Lietuvoje

2020.07.28 21:13

Lingienė: kaukių sugrąžinimas yra būtinas – tai lengviausiai pakeliama našta rimtai neuždarant visų sričių

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.07.28 21:13

Pirmadienį Lietuvoje nustatyti 8 nauji koronaviruso atvejai. Ne visų jų kilmė aiški. Ką tai sako apie epidemiologinę padėtį, ko tikėtis rudenį atšalus orui ir kaip reikia tam rudeniui pasiruošti? Laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Rolanda Lingiene iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Vytautu Kasiulevičiumi iš Vilniaus universiteto (VU) ir Santaros klinikų.

– Maždaug penktadalio naujai nustatomų užsikrėtimo atvejų aplinkybės nėra visiškai aiškios. Ką tai sako apie viruso plitimo tendencijas, jeigu, žinoma, sako?

R. Lingienė: Taip, tai iš tikrųjų neraminantis rodiklis. Tai reiškia, kad visuomenėje yra viruso plitimas, ir tokiais atvejais neįmanoma susekti jo plitimo grandinės, tuo labiau jos nutraukti.

– Viruso plitimas per pirmąją bangą buvo sumažintas visiškai uždarius kai kurias gydymo įstaigas, per pandemiją dėl įvairių priežasčių tampančias židiniu. Bet jos negali būti uždarytos amžinai ir atidarius grėsmė plisti virusui per įstaigas sugrįžta. Ar po pavasario bangos tinkamai pasirengta dirbti gydymo įstaigose, saugant ir pacientus, ir medikus?

V. Kasiulevičius: Iš dalies pasirengta, nes atsirado tinkamų apsaugos priemonių, atsirado tam tikri veiksmų protokolai. Tačiau mūsų įpročiai nesikeičia taip greitai. Ir medikai, ir pacientai – nėra garantijos, kad sergantys neateis, nuslėpę faktą, kad karščiuoja. Dėl to, kad manys, jog kita problema yra svarbesnė.

Medicinos personalas taip pat kartais nevienareikšmiškai, neadekvačiai vertina savo veiksmus. Ir tai, kad sveikatos priežiūros [įstaigos] tampa infekcijos plitimo židiniu, yra sena klasikinė epidemiologija.

– Vadinamosios atraminės ligoninės turbūt nesuveikė taip, kaip tikėtasi, per pirmąją bangą, kai buvo planuojama, kad visi užsikrėtusieji koronavirusu pateks tiktai į tas įstaigas ir nepateks į kitas. Ar tas pats modelis planuojamas rengiantis darbui rudenį, ar bus kitas modelis?

R. Lingienė: Iš tikrųjų nedalyvauju, sakykim, to modelio kūrime, bet bendrąja prasme, žinoma, periferinės ligoninės irgi turi būti pasirengusios ir esu įsitikinusi, kad dabar yra geriau pasirengusios, nes, kaip matote, jau kurį laiką nebekalbame apie išplitusius židinius sveikatos priežiūros nei socialinės globos įstaigose. Taip, jų pamokos tikrai išmoktos.

Ir dabar pagrindinis tikslas, mano nuomone, yra mokėti tinkamai ir laiku naudoti atsargas – tikrai žinau, visi mes žinome, kad jų pakanka, – ir neatsipalaiduoti. Kaip profesorius Vytautas sako, menkiausia klaida gali turėti gana didelę kainą.

– Pavasarį, žiemos pabaigoje mes irgi girdėjome, kad priemonių užtenka. Kaip vėliau paaiškėjo, jų užteko ne visada ir ne visur. Kiek dabar galima nusiraminti, kad tos atsargos sukauptos tokios, kokių reikia?

V. Kasiulevičius: Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) deklaruoja, kad trims mėnesiams yra sukaupta atsargų. Aišku, banga, jeigu ji atsiras, yra šiek tiek ilgesnė negu trys mėnesiai, galbūt priemonių planuojama įsigyti vėliau ir perkama daugiau.

Sunku pasakyti, kiek tų priemonių yra rezerve. Tai yra paslaptis, kuri neviešinama. Na, o kalbant apie gydymo įstaigas, tai jos, kiek man žinoma, perka priemones ir jų turi tikrai daug daugiau negu pavasarį. Kiek jų užteks, irgi sunku pasakyti, nes priklauso, kaip pandemija vystysis. Kas bus rudeniop ir atšalus orui, kiek tų atvejų padaugės, kiek pacientų mes turėsime. Tie dalykai turės įtakos ir lems, kiek medikų gali užsikrėsti ir susirgti. Tai, be abejo, yra didelė, aktuali problema.

– Mažinti viruso plitimą galima ne tik ribojant medikų bendravimą su pacientais, dalį to bendravimo perkeliant į nuotolinį, bet ir tarp pačių medikų. Tarkim, jų pasitarimai dažnu atveju galėtų būti nuotoliniai. Kaip tai veikia Lietuvoje? Ar visada jie yra tokie, kokie būti gali?

V. Kasiulevičius: Ne visada taip veikia, bet palaipsniui perauklėjimas vyksta. [...] Dar yra gajus įsitikinimas, kad tik gyvai susitikę žmonės gali išspręsti problemas. Na, pas mus yra vertikalus pavaldumas ir kartais pavaldiniai neklauso, kaip vadovai teigia, nesusitikę gyvai. Iš tikrųjų tai turi keistis. Keičiasi palaipsniui, bet dar yra visokių problemų.

– Profesorius užsiminė, kiek svarbūs įpročiai ir tvarkos laikymasis. Lietuvoje rankų dezinfekcinio skysčio sunaudojama mažiau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse. Ar užtenka vien kaukių, jeigu žmonės nustos plauti rankas taip, kaip jas plovė išsigandę, jeigu jomis čiupinės kiekvieną pomidorą parduotuvėje ir kvėpuos atsistoję eilėn į pakaušį, ir dar labai gerai, jeigu tik į pakaušį?

R. Lingienė: Jokiu būdu nepakanka. Ir šiandien kalbama apie tai, kad kaukių dėvėjimas galėtų grįžti ir būti privalomas, bet tai yra tik viena iš infekcijos valdymo priemonių. Pagrindinė priemonė, žinoma, lieka socialinė distancija, bet ką tai reiškia, jeigu ja negalima remtis, nes tai reikštų vėl karantiną. Tad socialinės distancijos, kaip bebūtų, reikia laikytis.

Naudojant kaukes labai svarbi rankų higiena tiek jas užsidedant, tiek juo labiau nusiimant. Iš tikrųjų galima pasidaryti dar blogiau nusiimant kaukę nešvariomis rankomis. Taip pat kaukės dėvėjimo įpročiai: negalima liesti veido, nosies, burnos, kaukę dėvint negalima gerti, negalima jos laikyti žemiau nosies arba žemiau smakro. Tai, be jokios abejonės, ir kosėjimo, čiaudėjimo higiena. Tik kompleksas priemonių gali tą riziką suvaldyti.

– Rytoj Vyriausybė kaip tik ir spręs dėl privalomo kaukių nešiojimo bent jau uždarose patalpose. Ir, regis, nėra prielaidų manyti, kad sprendimas bus kitoks. Ar jūs pritariate tokiam sprendimui, kai tuo tarpu antiskiepininkai savo įvairiose platformose tvirtina, kad tai labiau kenkia dar ir dėl to, jog verčia kvėpuoti žmones anglies dvideginiu?

V. Kasiulevičius: Dėl anglies dvideginio – tas mitas jau mano išsklaidytas.

– Ne visi tiki, kad išsklaidytas.

V. Kasiulevičius: Na, jis tikrai neturi pagrindo. Bet kalbant apie kaukių netinkamą dėvėjimą, tai, be abejo, ką ir sakė gerbiamoji Rolanda, jeigu tu lieti veidą, nuolat taisaisi kaukę, prilieti rankomis, tai, aišku, gali pasidaryti ir blogiau. Tačiau kaukės duoda susirgimų mažinimą. Pakankamai didelė stebėjimo apimtis JAV – 15 valstijų atliktas tyrimas – rodo, kad kaukių naudojimas jau per pirmas penkias dienas pradėjo duoti efektą, po penkių dienų mes jau matėme naujų atvejų augimo greičio kritimą, o po trijų savaičių tas efektas buvo dar intensyvesnis. Aišku, kad kaukių dėvėjimas intensyvaus viruso plitimo zonose yra tikrai naudingas.

– Ponia Lingiene, ar sutinkate iš patirties, kurią turite dabar, stebėdama aplinką, galų gale būdama jos dalis, kad kaukių vėl reikia?

R. Lingienė: Tikrai pritarčiau ir tai galiu pademonstruoti epidemiologiniais rodikliais. Kalbant praėjusio penktadienio duomenimis, Lietuvoje suminis 2 savaičių sergamumas šimtui tūkstančių gyventojų buvo 3,7. Vakar – 4,9. Šiandien po pietų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė, kad jis yra 5,2. Nežinau, kokių reikėtų dar argumentų, kai objektyvūs skaičiai aiškiai rodo situacijos blogėjimą ir dargi tų atvejų, kurių užsikrėtimo grandinę sunku atsekti. Kaukė yra viena iš priemonių, kuri tikriausiai būtų lengviausiai pakeliama našta rimtai neuždarant visų sričių.

– Ar šie duomenys jau apima Jūros šventę, vykusią praėjusį savaitgalį?

R. Lingienė: Šie duomenys apima registruotus atvejus. Klaipėdoje vakar mes iš tikrųjų nieko neregistravome. Reikia palaukti, anksčiau ar vėliau inkubaciniu periodu tie atvejai pasirodys.

– Kalbant apie išmoktas pamokos, efektyvi krizių valdymo sistema tikrai gali prisidėti suvaldyti antrąją bangą geriau, negu sekėsi iš pradžių su pirmąja. Ir pirmiausia gydymo įstaigose. Ar po pirmosios bangos patirties čia tinkamai išmoktos pamokos?

V. Kasiulevičius: Iš dalies tos pamokos išmoktos, tačiau akivaizdu, kad įvairaus lygmens koordinavimo problemos išlieka. Ypač kalbant apie savivaldą, ministerijos pavaldumo įstaigas. Labai dažnai nėra paprasta priimti sprendimus todėl, kad tai lemia skirtingas pavaldumas. Reikia bandyti kurti komandas, kurios kalbėtųsi tarpusavyje ir gana aukštu lygmeniu, galbūt netgi vyktų susitikimai su savivaldos atstovais, su merais Vyriausybėje, kad tie sprendimai būtų harmonizuojami, kad nebūtų priešpriešų tarp skirtingo pavaldumo įstaigų. Nes, kaip pamatėme pirmosios bangos metu, kartais sunku kalbėti su, pavyzdžiui, trijų pavaldumų skirtingomis įstaigomis, kada vadovai turi skirtingas nuomones.

– Ponia Lingiene, kokia jūsų patirtis ir kokie būtų siūlymai rengiantis tam krizių valdymui ir susikalbėjimui tarp skirtingo lygmens institucijų, įskaitant skirtingą pavaldumą?

R. Lingienė: Vėlgi pritarčiau profesoriui, kad daugiausia nesusipratimų, sprendimai būdavo priimami neoperatyviai dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo stokos arba nesupratimo. Tai, be abejo, labai svarbu.

Taip pat labai svarbu, kad kiekviena įstaiga, kaip ir pagal teisės aktus, privalo turėti realius, o ne popierinius krizių valdymo planus. Kad mokytų darbuotojus, kad būtų funkcinės pratybos, nekalbant apie apsirūpinimą. Ir, be abejo, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kur savivaldybės turėtų labai svarbų vaidmenį, koordinuojant aukštesnei institucijai.

– Ar yra pagerinta ir ar turi būti tobulinama gydytojų nuotolinio bendravimo su pacientais tvarka? Yra tokių susirgimų, kai nuotolinė konsultacija visiškai betikslė ir švaisto ir gydytojo, ir paciento laiką.

V. Kasiulevičius: Dabar priimtas sprendimas, kad visos konsultacijos bus kontaktinės – pirmos konsultacijos ir šeimos gydytojo darbe. Tik antros, trečios to paties paciento konsultacijos jau bus nuotolinės. Tai iš esmės keičia situaciją ir pacientų srautas tikrai reikšmingai išaugs.

Tai kelia tam tikrų iššūkių, nes įstaigos sumažinusios srautą, aišku, tai sumažina ir viruso perdavimą, nes ne dėl gydytojų čia toks sumanymas buvo, o kad įstaigos netaptų infekcijos židiniais.

Dabar ypač didelė našta tenka infekcijų kontrolės specialistams – taip sutvarkyti įstaigų veiklą, kad padidėjęs pacientų srautas nedidintų plitimo. Tuo labiau kad pateikti faktai, jog Lietuva yra augančio infekcijos plitimo, vėl naujos bangos formavimosi pradžioje. Čia yra tikrai didelis, sunkus iššūkis.

– Ir turbūt ne tik pačioms įstaigoms, nes ne visos jos turi infekcinių ligų kontrolės specialistus.

Dienos tema. Lingienė: dabar pagrindinis tikslas – mokėti laiku ir tinkamai naudoti atsargas ir neatsipalaiduoti (su vertimu į gestų k.)

Populiariausi