Didelė dalis klaidingos informacijos, susijusios su koronavirusu, skelbia, kad koronavirusas nėra toks pavojingas, kaip manoma, ir siekia įtikinti, kad mirčių nuo šios infekcijos skaičius – mažesnis, nei skelbiama.
Pavyzdžiui, viename socialiniuose tinkluose platinamame įraše vilniečiu pavežėju prisistatantis vyras aiškina, kad mirčių skaičius klastojamas, nes Lietuva taip gaus didesnę tarptautinę finansinę paramą. LRT FAKTAI aiškinasi, ar toks teiginys turi pagrindą.
Teigia, kad koronavirusas yra „valstybės interesas“, o medikai pinigų negaus
„Kuo daugiau užrašysim senelių, kurie miršta, ant koronaviruso, tuo daugiau pinigų iš ES valstybė galės pasiimti“, – aiškina vyras savo automobilyje darytame vaizdo įraše, kurį išplatino pokalbių grupėje „Pilietinė akcija“.
Vyro pasakojimas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana įtikinantis: jis teigia dirbantis pavežėju, o informaciją jam neva perdavė Santaros klinikose dirbanti keleivė, žinanti tikrąją situaciją.
Kiti jo argumentai atrodo mažiau pagrįsti – vyras ragina atkreipti dėmesį, kad karantino metu buvo atidaryti beveik vien didieji prekybos centrai, o tai esą įrodo, kad toks veiklos ribojimas naudingas tik stambiam verslui ir valstybei, tačiau ne eiliniams žmonėms.
Įrašo autorius taip pat ragina susimąstyti, kad, nors medikai neva dirba tam, kad koronavirusas kaip mirties priežastis būtų nurodytas kuo daugiau kartų, jie asmeniškai papildomos paramos ar atlyginimo negaus. „Valstybės interesas“, – koronaviruso protrūkį aiškina vyras, turėdamas omenyje, kad pandemijos metu valstybinės institucijos veikia ne eilinių žmonių naudai.
Vaizdo įraše jis taip pat teigia gavęs žinių, kad Santaros klinikose nebuvo mirusių nuo koronaviruso – tokį teiginį jau anksčiau paneigė klinikų atstovai.
Finansų ministerija: parama priklausys nuo Lietuvos išlaidų, o ne nuo viruso aukų
Finansų ministerijos teigimu, pandemijos metu Lietuva galėtų pretenduoti gauti išmokas iš dviejų ES biudžeto fondų: ES solidarumo fondo (ESSF) ir Skubios pagalbos priemonių (ESI), šiuo metu yra vertinamos galimybės teikti paraiškas.
Pirmuoju atveju Europos Komisija vertintų, ar Lietuva yra pasiekusi vadinamąją visuomenės sveikatos krizę ir peržengusi tam tikrą slenkstį, kiek valstybės pinigų buvo skirta krizei valdyti. „Lietuvos atveju ši riba turėtų siekti apie 131,44 mln. eurų“, – teigiama ministerijos atsiųstame atsakyme.
Skubios pagalbos priemonių fondo atveju valstybės gali prašyti kompensuoti patirtas išlaidas, valdant COVID-19 krizę: įrengiant gydymo vietas, įsigyjant medicininius testus ir apsaugos priemones bei vykdant kitus veiksmus, susijusius su kova prieš ligos plitimą.
„Tarp kriterijų, kuriais remiantis ES valstybėms yra skiriama parama, pagal minėtas finansines priemones, nėra mirčių atvejų skaičiaus rodiklio, kuris galėtų nulemti paramos skyrimą ar jos dydį vienoms ar kitoms šalims“, – teiginį, kad Lietuvai finansiškai naudinga registruoti didesnį mirusiųjų nuo COVID-19, paneigė ministerijos atstovai.
Tuo tarpu ES lyderiai tariasi ir dėl priemonių valstybių ekonomikoms paremti, pastarasis jų susitikimas vyko praeitą savaitę. Nors susitarimas dar nėra pasiektas, šiuo metu daugiausia ginčijamasi, kokios priemonės naudingiausios skirtingų valstybių ekonomikai, o argumentai, kiek kurioje valstybėje mirė žmonių, diskusijose nefigūruoja.
Pavyzdžiui, kai kuriuos narės siūlo skolintis bendrai visoms euro zonos valstybėms, išleidžiant vadinamąsias koronaviruso obligacijas, tuo tarpu kitos valstybės, taip pat ir Lietuva, su tokia priemone nesutinka, nes tai naudingiau būtų didesnes skolas turinčioms pietų Europos valstybėms.
Dezinformacija
Lietuva negaus didesnės Europos Sąjungos paramos, jei užregistruos didesnį mirusiųjų nuo koronaviruso skaičių, kaip patvirtino ir Finansų ministerija. Visa Europos Sąjungos parama nukreipta į valstybės patirtas išlaidas, kovojant su koronavirusu, taip pat atsiradusią žalą ekonomikai. Internete platinamo vaizdo įrašo autorius skleidžia neteisingas žinias ne tik apie tai, kad koronaviruso aukų Vilniuje nėra, bet ir apie tai, kad Lietuvos valdžia taip siekia gauti daugiau išmokų iš ES.
