Lietuvoje

2020.01.11 14:45

Gydytoja įspėja visus tėvus: vėjaraupiai – ne tokie jau nekalti

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.01.11 14:45

Po didžiųjų metų švenčių į ugdymo įstaigas grįžta vaikai, o su jais – ir vėjaraupių užkratas. Ši infekcinė liga gali būti lydima įvairių komplikacijų, tokių kaip meningokokinė infekcija ar encefalitinės reakcijos, baigtis mirtimi. Dėl to medikai ragina tėvus likti sąmoningais ir neorganizuoti vėjaraupių vakarėlių vaikams, nes tokių pasibuvimų pasekmės gali būti tragiškos ir palikti pėdsaką visam gyvenimui.

Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja Živilė Mikalauskienė portalui LRT.lt sako, kad vaikų sergamumo vėjaraupiais pakilimas Vilniuje buvo matomas lapkričio pabaigoje-gruodį. Kitos bangos galima tikėtis vasario-kovo mėnesiais. Sausis paprastai būna ramesnis dėl to, kad vaikai per žiemos atostogas ugdymo įstaigų nelankė, tad šiai infekcinei ligai plisti nebuvo galimybių. Mat užsikėsti vėjaraupiais galima tik per kontaktą su sergančiu žmogumi. Visgi kilus įtarimui, kad vaikas susirgo vėjaraupiais – būtina skubiai kreiptis į šeimos gydytoją.

„Sergantį vaiką reikia izoliuoti nuo visuomenės, neleisti bendrauti nei su seneliais, ypač jeigu yra onkologine liga sergančių, nes jiems gali tai būti paskutinė liga. Ir patį vaiką reikia tausoti, prižiūrėti, prausti po dušu, nemirkti voniose, baseinuose ir užkrato neplatinti. Kitą kartą tėvai vėjaraupiais sergantį vaiką vežiojasi į prekybos centrus, važiuoja į svečius, o vaiko organizmui tai yra stresas, perkaitimas duoda komplikaciją. Yra tokių atvejų, kai šeima išvažiavo į Turkiją. Sako, mes persirgome, visur ėjome ir mums niekas nieko nesakė. Tai, sakau, jūs asocialūs žmonės esate“, – piktinosi Ž. Mikalauskienė.

Kokiu vaistiniu preparatu tepti išbertas vietas – gali paskirti tik gydytojas. Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja tikina, kad yra šiuolaikiškų tepalų, kurie bėrimus šaldo, mažina niežėjimą, nepalieka randų. Kadangi šie tepalai yra bespalviai, jie nenudažo vaiko odos, plaukų, netepa rūbų ir patalynės. Tėvai raginami jokiu būdu bėrimų neteptų briliantine žaluma.

Taip pat būtina griežtai laikytis švaros: prausti vaiką po tekančiu vandeniu, keisti dažniau rūbus, patalynę. Taip pat reikia tinkamai vėdinti patalpas, vartoti skysčius, laikytis ramybės režimo.

„Tai yra odos liga. Kai tos pūslelės trūkinėja, jos lieka atviros ir jeigu bus nešvari aplinka – gali užkrėsti, į kraują patekti, gali būti ir sepsis, ir kiti dalykai. Poilsis, vėdinimas, švara ir skysčiai. Dar gali pirmas paras būti temperatūra, tai ją reikia mažinti. Jeigu prasideda pūliavimas – reikia kreiptis į gydytojus ir jie sprendžia, ką toliau daryti“, – patarė Ž. Mikalauskienė.

Mitą, kad vėjaraupiais vaikai perserga lengviau, paneigia kūdikio mirtis

Visuomenėje egzistuoja gajus mitas, kad jaunesnio amžiaus vaikai lengviau perserga vėjaraupiais nei vyresni, tad neretai mažamečius tėvai stengiasi susargdinti priverstinai. Jeigu artimoje aplinkoje yra vėjaraupiais sergančių vaikų, pasitaiko ir tokių atvejų, kad jų namuose organizuojami vėjaraupių vakarėliai. Medikai įspėja, kad dalyvavimas tokiuose susiėjimuose vaikui gali baigtis ypač liūdnai.

„Tai yra rimta infekcinė liga. Mes pernai turėjome atvejį, kai 9 mėnesių vaikas susirgo vėjaraupiais ir jų fone kilo meningokokinė infekcija, vaikas mirė. Tai tikrai nėra elementari sloga, tai yra infekcinė liga. Tėvai paskaito – na, kas ten 1 proc. komplikacijų, tai gal mums neklius. Kitą kartą ir tam 1 proc. ta viena komplikacija tokia sudėtinga, kad nežinai, kaip vyks tolimesnis gyvenimas. Vienas žmogus gali labai gražiai, lengvai persirgti, o kitas gali būti su encefalitinėmis reakcijomis, gali ir randai likti, ir pusiausvyros sutrikimai, galvos skausmai būna. Tai yra infekcinė liga ir tėvams sakau, infekcija – žodis yra ne šiaip sau“, – pabrėžė gydytoja.

Vietoje vėjaraupių vakarėlių ragina rinktis skiepus

Jeigu namie yra sergantis vėjaraupiais vaikas, o tėvai šia liga yra persirgę anksčiau – jie turi imunitetą ir kitiems asmenims vėjaraupių užkrato perduoti negali. Visgi jeigu vienas iš tėvų nėra sirgęs šia infekcine liga ir nebuvo skiepytas, tikimybė užsikrėsti yra labai didelė.

„Tokiu atveju geriau pasiskiepyti, bent jau organizmas atpažins, bus mažesnė reakcija į ligą. Tikimybė, kad susirgsi, yra didelė, tik galbūt silpniau, nebus tokios stiprios formos. Ypač rekomenduotina skiepytis moterims, nepersirgusioms vėjaraupiais, planuojančioms nėštumą, nes nėštumo metu susirgus, ypač pirmame trimestre, gresia dideli apsigimimai“, – tikino Ž. Mikalauskienė.

Skiepyti rekomenduojama ir vaikus, nors vakcina nuo vėjaraupių nėra valstybės kompensuojamųjų sąraše ir pagal skiepų kalendorių vaikams nėra skiriama. Vaikus geriausia skiepyti 1,3 metų kartu su tymų vakcina. Gydytojos praktika rodo, kad vakcina yra veiksminga: du skiepus nuo vėjaraupių gavę vaikai šia infekcine liga neserga arba bėrimas būna labai minimalus – 3-4 taškai.

Kūdikių, kaip ir nėščiųjų skiepyti nuo vėjaraupių negalima. Tačiau pastebėta, kad jei mama yra sirgusi vėjaraupiais, jos organizme susidariusį imunitetą ligai kuriam laikui paveldi ir vaikas.

„Kodėl mažiukai vaikai, iki kokių 6 mėnesių paprastai vėjaraupiais neserga? Jeigu mamos stiprus imunitetas, vaikas jį paveldi. Bet jeigu mama nesirgusi ir nėštumo paskutiniais mėnesiais susirgo, tai paprastai vaikas gauna jau įgimtus vėjaraupius, gimsta su jais. Kūdikio, susirgusio vėjaraupiais, ligos eiga įvairi. Priklauso nuo imuninės būklės, nuo gimdymo. Jeigu vaiko svoris normalus, neturėjo jokių kitų pašalinių ligų, jokių komplikacijų nebuvo po gimdymo, tai gali ir lengvai persirgti“, – sakė Ž. Mikalauskienė.

Persirgusiems vėjaraupiais skiepytis jau nereikia. Nors mokslinėje literatūroje teigiama, kad 2-3 proc. persirgusių vėjaraupiais su šia infekcija gali susidurti antrą kartą, tai būna ypač retai: kai pirmą kartą liga buvo neteisingai diagnozuota arba asmens labai silpnas imunitetas.

„Man praktikoje neteko matyti, kad susirgtų antrą kartą vaikas, kuriam pati diagnozavau vėjaraupius. Nebent būna atvejų, kai patys tėvai nusprendžia, kad vėjaraupiai. Būna tokių atvejų: paskambina, mes tikrai sergame vėjaraupiais. Sakau, jūs užtikrinti, kad vėjaraupiais? Sako, tikrai. Sakau, ateikite po penkių dienų, jeigu dabar nenorite. Ateina – jokie ten ne vėjaraupiai. O mama sako, kad buvo labai įsitikinusi“, – pasakojo Ž. Mikalauskienė.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, lyginant 2009-2018 m. sergamumo vėjaraupiais dinamiką, išlieka didėjanti sergamumo tendencija. 2018 m. didžiausias sergamumas registruotas Alytaus administracinėje teritorijoje (905,9 atv./100 tūkst. gyv.), mažiausias sergamumas – Marijampolės administracinėje teritorijoje (225,7 atv./100 tūkst. gyv.). Sergamumo pakilimas stebimas žiemos ir pavasario mėnesiais. Didžiausias sergamumas 2018 m. registruotas sausio ir gruodžio mėnesiais.

Daugiausia ligos atvejų užregistruota vaikų iki 17 metų amžiaus grupėje ir tai sudaro 95,5 proc. nuo visų susirgusiųjų. Jauniausias susirgęs asmuo buvo 3 savaičių amžiaus naujagimis. Didžiausioji dalis susirgimų registruota 2-6 m. amžiaus grupėje, iš jų didžiausias sergamumas buvo stebėtas 3 m. ir 4 m. vaikų tarpe.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.