Lietuvoje

2020.08.29 07:00

Kasdienybė tarpukariu: meilė – ne priežastis tuoktis, o vienišų motinų gyvenimas buvo nepakenčiamas

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.08.29 07:00

Meilė neatmetama, tačiau ji neretai sutapatinama su paikumu, o pagrindinė priežastis tuoktis – ekonominis sandoris. Dėl šios priežasties mažiau pajamų turintys darbininkai nesituokdavo, o iš to kilo visokių problemų, nes „visuomenė tvirksta, o žmogus praranda moralę“. Taip apie tarpukario Lietuvą pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, istorikas dr. Norbertas Černiauskas.

20 a. pirmoji pusė įvardijama kaip itin tinkamas metas fiksuoti kintančią šeimos sampratą, lyčių santykius ir vaidmenis, emancipacijos ar net romantinės meilės ir aistros įsitvirtinimą. Anot N. Černiausko, šiuo metu po truputį iš esmės keitėsi mūsų visuomenė, žmonės pradėjo keltis į miestus, daugiau kalbama apie vyrų ir moterų santykius, atsiranda moterų politikių.

„Šis laikas labai tinka matyti tuos natūralius virsmus – iki tol kelis šimtus metų buvo ta pati situacija“, – sako istorikas.

Kaip atrodė santuoka ir vaikų auklėjimas LDK? Kaip į partizanes moteris reagavo aplinkiniai? Kaip tarpukariu linksminosi lietuviai? LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Meilės archyvai“, kuriame atskleidžiame, kaip skirtingais istoriniais laikotarpiais atrodė šeima, žmonių laisvalaikis bei moters ir vyro padėtis visuomenėje.

Taip pat skaitykite

Meilė – ne priežastis tuoktis

Taip jau susiklostė, kad žmonės gyveno gana uždarose socialinėse aplinkose, todėl paprastai tuokdavosi su savo bendruomenės nariais. Kaip pasakoja N. Černiauskas, žmogui būdavo labai sunku palikti savo bendruomenę, kadangi kitoje bendruomenėje jau vyraudavo kitos tradicijos ir kitas gyvenimo būdas.

Kas iš tos meilės – ji tuoj dings, kai neturėsite, ką valgyti.

O ir santuokos priežastys buvo kitos nei dabar: „20 a. pradžioje santuokos priežastis reikėtų išvardinti tokia tvarka: ekonominė priežastis – tam tikras ekonominis sandoris, tada – tėvų valia ir pačių žmonių asmeniniai poreikiai, požiūriai ir moralinės vertybės. Kadangi didžioji dalis gyventojų buvo valstiečiai, jiems labai svarbus ekonominis klausimas, kad ūkiai nesiskaldytų, išliktų, o šeima būtų tvirta“, – tvirtina VU istorikas.

Nors meilė neatmetama, ji neretai sutapatinama su paikumu. Pasak N. Černiausko, būdavo sakoma, kad „kas iš tos meilės – ji tuoj dings, kai neturėsite, ką valgyti. Jei nebus ekonominio pagrindo, ta meilė išgaruos. Ir atvirkščiai – gali ir nemylėti, bet pagyvensit kartu, viskas bus gerai, atsiras ir meilė.“ Vyravo labai pragmatiškas požiūris, konstatuoja jis.

Tuo metu tuokėsi vis vyresnio amžiaus žmonės, todėl galima sakyti, kad ekonominis pagrindas tapo dar svarbesnis. Jauni darbininkai sakydavo, kad nori vesti, bet negali, nes tam reikia turėti pinigų, kitaip niekas netekės. Taigi kai kurie žemės ūkio darbininkai nesituokdavo, tarsi nedrįsdavo, o iš to kilo visokių problemų, nes „visuomenė tvirksta, o žmogus praranda moralę“, šypteli N. Černiauskas.

Tarp kilmingųjų ar miestuose buvo kiek laisviau – ten nebuvo tokios stiprios bendruomenės, kuri galėjo daryti netiesioginį spaudimą. Dėl šios priežasties būdavo ir tokių atvejų, kai jauni žmonės, o ypač merginos, iš kaimo bėgdavo į miestus, kad susirastų darbą ir galėtų laisviau tvarkytis savo gyvenimą, įgautų daugiau nepriklausybės, portalui LRT.lt sako N. Černiauskas.

Jo teigimu, kartais iš tiesų žmogui pavykdavo tapti labiau nepriklausomam ir susikurti geresnį gyvenimą mieste, tačiau pasitaikydavo, kai išvažiavęs jaunas žmogus nežinojo, kaip gyventi kitoje aplinkoje, todėl prapuldavo, patekdavo į kokias nors pinkles ir būdavo išnaudojamas. Dėl to jaunuoliai ir būdavo agituojami nevažiuoti į miestą, tačiau nepaisant tokių raginimų visi vis tiek labai norėjo išvykti – ir dėl uždarbio, ir dėl to, kad nebelieka bendruomeninio spaudimo.

Nesitikėjau, kad tuo metu tokio lygio spaudimas ir panieka buvo vienišoms motinoms.

„Jei pažiūrėsime kaimo darbininkų apklausas, tai visi nori į miestą, o spaudoje, kultūriniuose tekstuose, literatūroje sakoma, kad miestas gadina žmogų. Gal tai bendra tendencija, kai atsiranda pirma karta miestiečių, jie jaučia nostalgiją kaimui, atsiranda jo aplinkos romantizavimas, nors jie labai aiškiai pabrėžia, kodėl nori į miestą, – ten yra kitokių pramogų, reikia mažiau dirbti, bet daugiau uždirbi“, – kalba N. Černiauskas.

Dėl nesantuokinio vaiko galėjo išvaryti iš namų

Į ikivedybinius jaunuolių santykius buvo žiūrima dvejopai – kol tai žaidimas, jaunimo pasirodymas šokiuose ar vakarėliuose, tai tarsi pateisinama. Tačiau jei pasklisdavo gandai, kad atsirado intymumas, prasidėdavo ir didžiulis spaudimas, apkalbos, ypač – moterų atžvilgiu.

„Nesitikėjau, kad tuo metu tokio lygio spaudimas ir panieka buvo vienišoms motinoms. Ir dar didesnis jų vaikams. (...) Jei kaimo vietovėje yra vieniša motina, tai beveik 100 proc. ji yra smerkiama, apkalbama, su ja elgiamasi šiurkščiai, o dažnai tėvai ir patys ją išvaro ir jos situacija lieka labai prasta“, – pasakoja VU Istorijos fakulteto prodekanas.

Turtingų ūkininkų dukroms buvo kiek lengviau – jos turėjo daugiau šansų susirasti sutuoktinį, sako N. Černiauskas, tačiau jų vaikas iš esmės vis tiek nurašytas. Vis dėlto tuo metu steigėsi daugiau moterų organizacijų, kurios siekė keisti požiūrį į nesantuokinius vaikus. Viešojoje erdvėje atsirado poleminių straipsnių, kurie kėlė vyrų atsakomybės klausimą, steigėsi prieglaudos moterims su vaikais.

Pasak pašnekovo, neištikimybės atvejais būdavo įvairių variantų – nuo akivaizdaus smurto iki jausmų užgniaužimo viduje, kadangi išsiskirti buvo beveik neįmanoma.

Po karo – tūkstančiai beglobių vaikų ir amerikoniškas stilius

Didelių pokyčių atnešė ir Pirmasis pasaulinis karas. Atsirado nuo karo nukentėjusių žmonių, karo pabėgėlių, dalis šeimų buvo atskirta, žuvo žmonių, todėl keitėsi požiūris į šeimą – ji nebėra tokia aiški, nes po karo atsirado daug šeimų, kur nėra vyro, žmonos ar vaikų. Iškilo ir betėvių vaikų problema – būriai niekieno vaikų.

„Atsirado tūkstančiai beglobių vaikų, o didžioji problema tai, kad valstybė neturėjo jokių įrankių ir finansų jais rūpintis. Čia į pagalbą ateina Amerikos lietuviai ir Amerikos Raudonasis Kryžius, tai buvo milžiniška pagalba“, – pasakoja N. Černiauskas.

Yra ir svarstymų, kad jei ne JAV pagalba, Lietuvoje būtų iškilusi milžiniška socialinė problema. Buvo ir tokių autorių paminėjimų, kad vaikai amerikonišku stiliumi vaikšto apsirengę, sako istorikas. Tačiau toks stilius plinta ne dėl to, kad lietuviai kopijuoja madas, – Lietuvą iš JAV tada pasiekė didžiulis kiekis labdaros.

Padarėme didelį šuolį, bet užstrigome

Tarpukariu pasigirsdavo kunigų kritikos moterų emancipacijai. Pavyzdžiui, vyskupas Mečislovas Reinys savo tekste rašė, kad kritikuotina moterų emancipacija, kai žmona skatinama atsitraukti nuo vaikų auginimo ir šeimos pareigų, būti finansiškai nepriklausoma nuo savo vyro ir rūpintis ne šeimos židiniu, o tik tuo, kas jai patinka.

Tačiau N. Černiauskas pabrėžia, kad situacija 3 ir 4 dešimtmečiuose skyrėsi. Iki 4 dešimtmečio požiūris į vyro bei moters pareigas ir atsakomybes buvo laisvesnis, tačiau 4 dešimtmetyje, vystantis lietuviškai tautiškumo ideologijai, įsivyravo tokie įvaizdžiai kaip „vyras karys“, „vyras šeimos galva“, „vyras politikas“, kuris turi rūpintis finansine situacija.

Moteris tuo metu buvo suvokiama kaip šeimos židinio kurstytoja, ta, kuri rūpinasi vaikais. Pavyzdžiui, ištikus ekonominei krizei, buvo priimami specialūs įstatymai bei potvarkiai, kurie nurodo, kad jei šeimoje dirba ir vyras, ir moteris, pirmiausia iš darbo atleidžiama moteris.

3-iajame dešimtmetyje buvo daugiau moterų visuomenininkių, Steigiamajame Seime dirbo septynios moterys, o 1926 metais dvi moterys – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Felicija Bortkevičienė – jau siekė tapti prezidentėmis.

„Dažnai sakome, kad 1918 metais suteikėme teisę balsuoti visiems piliečiams. Tai tarsi pažangus žingsnis, bet mes tik penkerius ar šešerius metus tebalsavome. Gal dar buvo požiūrio, kad mergaitėms nereikia į mokyklą, bet to požiūrio buvo mažiau. (...) Šuolis padarytas didelis, bet viskas liko tame šuolyje – užstrigome šiek tiek“, – svarsto N. Černiauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt