Lietuvoje

2020.08.01 18:42

Sąmokslo teorijos įsipina ir į politiką: kaip bandoma paveikti mūsų pasirinkimą?

Augustinas Šulija, LRT.lt2020.08.01 18:42

„5G ryšys skirtas kontroliuoti Lietuvos žmones“, „Filantropas G. Sorošas finansuoja teroristus, o Billas Gates’as COVID-19 plitimą“, „Slaptas pasaulinis pedofilų klanas grobia vaikus“ – tokiomis antraštėmis mirgančių melagingų straipsnių bei vaizdo įrašų pastarosiomis dienomis Lietuvos socialiniuose tinkluose tikra gausybė.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jie internete plinta spontaniškai, tačiau atviri duomenys rodo, jog melagingų naujienų sklaida ir koordinavimu aktyviai užsiima nesisteminių partijų atstovai ir glaudžiai su politika susiję jų rėmėjai.

Socialiniame tinkle Facebook esanti paskyra „UNFOLLOW 15MIN.LT – Lithuania Real“ puikiai iliustruoja, kaip sąmokslo teorijos ir klaidinančios naujienos yra išnaudojamos dezinformacijos tikslais. Šioje paskyroje, kaip ir dėl bendruomenės taisyklių pažeidimų užblokuotoje 50 000 sekėjų turėjusioje jos pirmtakėje „Unfolow 15min“, melaginga ir klaidinanti informacija skelbiama nuolatos, o sąmokslo teorijos čia pinamos su Lietuvos politinėmis aktualijomis.

Pavyzdžiui, šalia melagingo įrašo apie neva pasaulį apraizgiusi garsių asmenų pedofilų klaną, pasirodo ir buvusio kandidato į prezidentus Mindaugo Puidoko pasisakymas vaikų teisių tema, o tarp melagingų naujienų apie 5G ryšį, skelbiamos nuorodos į šia tema parašytus klaidinančius straipsnius interneto puslapyje Minfo.lt. Šį interneto puslapį valdo pats paskyros įkūrėjas Marius Gabrilavičius.

„Sąmokslo teorijos yra niekuo nepagrįsti išvedžiojimai, sukonstruoti taip, kad jų būtų neįmanoma paneigti. Jos atkreipia dėmesį ir yra paveikios tada, kai visuomenėje yra daug sistema nusivylusių žmonių. Sąmokslo teorijos, dezinformacija yra paveikios grupėse, kurios telkia sistema nusivylusius žmones kovoti prieš sistemą, ją kritikuoti, suteikia jiems prasmės ir vilties, kad sistema gali keistis,“ – sako žiniasklaidą tyrinėjanti Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė.

Viešai prieinami Facebook reklamų bibliotekos duomenimis rodo, kad beveik visą karantino laikotarpį Lietuvoje, M. Gabrilavičius, dar žinomas M.G. Maksimaliečio pseudonimu, Facebook paskelbė daugiausia reklaminių įrašų visoje Lietuvoje.

Už beveik 3000 eurų publikuota 250 reklaminių įrašų apie politiką, įvairias socialines problemas ir rinkimus. Juos skelbė tiek Minfo.lt, tiek asmeninė M. Gabrilavičiaus paskyra, kurią seka per 185 000 žmonių. Pagal reklamos kiekį, sąmokslo teorijas atvirai palaikantis M. Gabrilavičius beveik 3 mėnesius lenkė ir didžiausius Lietuvos naujienų portalus, ir politines partijas bei ES institucijas Lietuvoje. Panaikinus karantiną, M. Gabrilavičius ir toliau išlieka vienas daugiausia reklamos Facebook perkančiu asmeniu Lietuvoje.

Susisiekus su M. Gabrilavičiumi jis komentuoti savo veiklos socialiniuose tinkluose nesutiko. Lakoniškame atsakyme el. paštu jis pareiškė, kad visus atsakymus apie platinamas sąmokslo teorijas pateiksiantis „po JAV Prezidento D.Trump’o kadencijos pratęsimo“.

Sąmokslo teorijos – politinės kampanijos įrankis

Informacinių technologijų eksperto Mariaus Pareščiaus nuomone, Lietuvoje pastebimi bandymai socialiniuose tinkluose į grupes burti tam tikrų pažiūrų žmones, iš dalies primena 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kai milijonų Facebook vartotojų duomenys buvo slapta naudojami siekiant paveikti jų apsisprendimą rinkimuose.

„Vienintelis skirtumas su JAV rinkimais – ten neapsisprendę rinkėjai pirma buvo automatiškai identifikuojami. „Cambridge Analytica“ duomenų išgavimo ir analizės įrankis leido Facebook vartotojus suskirstyti į grupes, pasidaryti jų socialinį portretą: sužinant jų lytį, amžių, šeimos sudėtį, polinkį link vienos ar kitos politinės partijos, pomėgius, elgseną. Tuomet į juos buvo taikoma atitinkama politinė reklama“, – sako M. Pereščius.

Tuo metu Lietuvoje radikalias idėjas skleidžiančios socialinių tinklų paskyros veikia kur kas paprasčiau. Klaidinantis, tačiau paveikus turinys, kuriuo dalijamasi sąmokslo teorijų paskyrose, padeda be sudėtingų technologijų pagalbos į vieną grupę sutelkti potencialius rėmėjus. Anot M. Pereščiaus taip didinamas vieno ar kito asmens žinomumas. Tiesa, kai kurie internautai šiose grupėse gali nė neįtarti, kad tapo politinės reklamos taikiniais.

„Didžioji dalis šių grupių ir paskyrų nerodo savo tikslų ir informacijos, kuriai jie yra ruošiami. Šios paskyros – vadinami paruoštukai, kurie vėliau aktyvuojami politinės kampanijos metu. Jų daug, nes dėl melagingų naujienų sklaidos socialiniai tinklai šias grupes gali pašalinti“, – aiškina M. Pareščius.

Politinei reklamai skleisti naudojamos ir NVO paskyros

Politinės reklamos taikiniais tampa ne tik savanoriškai ar atsitiktinai į sąmokslo teorijų šalininkų grupes susirinkę asmenys. Artėjant rinkimams pasitaiko atvejų, kai nesisteminių partijų atstovai savo veiklą viešina ir per Valstybės finansuojamų nevyriausybinių organizacijų (NVO) informacinius kanalus. Vienas jų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Piliečių informavimo centrai“ (PIC) Facebook paskyra.

Pasak aprašymo, paskyra skirta piliečiams patarti prekių ir paslaugų vartojimo klausimais, tačiau susisiekus su jos administratoriumi, paaiškėjo, kad ją moderuoja Lietuvos liaudies partijos valdybos narys Aras Sutkus.

PIC paskyroje, vietoj informacijos apie projektą ir vartotojų teises, dalinamasi kitų A. Sutkaus administruojamų Facebook paskyrų – „Susitelkimo branduolys“ bei klaidinančiomis naujienomis besidalinančios „Susitelkimo“ paskyrų įrašais. A. Sutkus taip pat administruoja grupę „Stop JAV, NATO ir ES hibridinei okupacijai“ bei „Lietuvos liaudies partijos“ paskyras.

Problemos nemato

„Piliečių informavimo centrų“ projektą vykdančios NVO „Nacionalinė Vartotojų Konfederacija“ (NVK) vadovė Alvita Armanavičienė sako, kad nesisteminės politinės jėgos reklamai išnaudojamas valstybinis projektas šiuo metu yra „suspenduotas“ dėl „tęstinio finansavimo trūkumo“. Ji patvirtino žinanti, kad jo Facebook paskyrą administruoja Lietuvos liaudies partijos narys.

„Aš sakiau, kad partinių dalykų čia nereikia maišyti, visko sužiūrėti negaliu, tačiau jeigu informacija naudinga, nieko blogo nematau“, – įsitikinusi A. Armanavičienė.

Pats A. Sutkus neigia, kad valstybinio projekto Facebook paskyra naudojasi siekdamas pritraukti potencialių rėmėjų.

„PIC FB puslapį sukūriau aš, savo sumanymo dėka ir savanoriavimo pagrindais. Tai nėra NVO Vartotojų konfederacijos nuosavybė“, – tvirtina A. Sutkus.

Visgi paskyroje nurodyta, kad puslapį koordinuoja būtent NVO Vartotojų konfederacija, nurodytas konkretus Valstybės finansuojamo projekto numeris, o paramos teikėjas įvardijamas kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pagal viešai prieinamus duomenis, PIC projektas 2017 m. finansuotas iš Socialinės Apsaugos ir Darbo ministerijos „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo“ projekto lėšų. Viso NVK šiam projektui plėtoti gavo 63 294 eurus.

Kokia dalis iš gautos sumos buvo skirti konkrečiai „PIC“ projekto įgyvendinimui, Nacionalinės Vartotojų Konfederacijos vadovė Alvita Armanavičienė sako „nepamenanti“. Tačiau ataskaitose pateikiami dokumentai rodo, kad vien PIC projekto metodinei medžiagai skirta 7000 eurų.

Manipuliavimo socialiniuose tinkluose daugės

Kalbinti ekspertai įsitikinę, kad artėjant Seimo rinkimams bandymų socialinius tinklus išnaudoti politinėms kampanijoms tik daugės.

„Lietuvoje rinkėjų manipuliavimo mados internete tik ateina. Iki šiol mažai, kas jomis naudojosi ir jas suprato, tačiau situacija keičiasi“, – įsitikinęs M. Pereščius.

Jo nuomone, laikai, kai rinkiminių kampanijų metu politikai kartu su muzikantais važinėjo po Lietuvos miestelius ir rėžė kalbas mokyklų salėse jau praeityje.

„Per praėjusius Seimo rinkimus socialinių tinklų reklamai partijos skyrė apie 10–15 proc. reklamos biudžeto. Jeigu žiūrėti į praėjusius Europos Parlamento ir prezidento rinkimus šis įrankis jau buvo naudojamas plačiai“, – sako M. Pereščius.

Pasak D. Donauskaitės, Lietuva pernelyg menkai dalyvauja tarptautinėse (ES lygmens) diskusijose apie tai, kaip reguliuoti melagingos informacijos sklaidą per socialinius tinklus, o tai palieka daug erdvės rinkėjų manipuliavimui.

„Dezinformacijos sklaida Lietuvoje populiariuose socialiniuose tinkluose ir pigi, ir paveiki. Viena vertus, Facebook investuoja į melagingų faktų tikrinimo veiklą, tačiau tuo pat metu ir ima pinigus iš grupių, skleidžiančių dezinformaciją. Būtent dabar laikas įsitraukti į diskusijas apie tai ir formuluoti rekomendacijas naujosios sudėties Europos Komisijai“, – sako D. Donauskaitė.

Populiariausi