Pirmadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkimų organizavimo ir skaitmeninės politikos ekspertai susitiko aptarti skaitmeninę politiką Baltijos šalyse bei COVID-19 įtaką rinkimams, rašoma pranešime.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad siekiant įgyvendinti internetinį balsavimą pirmiausiai reikia sukurti visapusišką e-valdžios ekosistemą.
Taip pat atkreiptas dėmesys į kylančias dezinformacijos ir skaitmeninių kampanijų manipuliavimo grėsmes bei pabrėžtas poreikį imtis papildomų priemonių, siekiant apsaugoti rinkimus nuo su koronavirusu susijusios rizikos.
„Dėl koronaviruso gresia istoriškai mažas rinkėjų aktyvumas, silpnesnis išrinktos valdžios mandatas ir dėl to pažeidžiamesnė demokratija. Elektroninės valdžios platformos ir egzistuojančios technologijų ekosistemos įgalina tolesnį Baltijos šalių skaitmenizavimo procesą ir bendradarbiavimą Europos mastu kovojant prieš naujas grėsmes kaip dezinformacija“, – pranešime cituojamas Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas dr. Rimvydas Baltaduonis.
Anot Estijos rinkimų biuro vadovo Arne Koitmäe, šiais laikais internetu balsuoja daugiau nei 40% rinkėjų.
„Nors internetinis balsavimas tiesiogiai nepadidina rinkėjų aktyvumo, jis padeda išlaikyti stabilų rinkėjų skaičių ir suteikia jiems laisvės bei lankstumo pasirinkti, kada ir kur balsuoti. Mūsų tyrimai rodo, kad šis metodas neutralus lyties ir amžiaus atžvilgiu, ir nedaro įtakos žmonių politinėms nuostatoms. Galiausiai, šis metodas leidžia rinkėjams sutaupyti laiko ir pinigų“, – apie internetinio balsavimo privalumus kalbėjo A. Koitmäe.
Lietuvos valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė nurodė, kad pandemija pakeitė mąstymą apie rinkimų organizavimą ir dalyvavimą. Anot jos, svarbu saugoti demokratijos ir rinkėjų sveikatą nuo panašių rizikų.
Piliečių pasitikėjimas – būtinas skaitmeninės transformacijos įgalinimui
Latvijos prezidento patarėja Ieva Ilves atkreipė dėmesį į galimas kampanijų manipuliacijas skaitmeninės informacijos platformose kaip Europinę ir tarptautinę problemą.
„Piktybiškai nusiteikusios jėgos gali pakeisti ne tik žmonių nuomonę dėl komercinių produktų, bet ir dėl politinių pažiūrų – nepastebimai. Kaip rodo „Cambridge Analytica“ ir kiti pavyzdžiai, vyriausybės ne visada gali šias grėsmes pastebėti. Negalime pritaikyti analogiškų sprendimų skaitmeninėms grėsmėms – būtinos bendros Europos pastangos, įtraukiant vyriausybes, technologijų bendroves ir akademinę bendruomenę, naujų tyrimų atlikimui ir įstatymų formulavimui“, – nurodė ji.
Internetinis balsavimas Lietuvoje – Seimo svarstymuose
Šiuo metu Lietuvos Seimas svarsto internetinio balsavimo įstatymo projektą, su balsavimu numatytu birželio 30 d. L. Matjošaitytė pabrėžė, kad Lietuva jau daugiau nei dešimtmetį diskutuoja dėl internetinio balsavimo.
„Tam, kad būtų galima įvertinti, kurie technologiniai sprendimai gali geriausiai padėti tinkamai organizuoti rinkimus, reikia laiko ir kruopštaus svarstymo. Nors balsavimas internetu ilgainiui gali būti perspektyvus sprendimas, pirmiausia mums reikia teisinės bazės ir piliečių pasitikėjimo“, – pranešime cituojama Lietuvos rinkimų komisijos pirmininkė.
„Lietuvos parlamentas priėmė teisingą sprendimą svarstyti internetinio balsavimo alternatyvą prieš spalio mėnesio rinkimus, kurie gali sutapti su galima antrąja koronaviruso banga“, – teigia R. Baltaduonis.
Nacionalinių rinkimų komisijų ir „European Election Database“ duomenys rodo, jog 2005 m. įvedus internetinį balsavimą, Estijos rinkėjų aktyvumas išaugo nežymiai, tačiau išliko santykinai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.
