Vakcinose yra sunkiųjų metalų, aliuminio, gyvsidabrio, formaldehidų – tai populiarus teiginys interneto puslapiuose, kalbančiuose apie skiepų žalą ir pavojus.
Štai apie vakcinose esantį aliuminį publikuojami moksliškai atrodantys straipsniai, kuriami informaciniai filmukai, o interneto forumuose diskutuojama, kaip „išvalyti“ kūną nuo skiepijimo metu gauto metalo. LRT FAKTAI aiškinasi, kaip vakcinos veikia iš tikrųjų ir ko reikėtų baimintis, o ko – ne.
Paveikia smegenis
Aliuminio hidroksidas kai kuriose vakcinose tikrai naudojamas, o vakcinavimo kritikai pirmiausia nurodo neigiamą jo poveikį nervų sistemai.
„Skiepų platintojai neturi įrodymų, kad aliuminio pagalbinės medžiagos yra saugios, kalbant apie neurologinius sutrikimus (pvz., protinės ligos, autizmas, šizofrenija, nerimo priepuoliai, depresija)“, – teigiama sveikatos temai skirtame lietuviškame puslapyje healwithlifestyle.com, straipsnyje pavadinimu „Skiepų sudėtyje esantis aliuminis nukeliauja į smegenis“.
Ten taip pat teigiama, kad smegenys yra itin jautrios net ir mažam patekusiam aliuminio kiekiui, o paties metalo veikimas, patekus į žmogaus organizmą, prilyginamas „Trojos arkliui“.
Dėl aliuminio poveikio nesutariama, tačiau vakcinose naudojama nedidelė dozė
Prof. Aurelijos Žvirbienės iš Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro teigimu, dėl aliuminio poveikio nervų sistemai iš tikrųjų nėra sutariama, tačiau vakcinose naudojami kiekiai, priešingai nei dažnai teigiama, nėra kenksmingi žmogaus sveikatai, o didžiąją dalį aliuminio kiekvienas iš mūsų gauname su maistu ir jis pasišalina iš organizmo.
„Jeigu nuolat gaunamos didelės aliuminio dozės, jis gali kauptis įvairiose ląstelėse, taip pat patekti ir į nervų sistemą. Tai siejama su neurotoksiškumu ir tam tikrais neurouždegiminiais procesais, pvz., Alzheimerio ligos ar demensijos vystymusi, nors moksliniai duomenys apie tai yra gana prieštaringi.
Vieni moksliniai tyrimai rodo tam tikras sąsajas tarp padidėjusio aliuminio kiekio ir neuorologinių ligų, kiti teigia, kad tiesioginių aliuminio sąsajų su šiomis ligomis nenustatyta. Pavyzdžiui, kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad tose vietovėse, kur geriamajame vandenyje yra dideli kiekiai aliuminio, šiek tiek padidėja Alzheimerio ligos rizika“, – teigia profesorė.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijos nurodo, kad suvartojamas aliuminio kiekis per savaitę neturėtų viršyti 1 miligramo 1 kūno kilogramui.
A. Žvirblienės teigimu, vienoje vakcinos dozėje būna iki 0,5 miligramo aliuminio, galime palyginti, iki 12 miligramų metalo gautume suvalgę kilogramą duonos ar kitų kepinių, jo gausu ir sojos produktuose, jau nekalbant apie tokius dažnai naudojamus ne maisto produktus kaip kepimo folija ar antiperspirantai.
„Biocheminiu požiūriu nėra didelio skirtumo, kokiais keliais aliuminis patenka į organizmą (su maistu, per odą, ar į raumenis), jis visais atvejais patenka į kraujotaką ir išnešiojamas po visą organizmą“, – kitą populiarų mitą, jog esą su vakcinomis gaunamas aliuminis yra pavojingesnis ir labiau linkęs kauptis organizme, paneigia profesorė.
Kodėl pasiskiepijus blogai jaučiamasi?
Būtent aliuminis lemia tai, kad pasiskiepijus jaučiamos neigiamos reakcijos: patinimas skiepo vietoje, paraudimas, karščiavimas. Prof. Aurelija Žvirbienė aiškina, kad taip aktyvuojama imuninė sistema.
„Aliuminio junginių kaip adjuvantų paskirtis vakcinose yra ta, kad jie turi sukelti imuninį atsaką, t. y. pritraukti įvairias imuninės sistemos ląsteles į injekcijos vietą, jas aktyvinti. Kitaip vakcina nebūtų efektyvi. Aktyvintos ląsteles pradeda gaminti įvairias molekules, kurios sukelia uždegimą, o tai paskatina imuninio atsako susiformavimą. Todėl injekcijos vieta patinsta, parausta, gali būti skausminga, o kartais kyla ir sisteminė uždegiminė reakcija – pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, krečia šaltis ir pan.“, – aiškina ji.
Pasak profesorės, panašius simptomus jaučiame sirgdami infekcine liga, o reakcijos į vakciną, kaip ir sergant, būna skirtingos – tai priklauso nuo konkretaus organizmo savybių.
Profesorė taip pat pabrėžia, kad neigiamas reakcijas į skiepus reikėtų registruoti Užkrečiamų ligų ir AIDS centre, taip pat pranešti šeimos gydytojui.
Raginimai „valyti“ organizmą – nepagrįsti
Vaikus auginantiems tėvams skirtuose forumuose galima rasti diskusijų ir apie tai, kaip apsisaugoti nuo neigiamo metalų poveikio. Viena populiari teorija – esą organizmą reikėtų „valyti“. Tam siūlomos priemonės – nuo cinko papildų iki specifinių košių, aliejų, burokėlių.
Prof. Aurelija Žvirbienė sako, kad tokie siūlymai neturi jokio mokslinio pagrindo.
„Po skiepo gali kilti uždegiminė reakcija, susidaryti tam tikros aktyvios molekulės. Bet organizmas pats nuo jų išsivalo, nes tai daugiausia baltyminės kilmės molekulės, kurios yra trumpai gyvuojančios, jos pačios suyra. Aliuminis irgi pasišalina iš organizmo – netirpios aliuminio druskos pavirsta tirpiais junginiais, kurie patenka į kraujotaką, po to pašalinami su šlapimu, prakaitu ir kt. būdais. Apie pusė patekusio į organizmą aliuminio pasišalina per 24 val., apie 75 proc. – per 2 savaites“, – vardija mokslininkė.
Pseudomoksliniai straipsniai kursto baimes
Nepaisant oficialiai prieinamos informacijos, dalies žmonių argumentai dėl aliuminio vakcinose nekenksmingumo neįtikina. Apklausų duomenimis, Lietuvoje daugėja atsisakančiųjų skiepyti vaikus, dauguma taip darančių sako bijantys komplikacijų.
Internete galima rasti autoritetingai atrodančių straipsnių ir filmų, verčiamų ir į lietuvių kalbą, kurie sudaro mokslinio turinio įspūdį. Paprašyta peržvelgti vieną tokių publikacijų, paminėtą straipsnio pradžioje, prof. Aurelija Žvirblienė sakė, jog tai – pseudomokslinis straipsnis, o aliuminis ten aprašytu būdu negalėtų pereiti per sveiko žmogaus smegenis ir kraują skiriantį barjerą.
„Tai pseudomokslinis straipsnis, tikrai meistriškai sukurptas, kuriame daug mokslinių terminų ir daug eksperimentų aprašyta. <...> Labai sunku paneiginėti tokius straipsnius, nes neįmanoma paprastais žodžiais paaiškinti labai sudėtingų imunologinių ir molekulinių procesų“, – sako profesorė. Ji pastebi, kad anksčiau buvo daug kalbama apie gyvsidabrį vakcinose, šiandien plinta tokie patys teiginiai jau apie aliuminį.
Jos teigimu, vargu ar greitu metu vakcinų kūrimo technologijos pasikeis ir jose nebeliks aliuminio junginių.
„Aliuminio junginiai kaip adjuvantai naudojami vakcinose jau daugelį dešimtmečių ir nėra jokių mokslinių įrodymų apie jų žalą. <...> aliuminio adjuvantai yra patys efektyviausi, išbandyti per daugelį metų, todėl kol kas nėra galimybės jų atsisakyti vakcinose. Be adjuvantų vakcinos būtų nepakankamai efektyvios, nesukeltų imuninio atsako“, – aiškina profesorė.
Pseudomokslas
Aliuminio junginiai yra neišvengiami daugelyje vakcinų, būtent jie ir lemia vakcinos veikimą, gali sukelti ir nemalonių pojūčių pasiskiepijus. Aliuminis tapo vienu iš vakcinavimo priešininkų naudojamų argumentų, dažnai pateikiamų ir mokslinių tyrimų pavidalu, tačiau autoritetingi moksliniai tyrimai teigia priešingai ir nepateikia įrodymų apie vakcinų žalą dėl aliuminio.
