Europiniu lygiu svarstant drausti šaudmenis su švinu, ginklų savininkai piktinasi, kad teks sunaikinti tūkstančius ginklų. Nors draudimas galiotų tik pelkėtose vietose ir aplink, tai sudaro trečdalį Lietuvos. Vis dėlto toks draudimas svarstomas dėl švino žalos gyvūnams ir žmonėms. Aplinkosaugininkai sako, kad Europos Sąjungoje per metus, apsinuodiję švinu, nugaišta milijonas paukščių.
Ginklų savininkų asociacijos vadovas Arūnas Marcinkevičius rodo, kokių ginklų teks atsisakyti, jei bus priimta europinė direktyva draudžianti šaudmenis su švinu. Draudimas galiotų – šlapžemėse, tai yra pelkėtose vietovėse ir aplink jas. Bet tokios vietos, asociacijos skaičiavimu, sudaro trečdalį Lietuvos.
„Lietuvoje tokiu būdu tampa neįmanoma nei medžioklė, nei sportinis šaudymas“, – tvirtino A. Marcinkevičius.
Drausti šaudmenis su švinu Europos Komisija nori dėl švino žalos aplinkai. Anot aplinkosaugininkų, vandens paukščiai praryja tokius šaudmenis, dėl to apsinuodiję gali ir žūti. Pasireiškia ir poveikis žmonėms.
„Kasmet būtent dėl apsinuodijimo švinu, paskaičiuota, Europos Sąjungoje žūsta virš milijono vandens paukščių. [...] Vandens paukščiai, maitindamiesi, praryja švininius šaudmenis, jie patenka į gūžius, tai sukelia tiek ūmų apsinuodijimą, staigią mirtį per kelias dienas, tiek ir lėtinį apsinuodijimą“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Žilvinas Užomeckas.

„Nebandžiau, bet labai abejoju, ar pabėrus švininių šratukų žvirbliams, balandžiams vištoms ar antims, kad jie lestų tą šviną“, – stebėjosi Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius.
Medžiotojai sutiktų dėl aplinkosaugos atsisakyti švino, tačiau skaičiuoja, kiek ginklų teks keisti ir kiek tai kainuos.
„Mes šiandien galvojam, kad apie 26 000 ginklų reiks padėti po presu. Didžioji dalis šaudyklų yra pakankamai arti upelių, upių, saugomose teritorijose. Reiškia, jos turės pakeisti savo profilį, medžiotojams reiks įsigyt naujus ginklus“, – komentavo medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimundas Ribačiauskas.
Aplinkos ministerija sako, kad kol kas atsakyti, ar ginklų savininkai gaus kompensacijas, negali. Tai paaiškės, ko gero, rudeniop, kai vėl bus pratęstos diskusijos Europos lygiu.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad perėjimas prie šovinių be švino neturėtų būti didelis iššūkis.

„Vienam medžiotojui per metus šis draudimas kainuotų papildomai 25 eurus, kad pasirinkti alternatyvą. Man atrodo, jei žmonės leidžia sau nepigų hobį kaip medžioklė, jie tikrai suras papildomus 25 eurus“, – kalbėjo eurokomisaras.
Klausimo kitą savaitę ketina imtis Seimo aplinkos apsaugos komitetas.
„Žvelgiant iš 40-ties metų perspektyvos, žmonės tapo žymiai sveikesni, kai švino atsisakėme. [...] Bet, jei mes čia ir dabar tą uždraudžiam, tai natūralu – nei yra pigios alternatyvos, o ir yra visuomenės pasipiktinimas“, – dėstė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.
Europos sąjungoje siūlymui drausti švinines kulkas dauguma šalių narių pritaria.