Naujienų srautas

Lietuvoje2020.09.01 21:29

Po Registrų centro užliejimo – dėmesys šalia vykstančioms statyboms: dėl jų galimai trūko sienos, o nuotekų sistema neatlaikė apkrovos

00:00
|
00:00
00:00

Registrų centras tiria versijas, kas galėjo lemti, jog liepos pabaigoje per smarkią liūtį vandenys užliejo serverines ir daugiau nei savaitei iš rikiuotės išvedė e.sveikatą. Neatmetama versija, kad tai galėjo lemti šalia vykstančios statybos ir tai, kad statybininkai prisijungė prie nuotekų sistemų esančių visai šalia Registrų centro.

Tiriama ne viena versija

Liepos pabaigoje Vilnių skalavusi liūtis sudavė didelį smūgį Registrų centrui – dėl vamzdžio avarijos ir pastato konstrukcijų įtrūkimų užlieta serverinė. Keliolika minučių trukęs stichijos šėlsmas nuostolių pridarė ilgam – e.sveikatos veiklą atkurti pavyko per kiek daugiau nei savaitę, buvo sutrikę kiti registrai, dirbti negalėjo ir notarai. Dabar Registrų centras laukia draudikų verdikto – jie turi įvertinti nuostolius ir nuspręsti, dėl kokių priežasčių buvo užlietos serverinės. Nesnaudžia ir pats Registrų centras – tiriamos įvairios versijos, o kartu ruošiamasi kraustytis į naujas patalpas.

„Tų versijų yra ne viena ir jos visos dar yra preliminarios. Mes apie jas kol kas kalbėti negalime. Šiuo metu jų yra tikrai kelios ir jos visos yra nagrinėjamos, atliekami tyrimai, atliekama visapusiška pastato ekspertizė, visapusiškas tyrimas“, – sako Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Viena versijų – šalia vykstančios statybos. „YIT Lietuva“ plėtoja „Matau Vilnių“ projektą, pagal kurį visai šalia Registrų centro dygsta gyvenamieji namai. Viena iš versijų, kad naujasis kvartalas prisijungė prie bendros nuotekų sistemos, o ji galėjo neatlaikyti.

„Taip, be abejo, tai galbūt ir viena iš versijų yra, bet kaip minėjau, jų yra keletas iš kažkokios vienos išskirti negalėčiau“, – teigia M. Samkus.

Išskirtinėje LRT TELEVIZIJOS turimoje filmuotoje medžiagoje matyti, kas nutiko vos per keliolika minučių trukusią liūtį. Vanduo iškėlė šalia esančio šulinio dangtį. Kaip vėliau paaiškėjo, vandenys prasiskverbė ir į serverines. Techniniame brėžinyje nurodomos ir vietos, kur įvyko prisijungimas prie nuotekų sistemų. LRT TELEVIZIJĄ konsultavę architektai sako, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai priklauso „Vilniaus vandenims“. Aludarių gatvėje esančiame tinkle prijungti naujojo kvartalo buitinių nuotekų, lietaus vandens surinkimo išleistuvai ir šuliniai. Architektų teigimu, vykdant tokį prijungimą svarbu atsižvelgti į projektuojamų nuotekų kiekius.

Išskirtinė vaizdo medžiaga iš liūties, užliejusios RC: vanduo iškėlė šulinio dangtį ir užliejo serverines

Iš karto po incidento liepą Registrų centras sakė, kad vanduo prasiskverbė pro įtrūkimus pastate ir dėl to neatlaikė vamzdžiai. Pasak „Vilniaus vandenų“, filmuotoje medžiagoje užfiksuotas šulinys – dalis prižiūrimos mišrios nuotekų linijos, į kurią suteka ne tik nuotekos, bet ir lietaus vanduo iš Kudirkos, Valančiaus, Sierakausko gatvių. Esant stipriai liūčiai, didelis vandens kiekis patenka į nuotekų tinklus ir kartais lemia trumpą tinklo perkrovą. Dėl susidariusio slėgio, vanduo ima veržtis iš šulinio į paviršių.

Vilniaus vandenys atkreipia dėmesį, kad šalies pastatai turi būti pritaikyti nepraleisti lietaus kritulių, tam pasitelkiamos specialios technologijos – pastato hidroizoliacija, drenažas ir kitos. Taip pat, pagal statybos techninius reglamentus, privalo būti projektuojami ir įrengiami atbuliniai vožtuvai, kad vanduo nepatektų į vidų per vidaus tinklus, kurie jungiasi su lauko tinklais. Pasak „Vilniaus vandenų“, ryšio tarp vaizdo įraše matomo vandens, besiveržiančio pro šulinio viršų, ir avarijos Registrų centre nėra.

Registrų centras tiria, kodėl liūtis liepą užliejo serverines: kaltos gali būti šalia vykstančios statybos

Tądien, kai liūtis skalavo Registrų centrą, eksploatuojamuose vandens ir nuotekų tinkluose avarijų, sutrikimų ar gedimų nefiksuota, o sklype, kuriame vykdomos statybos, lietaus vanduo dviem linijomis nuteka į lietaus nuotekų tinklą Kudirkos ir Pakalnės gatvėse, praneša „Vilniaus vandenys“.

Pasak „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktoriaus Tado Kazlausko, prie tinklų besijungiantys nauji statiniai vertinami.

„Prisijungimo sąlygų metu mes vertiname tinklų apkrovą ir jeigu yra tokia, išduodame tam tikras ribojančias arba reikalavimus plėsti tinklus. Tai šiaip, jokių rizikų dėl statybų nebuvo.“ – sako T. Kazlauskas.

LRT šaltiniai atskleidžia, kad vystant naują kvartalą Registrų centre buvo juntamos didelės vibracijos, barškėdavo indai, tai galėjo lemti įtrūkimus 1979 m. statyto pastato sienose. Naują kvartalą vystančios bendrovės vadovai sako viską atlikę pagal gautus leidimus.

„Nemanau, kad tai susiję įvykiai ir darbai. Kadangi mūsų darbai atlikti iki tol pagal išduotas sąlygas. Patys darbai atlikti metų pradžioje, išbandyti ir priduoti atitinkamoms institucijoms.“ – sako „YIT Lietuva“ Nekilnojamojo turto verslo direktorius Gytis Jakučionis.

Po incidento – valstybinio sektoriaus sujudimas dėl duomenų saugojimo

Registrų centro istorija išjudino valstybinį sektorių. Daugelis įmonių pradėjo rūpintis tiek duomenų kopijomis, tiek jų saugojimu kitose vietose, negu yra patys duomenys, pasipylė viešieji konkursai. Vyriausybė praėjusią pritarė Lietuvos radijo ir televizijos centro („Telecentro“) duomenų centro statybai, jos lėšomis įrengtas centras bus naudojamas kaip valstybinis. Atskirus duomenų centrus statys Krašto apsaugos ministerija ir Registrų centras. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija iki lapkričio 11 dienos turės parengti ir pateikti Vyriausybei tokių centrų architektūrą ir plėtros planus 2020–2023 metais.

„Telecentras“ dabar savo pajėgumų neturi, kad galėtų sutalpinti, patenkinti visus poreikius. „Telecentras“ atėjo su pasiūlymu statytis duomenų centrus, kurie vėliau galėtų patapti valstybiniais duomenų centrais, ir mes galėtume naudotis jų paslaugomis, ir per kelias vietas, dubliuojant serverių lokacijas ir tuo pačiu užtikrinant duomenų saugumą“, – sako Arūnas Cijūnaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius.

Pasak „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, dabar situacija primena tarsi visi šeimos nariai skirtingu metu eina į parduotuvę, perka skirtingas prekes ir po to vakarienę gamina ant skirtingų viryklių, kitaip tariant, švaistomi pinigai. Kiekviena įmonė sunerimusi dėl galinčio pasikartoti Registrų centro likimo individualiai ieško sprendimų, nors šis yra po nosimi. Pasak M. Ubarto, duomenų centrus įkurti buvo galima seniai.

„Vietoj to, kad visi bėgiojame po tas krautuves ir perkame atskirai vakarienę, reiktų priimti sprendimus ir akseleruoti konsolidaciją. Dar galima ir ištraukti tą dešimt metų valkiojamą Kruonio projektą. Kruonyje bandėme „Google“, „Microsoft“ prisikviesti, kad jie pastatytų duomenų centrą. Tai paimkim, sudėkime viską į vieną vietą, pasistatykim ir pasakykim, kad mes, kaip valstybė, tikime ta vieta ir va jums pirmos 200-250 spintų ir mes patys savo visus duomenis laikykim toje vietoje. Ji būtų pastatyta nuo nulio, energijos mes ten turime, aušinimą, apsaugą turim geriausią, kokią galima turėti. Tai juk strateginis objektas. Tai vieną ten, vieną kažkur kitur, viską galima sujungti ir naudokimės. Tą vis tiek reikės padaryti. Dabar tai, ką čia darome, tėra veiklos imitavimas“, – teigia M. Ubartas.

Planas įkurti duomenų centrą, kuris būtų išdėstytas per dvi skirtingas vietas šalyje ir su atsarginėmis kopijomis užsienyje įgyvendinti bandomas nuo 2012-ųjų. Ir pradžia galėjo būti visai čia pat – vienintelis tinkamas, „Ignitis“ grupei priklausęs duomenų centras, kurį buvo galima naudoti kaip valstybinį, parduotas prieš porą mėnesių.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi