Lietuvoje

2020.08.03 10:54

„Drąsos kelias“ skelbia, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose

teisininkas: po apkaltos pašalintieji iš Seimo rinkimuose dalyvauti negali; atnaujinta 12.09
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.08.03 10:54

Politinė partija „Drąsos kelias“ kandidate į Seimo narius šių metų parlamento rinkimuose iškėlė eksteisėją, buvusią Seimo narę Neringą Venckienę.

Šią žinią LRT.lt patvirtino partijos „Drąsos kelias“ pirmininkas Jonas Varkala. Anot jo, N. Venckienė dalyvaus rinkimuose partijos sąraše, jos kandidatūrą iškėlė partijos Kauno skyrius, vienmandatėje apygardoje eksteisėjos kandatūros kelti neketinama.

„N. Venckienė bus partijos sąraše“, – teigė J. Varkala.

Anot jo, partijos sąrašas bus paskelbtas vėliau.

J. Varkala tikino palaikantis N. Venckienės dalyvavimą Seimo rinkimuose. Anot jo, buvusi teisėja sieks žmogiškesnės tvarkos Lietuvoje.

„Neringai daug kas iš valdžios žmonių yra skolingi. [...] Mergaitės grobimas nepamirštas. Pasaulis, kai pritrūksta teisėjų, atiduoda žmones teisti publikai. Jei Amerikoje teisėjas, kuris yra labai saugomas, yra šaudomas... Jei pasismaugia žmogus, kuris yra prižiūrimas, tai čia tvarka kaip ir Lietuvoje. Matyt, ir pasaulyje mėginama susigrąžinti tvarką. Tai natūralu Neringai dalyvauti (Seimo rinkimuose – LRT.lt) vardan žmogiškesnės tvarkos Lietuvoje“, – kalbėjo J. Varkala.

Tiesa, LRT.lt kalbintas konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius priminė, kad, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, N. Venckienė negali kandidatuoti į Seimą, nes iš jos buvo atimtas parlamentarės mandatas per apkaltą.

„Konstitucinio Teismo pozicija yra tokia, kad asmuo, kuris pašalintas iš Seimo nario pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, niekada ateityje negali būti renkamas nei Seimo nariu, nei Respublikos prezidentu, negali užimti tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“, – priminė V. Sinkevičius.

Pasak teisininko, ši įstatymo nuostata, nepaisant Lietuvai nepalankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo buvusio šalies prezidento Rolando Pakso byloje, nėra pakeista. Seimas iki šiol nėra priėmęs pataisų, kurios leistų kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims.

LRT.lt primena, kad praėjusių metų lapkritį nuo 2013 m. nuo Lietuvos teisėsaugos besislapsčiusi N. Venckienė buvo perduota Lietuvai.

N. Venckienei yra pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą savo dukterėčios motinai Laimutei Stankūnaitei. N. Venckienė kaltinimus neigia, tikina, kad šie yra politiškai motyvuotais. Šiuo metu jos byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.

Buvusi Seimo narė, partijos „Drąsos kelias“ viena iniciatorių N. Venckienė iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinį imunitetą.

Kaltinamoji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime ir į Lietuvą, vykdant ekstradicijos prašymą, gražinta 2019-ųjų lapkričio pradžioje – po ekstradicijos, dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi.

N. Venckienė buvo viena svarbiausių Garliavos istorijos dalyvių. 2009 metų spalį Kaune teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galima įvykdė garliaviškis N. Venckienės brolis, garliaviškis D. Kedys.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą jis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį, vėliau negyvas buvo rastas ir A. Ūsas. Teisėsaugos duomenimis, jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta, pasitelkus teisėsaugos pareigūnus.