Lietuvoje

2020.03.24 07:36

Grybauskaitė: mes tik įeiname į sunkmečio laikotarpį

Edvardas Kubilius, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.03.24 07:36

Vertindama koronaviruso situaciją Lietuvoje, prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT RADIJUI teigia, kad sunkmetis tik prasideda.

„Dabar mes kalbame apie labai sudėtingą kombinaciją: kuo daugiau giname žmogų ir kovojame už jo gyvybę, tuo didesnę žalą tomis priemonėmis darome savo ekonomikai, todėl čia esame tam tikruose spąstuose. Reikia rasti optimalų balansą, kiek sugriežtinti karantino sąlygas, kiek ir kokiam laikui uždaryti verslą, kartu pirmiausia galvojant apie žmogaus gyvybę“, – sako buvusi šalies vadovė.

Finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtu COVID-19 pasekmių mažinimo fondu rūpinsis prezidentės D. Grybauskaitės vadovaujama žymių šalies medikų, mokslininkų ir verslo atstovų komanda. Fondo lėšos bus skiriamos pagalbai tiems, kam jos labiausiai reikia.

– Ar nustebote gavusi finansų ministro V. Šapokos kvietimą prisijungti prie Fondo?

– Apsidžiaugiau, nes galėsiu aktyviau padėti tvarkytis su iššūkiais, kurie mus užgriuvo.

– Manote, jog dabartinė valdžia nelabai sugeba su tais iššūkiais tvarkytis?

– Nedarykime išvadų. Aš manau, kad dabar yra toks laikas, kai visiems reikia mėginti padaryti tai, ką galima. Vertinimų, be abejo, yra visokių, klaidų visi darome ir darysime. Visas pasaulis buvo gana netikėtai užkluptas ir tam pasiruošti buvo labai sunku. Tai, kad administraciniai gebėjimai mūsų valstybėje nėra labai dideli ir geri, žinome seniai. Turbūt daryčiau tokią išvadą, kad klaidos galimos ir suprantamos, bet jas būtina labai greitai taisyti. Bukas užsispyrimas ir klaidų neigimas – čia yra nusikalstama.

– Matote tokį neigimą?

– Be jokios abejonės. Didžiausias pavyzdys yra testavimas, kai buvo neigiama, jog apskritai reikia. Dabar mes prarandame gydytojus, uždarome dalį savo gydymo įstaigų vien tik todėl, kad gydytojai nebuvo testuojami. Tokioje situacijoje pirmiausia reikia klausyti epidemiologų. Ne politikai, o gydytojai turi spręsti, ką ir kiek testuoti. Čia yra didžiausios mūsų klaidos. Dabar testuoti būtina visus, kurie privalo dirbti: ir pardavėjai, ir vaistininkai, ir gydytojai – visi, kas turi eiti ir kontaktuoti. Kitaip neapsaugosime savo žmonių ir negalėsime sustabdyti pandemijos plitimo.

– Na, žmonių sąmoningumo irgi reikia, nes, kaip matome, jie neišlenda iš prekybos centrų.

– Manyčiau, jei nesilaikoma karantino, o ypač 14 dienų, kai atvykstama iš kitur, būtina griežtinti karantino sąlygas. Tai darė visos valstybės. Iš pradžių mėgino gražiuoju, paskui teko griežtinti karantino sąlygas. Manau, kad prie šito Vyriausybė jau eina.

Ne politikai, o gydytojai turi spręsti, ką ir kiek testuoti.

– Kaip konkrečiai veiks fondas?

– Kadangi šis fondas bus ne visai visuomeninis, o labiau prie Finansų ministerijos, jį sudarys ir taryba, ir valdyba. Prižiūrėsime, kam viskas bus naudojama, kaip tvirtinsime prioritetus. Galų gale prižiūrėsime skaidrumą, o jau konkretūs pirkimai ir valdymas bus valdybos narių. Bus siekiama apsaugoti mūsų gydytojus, mūsų žmones, kad kuo geriau galėtume atlaikyti šitą netikėtą bėdą ir kad išsaugotume mūsų žmonių gyvybes.

– Koronaviruso akivaizdoje jau dabar atsiskleidžia kai kurių verslų tikrasis veidas. Pavyzdžiui, mes matome privačių įmonių, kurios siunčia darbuotojus nemokamų atostogų, kitos liepia darbuotojams meluoti, jog turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju, kad šie gautų nedarbingumo pažymą bent dviem savaitėms. Kaip Jums atrodo, prezidente, ar mūsų visuomenė iš esmės yra subrendusi susitelkti ir išspręsti tokią didelę ir netikėtą krizę?

– Nelabai turime, iš ko rinktis. Ir verslas, ir žmogus bus priverstas mokytis, nes ši situacija bus ilgesnė, nei tikėjomės. Su tokia kombinacija, kai biologinė krizė daro įtaką verslui ir perauga į ekonominę krizę, bent jau paskutinius šimtmečius pasaulis susidūręs nebuvo. Sveikatos krizę suvaldysime greičiau. Pasekmės bus ilgesnės ir gerokai sudėtingesnės, nes priemonės, kurios buvo įprastos kovojant su ekonominėmis krizėmis, dabar iš karto neveiks. Visiems reikės ir kantrybės, ir susikaupimo, ir pasiaukojimo. Dviejų savaičių „nedarbingumas“ neišgelbės.

– Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė net 5 proc. bendrojo vidaus produkto vertės ekonomikos skatinimo planą. Ką, Jūsų nuomone, reikia daryti, kad Lietuva savo ekonomiką kaip įmanoma labiau išgelbėtų?

– Pirmiausia reikia sutrumpinti laikotarpį, per kurį mes galime suvaldyti viruso plėtrą ir kovą su juo. Kuo trumpesnis šis laikas bus, tuo mažesnis smūgis bus mūsų ekonomikai, todėl ir karantinas griežtas, ir jo laikymasis, ir testavimai – viskas nukreipta būtent į to laiko sutrumpinimą, kad tai būtų, pavyzdžiui, trys arba keturi mėnesiai, o ne pusė metų. Vėliau jau atstatinėsime ir tą žalą ekonomikai, kuri yra padaryta. Aišku, reikia investuoti ir padėti žmonėms, kurie praranda darbo vietas, bet pirmoji užduotis yra žmonių gyvybės ir kova su virusu.

Paketas yra pirmas mažas žingsnelis, jis kainuos. Valstybė išeis iš šios situacijos ženkliai padidinusi savo skolą, kurią turėsime visi prisiimti ant savo pečių. Reikia žinoti, kad mes tik įeiname į sunkmečio laikotarpį. Kaip greitai visa tai pasibaigs, pirmiausia priklausys nuo viruso plėtros pasaulyje, nuo globalaus visų valstybių atsako į šią pandemiją, o tik vėliau į ekonomikos atstatymo klausimus. Tai labai svarbu girdėti ir verslui.

Dabar mes kalbame apie labai sudėtingą kombinaciją: kuo daugiau giname žmogų ir kovojame už jo gyvybę, tuo didesnę žalą tomis priemonėmis darome savo ekonomikai.

– Dešimt metų būdama prezidento poste, ar galėjote bent prognozuoti, kad ateis tokia diena, kai visas pasaulis dėl vieno viruso balansuos ties ekonominės krizės riba?

– Pasaulis jau yra globalios ekonominės krizės sūkuryje. Niekas negalėjo to numatyti, nes tokios pandemijos kyla per 70 ar 100 metų laikotarpį. Negalėjo net įsivaizduoti, kad būtent pandemija parklupdys globalią ekonomiką ant kelių. Ši krizė yra visai kitokia, negu buvo prieš 10 metų, kai mes kalbėjome tik apie finansinę krizę. Dabar mes kalbame apie labai sudėtingą kombinaciją: kuo daugiau giname žmogų ir kovojame už jo gyvybę, tuo didesnę žalą tomis priemonėmis darome savo ekonomikai, todėl čia esame tam tikruose spąstuose. Reikia rasti optimalų balansą, kiek sugriežtinti karantino sąlygas, kiek ir kokiam laikui uždaryti verslą, kartu pirmiausia galvojant apie žmogaus gyvybę.