Lietuvoje

2020.07.30 14:01

Sulaikomi garsiai, išteisinami tyliai: kodėl rezonansinės bylos dūžta ir kaip dažnai tai iš tikrųjų nutinka?

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.07.30 14:01

Kratos, antrankiai ir gausa žiniasklaidos antraščių – taip prasideda skambiausios korupcijos bylos, tačiau jų atomazga kartais būna kur kas tylesnė. Buvę kaltinamieji išteisinami, tačiau tokio atgarsio kaip sulaikymas tai jau nebesulaukia. Prarasti karjeros metai, dėmė reputacijoje ir pasekmės sveikatai yra tai, apie ką kalba teismų duris ne vienerius metus varstę asmenys, tačiau teisėsaugos atstovai atsako: tokie atvejai – tik maža paveikslo detalė, neatspindinti viso vaizdo.


Liepos viduryje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi išteisino buvusią teisėją Vaivą Savickienę, kuriai valstybė turės išmokėti 50 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją. Kiek anksčiau prokuratūra nutraukė dalį ikiteisminio tyrimo, kuriame kaltinimai buvo pareikšti Panevėžio merui Ryčiui Mykolui Račkauskui. Balandį subliuško ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėta byla Rolando Pakso ir verslininkų Gedvydo Vainausko bei Antano Zabulio atžvilgiu, nors šį nuosprendį dar lieka galimybė skųsti. Visgi taškas šį pavasarį padėtas ne mažiau skandalingoje byloje, kurioje šešėlis krito ant buvusio Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno. Verdiktas: išteisintas.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ pateikė skaičius: praėjusiais metais Lietuvoje buvo teisiama, ne tik korupcinėse bylose, apie 19 tūkst. asmenų, išteisinamąjį nuosprendį iš jų išgirdo tik 338. Tai – įprastas, anomalija nepavadintinas išteisinimų nuošimtis, sako pašnekovas.

„Mes ne Šiaurės Korėja, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtinai turi būti priimtas itin griežtas verdiktas ir tik toks“, – sako R. Valentukevičius.

Statistiką pateikia ir STT. Iš praėjusiais metais pradėtų 78 ikiteisminių tyrimų teismą pasiekė 49, sako tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius, tad nutraukti atitinkamai 29. Ilgi, ne vienerius metus trunkantys procesai kaip kad buvusio LKF funkcionieriaus M. Balčiūno ar eksteisėjos V. Savickienės atveju, nėra STT kaltė, sako pašnekovas. Reikėtų įvertinti ir tai, kiek užtrunka teisiminiai nagrinėjimai.

„Mes ne Šiaurės Korėja, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtinai turi būti priimtas itin griežtas verdiktas ir tik toks“

Tam antrina ir R. Valentukevičius.

„Šitame ilgalaikiame persekiojime, kaip pašnekovai įvardija, nereikia imti iš konteksto tik ikiteisminio tyrimo stadijos – atkreipkime dėmesį, kiek trunka bylos nagrinėjimas trijose instancijose teisme. Aiškinkimės, dėl kokių priežasčių stringa bylos nagrinėjimas. Ar visais atvejais dėl prokuroro kaltės? Labai abejočiau, netgi kategoriškai pasakysiu – nė vienu atveju. Kadangi prokuroras visada dalyvauja teismo posėdyje, o proceso dalyviai dėl objektyvių priežasčių – dėl užimtumo, dėl ligų, dažnai nedalyvauja ir posėdžiai yra nukeliami. Dėl didelio teismų apkrovimo nukeliami netgi keliems mėnesiams ir visa ta grandinė išvirsta į iš tikrųjų nepateisinamai ilgą procesą, ką Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne vienoje byloje pasakęs“, – sakė prokuroras.

Vis dėlto per ilgai trunka ir ikiteisminiai tyrimai, mano advokatas, Vilnius universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus. STT siekiuose deklaruojama, kad vidutinė jo trukmė turėtų būti apie 230 dienų, tačiau reali ir bemaž dvigubai didesnė, sako pašnekovas. Mato jis ir kitą problemą – tai, kaip bylos pradedamos.

„O pradedamos jos dažnai labai skambiai, sulaikymais. Mano supratimu, tie sulaikymai dažnai yra neteisėti. Yra labai aiškūs sulaikymo pagrindai, tačiau nežiūrint to, atvykstama pas žmones paryčiais, jie skambiai sulaikomi, žiniasklaida ištrimituoja ir tokiu būdu mes visuomenei sukuriame lūkesčius. O baudžiamasis įstatymas sako, kad sulaikyti iš esmės galima tada, kai žmogus pagaunamas darantis nusikaltimą arba tuoj po jo. Dabar pažiūrėkime į bylas – teisėjų bylas ar paskutinę vadinamąją lobistų bylą, ponų Sutkaus ir Zalatoriaus. Ar tikrai reikėjo tuos žmones taip skambiai sulaikyti, iškart organizuoti spaudos konferencijas?“, – kėlė klausimą G. Bartkus.

Vis dėlto J. Raškevičius atsako, kad viešų asmenų atžvilgiu elgdamiesi kitaip, STT pareigūnai taip pat sulauktų kritikos – neva galbūt dangsto aukštas pareigas užimančius įtariamuosius, yra šališki.

Kritika – už sulaikymą „kaip narkotikų prekeivio“

2013 m. sulaikytas M. Balčiūnas, tuometis LKF generalinis sekretorius, šį pavasarį išgirdo dar vieną sau palankų, šįkart – apeliacinio teismo nuosprendį. Tai dar galėjo būti ne pabaiga, tačiau liepą baigėsi terminas, kai prokurorai dar galėjo skųsti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau to nepadarė. Sukčiavimu ir dokumentų klastojimu kaltinti M. Balčiūnas, buvęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius ir jo patarėjas Darius Simėnas, buvęs Sporto centro vadovas Bronislovas Pliavga bei buvęs savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Antanas Stoka pripažinti nekaltais.

Sulaikius M. Balčiūną, anuomet piktinosi ir krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, sakęs, jog dviejų vaikų tėvas sulaikytas kaip „nusikaltėlis, kuris būtų pardavinėjęs narkotikus“.

„Aktualijų studijoje“ M. Balčiūnas sakė, jog kontrastas tarp to, kokia buvo bylos pradžia ir pabaiga – didžiulis. Apie sulaikymą rašyta ir užsienio žiniasklaidoje, mat jis buvo susijęs su dideliu tarptautiniu įvykiu – 2011 m. Europos krepšinio čempionatu Lietuvoje, tačiau išsikvėpė byla gana tyliai.

M. Balčiūno teigimu, jo karjera nepatyrė tokio smūgio kaip dalies kitų buvusių teisiamųjų.

„Mano pavyzdys galbūt nėra pats geriausias. (...) Skaudžiai jiems (kitiems kaltintiesiems – red. past.) susiklostė, ypač politinės karjeros. Aš pats iš visuomeninio sektoriaus, man gal lengviau. Bet iš principo žmonėms, kurie patenka į tokias situacijas, dažnai tai reiškia karjeros pabaigą tame, ką iki tol veikė“, – sakė jis.

Šio atvejo jis neįvardijo kaip sisteminės Lietuvos teisėsaugos problemos, tačiau tokią jis mato Panevėžyje.

„Nenorėčiau suabsoliutinti šito atvejo visai Lietuvai ar visai teisėsaugai. Mano nuomone, tai yra absoliučiai lokali Panevėžio miesto problema – ten kažkokie konfliktai turbūt tarp vietinės teisėsaugos ir politikų, ir krepšinio federacija ir aš kaip asmuo buvome įtraukti į kažkokios grandinės dedamąsias. (...) Net tyrimo metu susidūriau su kitų miestų STT ir prokuratūros atstovais, ir tai nepalyginamai objektyvesnis požiūris. Net nėra ką lyginti, ar Vilniuje, ar Kaune – mes matėme absoliučiai kitą tų pačių dalykų traktavimą“, – teigė M. Balčiūnas.

Advokatas G. Bartkus sako, kad viešumas tokio pobūdžio bylose būtinas, tačiau jis turėtų atsirasti jau toje stadijoje, kai yra surinkti įrodymai ir pareikšti kaltinimai.

„Kai mes tik sulaikome žmones, kai kuriais atvejais, pradedame ikiteisminį tyrimą, dar labai ankstu ką nors pasakyti, o visuomenei jau metamas įsivaizdavimas – štai suradome gal 400, gal 300 tūkstančių, pagavome kažką“, – sako G. Bartkus.

Kaltinimai kyšininkavimu, prekyba poveikiu, netinkamu pareigų atlikimu – dažnai tai „klampios sudėties“ nusikaltimai, sako G. Bartkus, ir įstatymų leidėjams būtų verta atkreipti dėmesį į jų reglamentavimą.

Baudžiamoji teisė – ne tarnybiniams pažeidimams

Seimo narė Agnė Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, sako, kad „niekuo pasibaigę“ rezonansiniai tyrimai turėtų sulaukti deramo paaiškinimo visuomenei, tuomet galima būtų išvengti abejonių teisėsaugos darbu.

„Tarkime, Panevėžio atveju, panašu, kad nebuvo nusikalstamos veikos sudėties, nes nebuvo nustatyta didelė žala valstybei. Tai kyla klausimas, kodėl nebuvo įvertinta ta rizika, kad ten nėra didelės žalos. Ar tai buvo tyrėjų pasitikėjimas, ar kitos aplinkybės? Manau, kad žmonės, tiek ir pats buvęs įtariamasis, turėtų gauti atitinkamą paaiškinimą. Nes jo nebuvimas gimdo įvairius gandus, spėliojimus, prasideda politikų politikavimas, kad galbūt tai buvo politiniai interesai, nes netoli buvo savivaldos rinkimai, ir kiti panašūs dalykai, kurie neprideda pasitikėjimo politine sistema“, – laidoje kalbėjo politikė.

Ji akcentavo ir kitą svarbią aplinkybę – atlyginimai valstybės tarnyboje, teisėsaugoje, turėtų ir toliau būti didinami, jog labiausiai kvalifikuoti asmenys norėtų čia dirbti.

Tuo įstatymo leidėjai gali ir turi rūpintis, mat kitų priemonių yra mažai, sako ji.

„Tiek prokuratūra, tiek STT yra savarankiškos institucijos, parlamentinė kontrolė čia yra labai ribota arba negalima, tačiau jos, ypač prokuratūra, turi tikrai pakankamai stiprią savivaldą, tai manyčiau, tie atvejai, kurie nuskamba, tarkime, kai byla subliūkšta, nes nebuvo tinkamai gauta sankcija pasiklausymui, tačiau tikrai gali įtarti, kad įvyko klaida, tos institucijos tikrai turėtų tas klaidas analizuoti, kad jos ateityje nepasikartotų. Neabejoju, kad tą ir daro“, – sakė A. Širinskienė.

STT direktoriaus pavaduotojas J. Raškevičius antrina – „būtų kvaila nepripažinti savo klaidų“.

„Mes analizuojame kiekvieną teismo nutartį, kiekvieną teismo sprendimą, kriminalinės žvalgybos taikymo spragas, jeigu tokios buvo, duomenų vertinimo, pakankamumo prasme, spragas“, – sako jis.

Jo teigimu, 2019 m. iš 66 asmenų, kurie perduoti į teismą, išteisinti buvo 5, atleisti nuo atsakomybės – 6.

„Būtų kvaila nepripažinti savo klaidų“

Portalo „Delfi“ teisėsaugos aktualijų žurnalistas Dainius Sinkevičius sako, kad pareigūnams „reikėtų daugiau drąsos imti ir nutraukti tuos ikiteisminius tyrimus“ vietoje to, jog tęsti procesą, užtrunkantį ne vienerius metus.

Be to, sako žurnalistas, verta svarstyti ir apie griežtesnius terminus ypatingo sudėtingumo ir dydžio bylose – teismo posėdžiai tokiu atveju neturėtų vykti kas mėnesį ar kelis.

Visgi jis sakė esantis nelinkęs peikti teisėsaugos dėl „subliūkštančių“ bylų.

„Turbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma žmonių, apie kuriuos kalbama, kurie buvo išteisinti neįrodžius kaltės, nebuvo iš dangaus nusileidę ir nepagrįstai apkaltinti. Jie kažkokius reikalus daugiau mažiau darė, tiesiog tos veikos, kurias jiems inkriminavo, vėliau buvo įvertinti, pavyzdžiui, kaip tarnybiniai pažeidimai“, – teigė D. Sinkevičius.

G. Bartkus atkreipia dėmesį, kad taip kyla grėsmė pateisinti ir galimą teisėsaugos nekompetenciją, dėl kurios gali žlugti karjeros ir būti sulaužomos žmonių sveikatos.

„Pasigirsta tokie teiginiai: žmogus išteisintas teismo, bet jis vis tiek kažką blogo padarė, gal jis ten kažkokį kitokį pažeidimą padarė. Tuo bandoma pateisinti per ilgą tyrimą, kartais ir nekompetenciją. Ir tai yra blogai, nes mes vis tiek žmogų juodiname. Baudžiamoji teisė ir jos instrumentai nėra skirta aiškintis drausminius nusižengimus, nėra skirti aiškintis, kaip buvo nuskambėję, privačius inspekcijos viršininko pokalbius, kuriuose jis labai išraiškingai apibūdina kai kuriuos žmonės. Tikrai tam nėra skirti šitie instrumentai. Ir tai yra visuomenės pinigai, jie tam neturi būti naudojami“, – kalbėjo G. Bartkus.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Ronaldas Galinis.

Populiariausi

Petras Gražulis
5

Lietuvoje

2021.04.12 16:02

Akibrokštas Klaipėdoje: miesto centre – Gražulio šokiai skambant prieš homoseksualius asmenis nukreiptam kūriniui

įvykiu susidomėjo pareigūnai, situaciją žada įvertinti ir Seimo etikos sargai
5
Remigijus Šimašius
9

Lietuvoje

2021.04.12 14:13

Šimašius: Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos koronaviruso pacientams skirtos lovos

penktadienį sostinėje bus pradėti skiepyti vyresni negu 55 metų asmenys; atnaujinta 15.12
9
Gaisras Vilniuje
41

Lietuvoje

2021.04.12 14:59

Po kilusio gaisro transformatorinėje lankytojams atvertas sostinės prekybos centras „Europa“

laikinai buvo užtvertos dvi gatvės; atnaujinta 18.35
41