Pastaruoju metu netyla diskusijos, ar Lietuvoje bus tęsiama neformalaus ugdymo krepšelių sistema – savivaldybės, biudžete nepamačiusios tam pinigų, išsigando. LRT RADIJO laidos „10–12“ pašnekovų teigimu, situacija – labai miglota.
Nors anksčiau apie neformalaus ugdymo krepšelį būdavo žinoma dar prieš naujus metus, Vilniaus vicemerės Editos Tamošiūnaitės teigimu, šie metai prasidėjo kiek kitaip. Anot jos, buvo gautas raštiškas ministro patvirtinimas, kuriame teigiama, jog bus stengiamasi išlaikyti 2019-ųjų finansavimą, bet, kokio dydžio lėšos bus skiriamos, informuojama nebuvo.
„Sausio 15-ąją gavome preliminarią sutartį, kurioje yra skiriama beveik 286 tūkst. eurų, kas nesudaro mūsų 2019-ųjų metų finansavimo, nes, pagal vaikų, užsiiminėjančių neformalia veikla, poreikį, mums reikia 318 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad krepšeliu negalėtų pasinaudoti tie, kurie juo naudojasi nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio. Sausį negalėtų pasinaudoti daugiau nei 2100 mokinių Vilniuje“, – komentuoja E. Tamošiūnaitė.
Informacijos apie vasario–gegužės mėnesio finansavimą išvis nėra, sako E. Tamošiūnaitė.
„Mums reikia beveik 1 mln. 300 tūkst. eurų. Tai yra dideli kaštai, kurių mes neturime, todėl beveik 21 tūkst. 214 vaikų liktų nežinioje. Mes negalime su tiekėjais pasirašyti sutačių. Manau, kad tai ir komunikacijos stoka, nes mums reikėtų aiškumo“, – pabrėžia E. Tamošiūnaitė.
Raseinių „Šaltinio“ progimnazijos istorijos mokytojo Arno Zmitros tikinimu, Raseiniuose situacija tokia pati.
Manau, kad tai ir komunikacijos stoka, nes mums reikėtų aiškumo
„Niekas tiksliai negali atsakyti. Vienintelis tikslus atsakymas, kad sutartys sudarinėjamos vienam mėnesiui. Tiekėjas pakabinamas ore ir nežinia, kas bus toliau, kokia bus suma, nes savivaldybė negali atsakyti.
Praėjusių metų lapkričio mėnesio duomenimis, Raseiniuose vienam vaikui buvo skiriama virš 10,66 euro. Neaišku ar šis lygis bus išlaikytas“, – svarsto A. Zmitra.
Nežinomybė kankina ir pedagogus, važinėjančius iš didmiesčių ir planuojančius darbus regionuose, teigia LRT RADIJO kalbintas mokytojas.
„Jie susiplanuoja kelis miestus, nuomojasi patalpas ir nežino, ar tai daryti mėnesiui, ir kas bus toliau“, – pažymi A. Zmitra.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė pripažįsta, kad neaiškumų kyla ir Ministerijoje. Jos teigimu, ne vienus metus neformalaus ugdymo veiklos buvo finansuojamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinėmis lėšomis. Kadangi šios veiklos yra kasdienės, turėtų būti finansuojamos iš biudžeto, pabrėžia viceministrė.
„Nors ministerija ir teikė biudžeto planavimo siūlymus, kad apie 12 mln. eurų būtų numatyta biudžete, tai padaryta nebuvo. Matyt, kad šiam momentui prioritetai yra šiek tiek kitokie ir turime situaciją, kai Ministerija toliau kalba su Finansų ministerija ir Europos Komisija dėl lėšų, kurios yra sutaupytos, panaudojimo.
Ministerija dėlioja kitą planą, kaip gali būti naudojamos lėšos, kurios yra biudžete, kurios turėtų būti perskirstytos, kur galima sutaupyti, kad tas lygis būtų išlaikytas“, – teigia K. Tiesnesytė.
E. Tamošiūnaite ragina intensyviau dirbti ties šiuo klausimu ir greičiau susitarti.
Matyt, kad šiam momentui prioritetai yra šiek tiek kitokie
„Savivaldybei, šeimai, tėvui, vaikui nėra skirtumo, ar tai biudžeto, ar ES lėšos. Svarbiausia, kad tas 15 eurų krepšelis pasiektų vaiką“, – kalba Vilniaus miesto mero pavaduotoja.
Pasak viceministrės, artimiausiu metu atsakymai turėtų būti pateikti: „Šią arba dar kitą savaitę.“
Išsamiau – laidos „10–12“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
