Lietuvoje

2020.01.14 11:49

Lietuvos gėjų pora pasiekė istorinę pergalę Strasbūro teisme

papildyta V. Mizaro komentaru
Vaidotas Beniušis, BNS, LRT.lt2020.01.14 11:49

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė, kad Lietuvos teisėsauga nepagrįstai diskriminavo Lietuvos gėjų porą, kai atsisakė pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo prieš juos socialiniame tinkle.

Strasbūro teisėjai nusprendė, kad prokuratūra ir teismai dėl neigiamo nusistatymo homoseksualų atžvilgiu be pagrindo atmetė prašymą atlikti tyrimą dėl raginimų susidoroti su vaikinais, kai vienas iš jų feisbuke pasidalijo bučinio nuotrauka.

Septynių teisėjų kolegija kiekvienam iš jų priteisė po 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, valstybė taip pat turės sumokėti 5 tūkst. eurų už bylinėjimosi išlaidas.

„Teismas laiko esant nustatyta, kad pareiškėjai patyrė diskriminaciją jų lytinės orientacijos pagrindu“, – rašoma Strasbūro teismo sprendime.

Vadino „ekscentrišku elgesiu“

Byloje nagrinėta prieš penkerius metus įvykusi istorija, kai po vaikinų nuotrauka atsirado daug įžeidžiančių komentarų, pavyzdžiui, „I duju kameras abu“, „gėjai jūs sup..., jus naikinti“, „sudeginti pid...“, „Žudyt!“.

Klaipėdos prokurorai ir teismai atmetė vaikinų prašymą pradėti tyrimą dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo diskriminuoti.

Lietuvos teisėsauga priėjo prie išvados, kad komentarai buvo „netinkamais žodžiais“ išreikšta nuomonė, ir nusprendė, kad tai nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei.

Pačios nuotraukos paskelbimą Lietuvos pareigūnai pavadino „ekscentrišku elgesiu“, kuriuo siekiama „tyčia paerzinti ar šokiruoti“ kitokias pažiūras turinčius žmones.

Klaipėdos teismas nutartyje taip pat pareiškė, kad vaikinai turėjo atsižvelgti į tai, jog „didžioji visuomenės dalis itin vertina tradicinės šeimos vertybes“.

„(...) komentatoriai (...) pavartojo netinkamus žodžius, išreiškiančius jų nepritarimą homoseksualių asmenų santykiams, tačiau tik necenzūrinių žodžių pavartojimas nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei“, – skelbė uostamiesčio teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad vaikinai turėjo būti apsaugoti taikant baudžiamosios teisės normas, o jų prašymai buvo atmesti dėl pareigūnų neigiamo nusistatymo jų seksualinės orientacijos atžvilgiu.

„Teismas tokiu būdu laiko esant nustatyta, jog pareiškėjų (...) homoseksuali orientacija suvaidino vaidmenį dėl to, kaip su jais elgėsi valstybės įstaigos“, – nurodė Strasbūro teismas.

„Teismas pareiškia, kad ši byla susijusi su atvirais raginimais kenkti pareiškėjų fiziniam ir protiniam neliečiamumui, kuris reikalauja apsaugos baudžiamąja teise“, – rašoma EŽTT sprendime.

„Tačiau dėl Lietuvos įstaigų diskriminacinio požiūrio šio straipsnio nuostatos pareiškėjų atveju nebuvo taikomos ir jiems nebuvo suteikta būtina apsauga“, – nurodė teismas.

Skundėsi bauginimo atmosfera

Vaikinai – Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas – teigia, kad teisėsaugos atsisakymas atlikti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo prisidėjo prie nebaudžiamumo ir bauginimo atmosferos, jie sulaukdavo užgauliojimų.

Jie kritikuoja teisėsaugą, kad pareigūnai net neapklausė komentarus rašiusių žmonių, o raginimų žudyti neprilygino neapykantos kurstymui.

„Jei tokie komentarai yra tik „neetiškas“ nuomonės išreiškimas, tampa neaišku, kokie pareiškimai būtų „pakankami“ vertinti kaip „viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ir kurstymą diskriminuoti“, – skundėsi pareiškėjai.

Vaikinai nesutinka, kad jų jausmų išraiška bučiniu turėtų būti ekscentrišku elgesiu, nes ją paskelbdami jie nepažeidė kitų asmenų teisių.

Tikisi, kad teisėsauga keis požiūrį

Bylą dėl gėjų poros diskriminacijos laimėjęs vaikinas tikisi, kad po šio sprendimo Lietuvos teisėsauga ims keisti požiūrį į neapykantos kurstymą seksualinių mažumų atžvilgiu.

„Atsikėliau šiandien specialiai anksčiau. Laukiau to sprendimo ir paskaitęs nuoširdžiai prapliupau ašaromis“, – BNS antradienį sakė Pijus Beizaras.

Tai jis kalbėjo po to, kai Strasbūro teismas konstatavo, jog Lietuvos teisėsauga nepagrįstai diskriminavo jį ir jo draugą, kai atsisakė pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo prieš juos socialiniame tinkle.

„Tikėkimės, kad šis sprendimas dar labiau paskatins mūsų šalies teisėsaugos institucijas – teismus, prokuratūrą, ir netgi policiją teisingiau ištirti, kad nereiktų eiti taip toli, kai teko mums“, – kalbėjo P. Beizaras.

Jo teigimu, Strasbūro teismo sprendimas patvirtina, kad pora „prisidengiant įstatymu buvo diskriminuojama“.

Mizaras: šis sprendimas svarbus visai LGBT bendruomenei

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras sako, kad lietuvių poros pasiekta pergalė EŽTT – istorinė.

„Pirma, pirmą kartą homoseksualios orientacijos asmenys apgynė savo teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Antra, teismas konstatavo diskriminavimą valstybės veiksmais dėl seksualinės orientacijos.

Trečia, konstatavo teisės į veiksmingos teisinės gynybos nesuteikimą dėl neapykantos kalbų ir nusikaltimo, pasireiškiančių socialiniuose tinkluose skleidžiamais komentarais.

Ketvirta, EŽTT dar kartą nurodė Lietuvai, kad apsauga nuo neapykantos kalbų ir nusikaltimų yra viena iš svarbiausių Konvencijos ginamų vertybių ir kad tokią apsaugą turi turėti visi žmonės, ypač labiau pažeidžiamos socialinės grupės“, – LRT.lt sakė V. Mizaras.

Jo aiškinimu, šis istorinis sprendimas yra svarbus ne tik pareiškėjams, bet ir visai LGBT bendruomenei.

Pasak advokato, labai svarbus teismo išaiškinimas, kad valstybės institucijos, neatlikdamos išsamaus baudžiamojo tyrimo dėl neapykantos skleidimo, pačios toleravo neapykantos kupinus komentarus ir jų skleidimą, prisidengdamos daugumos visuomenės nuomone.

„Teismas pabrėžė, kad demokratinės visuomenės bruožai yra, be kita ko, pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros. Nepaisant to, kad kartais individualūs interesai turi pasiduoti bendriems (grupės) interesams, demokratija nereiškia, kad visada turi vyrauti daugumos nuomonė. Atvirkščiai, turi būti pasiekta pusiausvyra, užtikrinanti teisingą ir tinkamą elgesį su visuomenės mažumų grupėmis, ir turi būti vengiama bet kokio piktnaudžiavimo daugumos padėtimi“, – EŽTT sprendimą komentuoja V. Mizaras.