Gamtininkas ir gamtos fotografas Marius Čepulis, reaguodamas į praėjusią savaitę stumbro patelę sumedžiojusio Utenos tarybos nario „valstiečio“ Jono Slapšinsko tvirtinamą neapdairumą, tikina, jog sumaišyti šerną su stumbru – neįmanoma.
„Jeigu kas nors man nuoširdžiai sakytų, kad jis sumaišė, aš tiesiog pasakyčiau, kad taip nebūna ir taip negali būti“, – pabrėžia gamtininkas.
– Svarbiausias šios savaitės klausimas – kaip atskirti šerną nuo stumbro? Atsakymo greičiausiai laukia daug medžiojančių politikų. Vienas jų – J. Slapšinskas, miške nušovęs stumbro patelę, nes galvojo, kad tai yra šernas.
– Aš manau, kad dabar jis visą gyvenimą atsimins, kaip atrodo šernas ir kaip stumbras. Tikiuosi, kad jam nebereikės jų sumaišyti, nes jis niekada nebemedžios. Net nežinau, ką atsakyti. Jeigu žmogus paklaustų, kaip atskirti šerną nuo stumbro, iškart sakyčiau, kad reikia mažiau gerti. Aš kito paaiškinimo nežinau. Reikia sugebėti sumaišyti kiaulę su karve.
Tikiuosi, kad jam nebereikės jų sumaišyti, nes jis niekada nebemedžios.
Daug kas sako, kad miške tanku ir bėgant žvėrims tu nematai, kas ten, ir gali sumaišyti. Bet tu negali sumaišyti šerno, kurio ūgis yra daugiausia 90 centimetrų, su stumbru, galinčiu būti ir dviejų metrų. Žmogaus ūgio padaras ir kiaulė, kuri vos matosi. Jeigu kas nors man nuoširdžiai sakytų, kad jis sumaišė, aš tiesiog pasakyčiau, kad taip nebūna ir taip negali būti.
Žinoma, galima prisigalvoti visokių versijų. Spėju, kad tiesiog bėgo stumbrų banda, į ją specialiai ar iš kvailumo buvo šauta ir viskas. Jeigu tarp šernų bėgtų stumbras, šernų nesimatytų, jie faktiškai būtų palei kojas.
– Ar būna taip kad, pavyzdžiui, su šernais bėga stumbras?
– Niekada. Stumbrai nebėgioja su šernais, šernai nebėgioja su stumbrais. Stumbrų iš viso joks žvėris nemėgsta. Jeigu pamato stumbrą, traukiasi iš kelio, ar tai būtų elniai, ar stirnos. Patys stumbrai jų nemėgsta, todėl jie nelaksto kartu. Stumbrų patelės irgi nelaksto po vieną ir gyvena bandomis. Patinai gyvena po vieną. Akivaizdu, kad tai turėjo būti banda, į kurią šovė ir nušovė patelę. Vėlgi, koks turi būti žmogaus taiklumas, kad iš tiek toli šautų ir pataikytų. Man čia yra daugiau klausimų.
– Koks ten miškas? Ar ten yra daug šernų bandų?
– Yra išlikusios kelios šernų šeimos, kurias pats mačiau dar šį rudenį, bet tiek bandų, kiek jų būdavo ir sumedžiodavo per medžioklę prieš dešimt metų, pavyzdžiui, po 20, 30, 50, dabar tikrai nebėra. Žinau, kad pernai medžiotojai nušovė penkis. Bandų nebėra, tik kelios atskiros šeimos. Jeigu viena šeima bėgo, tai greičiausiai šernės su šerniukais, kurie išvis yra mažiukai. Suaugęs šernas gali sverti iki 100, stumbro patelė 500–700, patinas iki 900 kilogramų. Tai yra milžiniški skirtumai.
Negali sumaišyti šerno, kurio ūgis yra daugiausia 90 centimetrų, su stumbru, galinčiu būti ir dviejų metrų.
Svarbiausias dalykas yra tai, kad nesvarbu, ar sumaišė, ar nesumaišė. Esmė, kad negalėjo iššauti, jeigu nežino, į ką šauna. Aš jau nekalbu apie tai, kad medžiotojas turi skirti žvėrių rūšį, lytį ir amžių. Jeigu tu esi medžiotojas ir neskiri tų trijų dalykų, tu negali medžioti, nes visa medžioklės esmė ir yra žinojimas, į ką šaunama, o dabar paimama ir nušaunama karvė vietoje kiaulės.
– Medžiotojas vienur kalba, kad turi 25, kitur – 35 metų patirtį. Jūs sakote, kad pirma taisyklė – iššauti tik tada, kai esi įsitikinęs, į ką šauni. Patirtis čia, kaip matome, visiškai nepadeda?
– Jeigu tas žmogus būtų pirmąkart paėmęs šautuvą į rankas, pirmą kartą atvežtas į medžioklės plotus, pamatytų ten žvėrį ir šautų, dar būtų galima ne atleisti, bet suprasti. Tačiau turint tokią patirtį medžioklėje, žinant, kaip atrodo šernas, sumaišyti – visiška nesąmonė.
Išsamiau – laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė
