Nors priemonės, padedančios kovoti su melagingomis naujienomis, yra nuolat tobulinamos, LRT RADIJO pašnekovų tikinimu, dezinformacijos skleidėjai taip pat neatsilieka, o informacinis karas – tik intensyvėja.
Analitikai neabejoja, kad netikros naujienos ir dezinformacija ne tik daro įtaką viešajai nuomonei, bet ir politiniams procesams. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, iššūkių, susijusių su netikromis naujienomis, vis daugėja.
„Informacijos kiekį, su kuriuo susiduria visuomenė, sudėtinga patikrinti. Kartais mes palengviname sau gyvenimą ir sekame tuo, kuo tikime, esame įtikėję naujienomis, kurios mus emocionaliai užkabina. Neretai tai susiję su tuo, kai mumis manipuliuojama“, – atkreipia dėmesį N. Maliukevičius.
Melagienos tobulėja
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikės Auksės Ūsienės tvirtinimu, tobulėja ne tik priemonės, padedančios atskirti ir susidoroti su melagingomis naujienomis, – minėtų žinučių skleidėjai taip pat reaguoja į vykstančias tranformacijas ir prie jų prisitaiko.
„Skleidėjai pamatė, kad paprastos naujienos ar įsilaužimai yra greitai demaskuojami ir apie juos informuojama, todėl ypač tobulėja jų kibernetinės atakos, pakartotini išpuoliai. Tai rodo ir mūsų gebėjimą greitai identifikuoti, atskirti ir informuoti visuomenę“, – kalba A. Ūsienė.
N. Maliukevičiaus tikinimu, esame atsidūrę informacinio karo fronto priešakyje. Jo teigimu, Kremliaus dezinformacijos kampanijos buvo matomos ir anksčiau, tačiau tik vis labiau intensyvėja.
„Galima stebėti, kaip aktyviai imamasi operacijų prieš NATO sąjungininkus Lietuvoje. Natūralu, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Natūralu, jog Baltijos šalyse kuriasi institucijos, siekiančios susidoroti su minėtais iššūkiais“, – pabrėžia N. Maliukevičius.
Vilniaus politikos analizės instituto mokslininkė Viktorija Rusinaitė pastebi, kad darbas su netikromis naujienomis Lietuvoje yra intensyvesnis nei Vakarų Europoje dėl turimos sienos su Rusija.
„Mūsų patirtis turi būti išsamesnė. Negalima sakyti, kad lietuviai yra atsparesni. Skirtingų šalių patirtys nulemia tai, kad ten, kur visuomenė stipresnė, didesnė demokratijos patirtis, visuomenė yra atsparesnė“, – pažymi V. Rusinaitė.
V. Rusinaitės pritaria, kad dezinformacija, sklindanti iš Rusijos, yra politiškai paveikiausia: „Ji turi ir politinius, ir visuomeninius tikslus, todėl Lietuvos lauke yra pagrindinė veikėja.“
V. Rusinaitės aiškinimu, daugiausia siekiama Lietuvą pateikti kaip žlugusią valstybę, kurioje neveikia nei teisinė sistema, nei institucijos.
„Matome, kad dezinformacija yra skiriama skirtingoms grupėms, skirtingo gylio žinutės, būna vyresnėms grupėms, turinčioms sovietimo gyvenimo patirtį, jiems taikomas sudetingesnis naratyvas apie istoriją, bet jauniems žmonėms daug paprastesnis“, – teigia V. Rusinaitė.
Iškraipo faktus
A. Ūsienės teigimu, dalis melagingų naujienų yra skiriamos išskirtinai Lietuvos visuomenei ar Baltijos regionui, tačiau, kaip bebūtų, dauguma dezinformacijos atvejų panašūs. Anot jos, neretai melagingomis naujienomis siekiama paveikti ir tarptautinę bendruomenę.
„Bandoma sukelti emociją, nepasitenkinimą, baimę. Tai labai dažnai susiję su žuvusiais ar išprievartautais vaikais, užnuodytu vandeniu – su tuo, kad žmogaus saugumui būtų kenksminga arba labai emociškai sužeistų.
Daugelyje valstybių jie panašus, bet kuriami ir išnaudojant čia vykstančius faktus. Pavyzdžiui, praėjusio rudens naujiena apie neva išvartytus žydų antkapius, kuri buvo skirta Lietuvai, nes čia yra vokiečių batalionas. Kai kurie faktai apie tankus buvo realus, bet jie nevažinėjo. Tas faktas buvo panaudotas ir skleidžiamas ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje“, – komentuoja A. Ūsienė.
Analitikė ragina visuomenę atkreipti dėmesį, būti budresniais ir turėtų kritinį mąstymą.
„Nereiškia, kad viską reikia kritikuoti, tačiau turėti objektyvų požiūrį. Jei matai sensacingą naujieną, kuria sunku patikėti, nereikėtų jos akimirksniu skleisti, rašyti komentarų ir dalintis, bet pasitikrinti per keletą šaltinių“, – paaiškina A. Ūsienė.
Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
