažas šansas išlošti, bet kartu ir didelis pavojus pralaimėti“, – svarstė politologė.

Jos teigimu, šiuo požiūriu nemažai galimybių sužibėti rinkimuose turi Darbo partija. Tai, pasak A. Ramonaitės, atsispindi ir „Norstat“ apklausoje.

„Daugelio kitų partijų vertinimas pagal preferencijas ir pagal potencialą, maždaug sutampa, o Darbo partijos nesutampa. Jeigu vertintumėme Darbo partiją, pagal bendrą reitingą, tai ji bus gerokai žemiau, bet, jei vertintumėme pagal mėgstančiųjų partiją procentą, tai partija patenka į populiariausiųjų ketvertuką. Galime šiuo atveju pamatyti skirtumą tarp Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio. Liberalų sąjūdžio reitingas yra aukštas, nes jį visi vertina neblogai, bet apsisprendusių, kad balsuos būtent už Liberalų sąjūdį, o ne už bet ką kitą, yra mažiau negu Darbo partijos“, – dėstė pašnekovė.

Tuo metu V. Būdienė pateikė kitą nuomonę dėl Darbo partijos. Anot jos, nors šios partijos reitingai nėra prasti, bet yra veiksnys, kuris „darbiečių“ sėkmei rinkimuose pakiš koją.

„Darbo partija atrodo geriau, negu prieš praeitus rinkimus, bet ji, turint omeny, kad ponas V. Uspaskichas atsisakė kandidatuoti į Seimą, didelių siurprizų nepateiks“, – teigė politologė.

V. Būdienė, kalbėdama apie liberalų partijas – Laisvės partija, „Laisvė ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis – teigė, kad jos turi mažai šansų spurtuoti rinkimuose ir išgąsdinti apklausų lyderius.

„Jeigu jie būtų ėję vienu sąrašu, jie būtų turėję didelį elektoratą, bet dabar tas liberalų išsiskaidymas jiems patiems kiša koją. Liberalių partijų potencialas rinkimuose yra panašus, jie balansuos ant patekimo į Seimą ribos“, – dėstė V. Būdienė.

Kas gali tapti rinkimų siurprizu?

Politologė V. Būdienė, kalbėdama apie apklausą ir artėjančius Seimo rinkimus, tvirtino, kad šiuose rinkimuose nepamatysime naujų veidų neišvysime, tačiau tai nereiškia, kad juose negali būti staigmenų. Anot jos, nors tyrimo metu buvusio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio vedama Krikščionių sąjunga nesulaukė didelio palaikymo, ši politinė jėga, pasak V. Būdienės, Seimo rinkimuose gali daug ką nustebinti.

„Siurprizą galėtų pateikti R. J. Dagio vedama radikaliai konservatyvi Krikščionių sąjunga, kuri dabar paramos turi nedaug, bet, žinote, kai įsijungia toks ryškus ir stiprus žaidėjas, kaip Katalikų Bažnyčia, tai galime laukti neprognozuojamų dalykų“, – kalbėjo politologė.

Kaip pastebėjo V. Būdienė, tyrime taip pat nedidelio respondentų palaikymo sulaukė LSDDP, tačiau, pasak politologės, ši partija turi vieną kozirį, kuris rinkimuose jiems gali labai padėti.

„Tai – L. Linkevičius. Šita žvaigždė gali labai padėti Socialdemokratų darbo partijai. Jei paklaustume rinkėjo, kas yra partijų sąrašų pirmuosiuose penketukuose, tai vargu, ar daug kas išvardintų, bet sąrašo lyderį veikiausiai atsimintų. Tai reiškia, kad sąrašo lyderis psichologiškai yra svarbus, o L. Linkevičiaus reitingai visada buvo geri, jis gali būti balionas, kuris iškels visą partiją, ištrauks ją iki patekimo į Seimą“, – pažymėjo politologė.

Jos teigimu, nors LSDDP atsirado, po LSDP skilimo, „socialdarbiečiai“ veikiausiai ras savo rinkėją. LSDP, anot V. Būdienės, gali labiau patraukti kairiųjų pažiūrų jaunimą, o LSDDP – kairiųjų pažiūrų vyresnius žmones.

V. Būdienė ir A. Ramonaitė vienbalsiai teigė, kad LLRA-KŠS taip pat Seimo rinkimuose turėtų pasirodyti geriau negu pasirodė apklausoje, kurioje nesurinko nė 5 proc. respondentų paramos.

„Lietuvos apklausų specifika pasižymi tuo, kad paprastai lenkų etninės mažumos grupė yra prasčiau reprezentuojama dėl tam tikrų priežasčių. Tai yra susiję su kalbos dalykais, nes, tarkime, jei interviu atliekamas lietuvių kalba, ne į visus klausimus atsakoma tiksliai. Be to, teko girdėti, kad lenkų tautybės labiau gyvenamose regionuose žmonės vengia kalbėti apie politiką. Taigi, išgirdę apie ką vyksta apklausa, tikėtina, kad bijo pademonstruoti savo politines preferencijas.

Dėl to apklausose atrodo, kad LLRA-KŠS neperžengs 5 procentų rinkėjų pasitikėjimo barjero, bet, kai ateina laikas, jie sugeba nustebinti. Be to, ši partija labai moka mobilizuoti savo elektoratą“, – dėstė A. Ramonaitė.

„LLRA-KŠS tradiciškai apklausose nerodo potencialo, bet kiekvienuose rinkimuose matome, kad jų elektoratas, kuris yra labai apibrėžtas lokaliai, mobilizuojasi. [...] Manau, kad jie turės panašų mandatų skaičių Seime kaip ir po 2016 m. parlamento rinkimų“, – komentavo V. Būdienė.

Tyrimo metodologija: 2020 metų liepos 29-rugpjūčio 31 dienomis UAB „Norstat LT“, LRT užsakymu, atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Apklausos rezultatų paklaida - +/- 3,1%.

Iš 1000 respondentų 700 buvo apklausta telefoninės apklausos būdu (Computer Assisted Telephone Interview - CATI), 300 – internetu (Computer Assisted Web Interview - CAWI).

Telefoninės apklausos metu rinkiklis (dialer) atsitiktinės numerių rinkimo technikos būdu (Random Digit Dialing - RDD) sugeneruoja ir skambina mobiliaisiais ir fiksuoto ryšio telefono numeriais (proporcingai fiksuoto ir mobilaus ryšio numerių pasiskirstymui). Pokalbio metu profesionalus apklausų atlikėjas užduoda klausimus ir fiksuoja respondento atsakymus pagal standartizuotą ir su užsakovu suderintą klausimyną.

Internetinės apklausos metu respondentas gauna unikalią klausimyno nuorodą elektroniniu paštu į standartizuotą bei su užsakovu suderintą klausimyną ir užpildo apklausą savarankiškai.