Lietuvoje

2020.03.31 19:17

Palaimino bausmių griežtinimą: už karantino pažeidimus – baudos iki 6000 Eur

atnaujinta 20.12
Gytis Pankūnas, LRT.lt 2020.03.31 19:17

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis sugriežtintos bausmės už karantino taisyklių pažeidimus. Numatyta, kad baudos už karantino taisyklių nesilaikymą sieks iki 6000 Eur.

Teisingumo ministerijos (TM) teikiamomis Administracinių nusižengimų (ANK) kodekso pataisomis numatyta, kad už karantino taisyklių pažeidimą baudos fiziniams asmenims sieks nuo 500 iki 1500 Eur, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 Eur. Administracinių nusižengimų protokolus galės surašyti policijos pareigūnai.

Iki šiol baudos už karantino taisyklių nesilaikymą fiziniams asmenims siekė iki 140 Eur, juridiniams asmenims – iki 600 Eur, o jas galėjo skirti visuomenės sveikatos specialistai.

ANK pataisoms pritarė 70 Seimo nario, 2 iniciatyvos nepalaikė, 31 susilaikė.

ANK pataisomis kartu numatyta, kad savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymas ar vykdymas ne laiku karantino, ekstremalios situacijos metu užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo 250 iki 800 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 Eur.

Be to, Seimas taip pat priėmė ir ANK pataisas, kuriomis išskirtos didesnės baudos už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą karantino, ekstremalios situacijos metu. Nustatyta, kad šie nusižengimai, specialios juostos „STOP POLICIJA“ perėjimas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 200 iki 500 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1500 Eur.

Šios ANK pataisos įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.

Priimti sprendimo dėl bausmių sugriežtinimo nepavyko

Seimas antradienio vakarą ypatingos skubos tvarka planavo priimti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siekta sugriežtinti bausmes asmenims, ignoravusiems sveikatos apsaugos reikalavimų. Tiesa, Seimui nepavyko priimti sprendimo dėl šių pataisų, kadangi balsavime nedalyvavo dalis parlamentarų. Už BK pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieštaraujančių nebuvo, 2 susilaikė. Šiuo atveju opozicijos atstovai, nepritardami BK pataisoms, nutarė ignoruoti balsavimą.

BK pataisomis siekta sugriežtinti bausmes už veiksmus, kai asmuo, būdamas informuotas apie savo ligą, įspėtas dėl apsaugos priemonių, bendravo su žmonėmis, taip sukeldamas pavojų kitiems užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Už tokius veiksmus siekta numatyta maksimalią laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmė asmenims už minėtą nusikaltimą nėra skiriama.

Įstatymo pakeitimais TM taip pat siekė sugriežtinti bausmės už sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, pažeidimą. Šiuo metu numatyta, kad už šią veiką gresian maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė. BK pataisomis siūlyta, kad asmenims, nepaisiusiems sveikatos apsaugos reikalavimų, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, grėstų maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vieni kalbėjo apie atgrasymą, kiti įžiūrėjo darbo imitavimą

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys teigė palaikantis TM teiktas įstatymo pataisas, mat, jo manymu, griežtesnės bausmės atgrasys pažeidėjus.

„Akivaizdu, kad yra asmenų, kurie vadovaujasi tik baimės refleksu. Kai kurie žmonės tyčiojasi iš savo artimųjų. Tokiems asmenims būtina pritaikyti tinkamas priemones“, – tvirtino P. Urbšys.

Jam pritarė Rimantas Jonas Dagys, kuris tvirtino, kad baudos už karantino pažeidimus turi būti didesnės.

„Jeigu mes to nepadarome, tai pakliūsime į situaciją, kai didžioji dalis visuomenės turės virusu persirgti, [...] o vyresnio amžiaus žmonės gali būti pasmerkti mirti“, – aiškino Seimo narys.

„Atsiranda tokių žmonių, kurie piktybiškai nesilaiko taisyklių ir juokiasi pareigūnams į akis. [...] Tokie veiksmai turi turėti atgrasančias priemones“, – griežtesnes bausmes palaikė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Seimo opozicijos atstovai aiškino, kad bausmių griežtinimas niekur nenuves, mat, anot jų, siekiant atgrasyti pažeidėjus svarbiausias yra ne bausmių didinimas, bet jų neišvengiamumas.

„Dabar numatyta griežčiausia trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Ją siūloma keisti į penkerius. Ką tai pakeis? Nieko. Atgrasys labiau? Atgrasymas yra tada, kai taikoma atsakomybė“, – pažymėjo socdemas Julius Sabatauskas ir pridūrė Vyriausybės veikloje įžvelgiantis darbo imitavimą.