LRT FAKTAI
LRT Faktai

Lietuvoje

2019.12.04 12:05

LRT FAKTAI. Ar Lietuvą tikrai puola vilkai?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2019.12.04 12:05

LRT FAKTAI – naujas LRT projektas, kuris padeda mums – informacijos vartotojams – geriau ją suprasti. LRT FAKTAI dekonstruoja viešumoje pasirodžiusią įtartiną informaciją ir paaiškina, ko galėjo būti siekiama ją platinant. Projekte dekonstruotos žinios yra skirstomos pagal melagingos informacijos tipus.

„Alkani vilkai atsliūkino iki Ukmergės“, „Siaubas Kėdainių rajone: agresyvūs vilkai gąsdina vaikus“, „Vilkai sutinkami net ir ten, kur anksčiau neužklysdavo“, „Vilkus pastebi jau ir Kėdainių miesto teritorijoje“. Žinią apie vilkus mačiusius Lietuvos moksleivius netruko pasigauti ir Kremliaus ruporu vadinamas portalas „Sputnik“: šiame atsirado straipsnis pavadinimu „Asmenukės su vilkais: vaikai Lietuvoje vilkus sutiko keliaudami į mokyklą“.

Po tokių vis dažniau pasirodančių antraščių konstatuojama, kad vilkų populiacija yra išaugusi ir dabar, kitaip nei anksčiau, pamatyti gyvą vilką nėra taip nepaprasta. LRT FAKTAI tikrina, kiek tai pagrįsta ir ar žmonės bet kuriame Lietuvos miške ar net savame kieme gali pamatyti vilką.

1. Susidūrimas su vilkais: vilkų daugėja, žalos – taip pat

Šiais metais spalio 21 d. žiniasklaida pranešė, kad Kėdainių rajono gyventoja savo kieme esą pamačiusi vilką ir tvojusi jam lenta. Lapkričio 20 d. pasirodė žinutė, kad Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje, vaikai matė vilkus pakeliui į mokyklą. Buvo pranešimų ir apie vilkų atakas, vienas pastarųjų – lapkričio 30 d. apie tai, kad Biržų rajone vilkas sudorojo paskutinę šio sezono avį. Daugiausia pranešimų pasirodo regioninėje žiniasklaidoje, juos perspausdina nacionaliniai portalai.

Pastebėta, kad šiuo metu Europoje pagausėjo plėšrūnų – ne tik vilkų, bet ir lūšių bei rudųjų lokių. Europos Parlamento užsakymu 2018 m. atliktas tyrimas teigia, kad vilkai grįžo net ir į tas šalis, kur jų populiacija buvo išnykusi dešimtis ar šimtus metų. Aplinkos ministerijos duomenimis, vilkų skaičius auga ir Lietuvoje. Tačiau tiksli vilkų apskaita, kaip pripažįsta specialistai, nėra įmanoma. Vilkai skaičiuojami ne individais, o šeimomis – pernai jų priskaičiuota 34, tikrovėje esą gali būti ir daugiau.

Visuotinai sutariama, kad įprastomis sąlygomis, neįbauginti, žmonių vilkai nepuola.

O vilkų padarytos žalos atvejų, Aplinkos ministerijos vyriausiojo patarėjo Algirdo Klimavičiaus teigimu, 2019 m. užfiksuota išties daugiau – 406, kai per visus 2018 metus jų buvo apie 300.

2. Vietos valdžia įrodymų neturi, Aplinkos ministerijos sistemoje – nėra

LRT FAKTŲ kalbinti ekspertai teigia, kad vilkų padarytą žalą ūkininkams įvertinti lengviau, nes galima atpažinti specifinį plėšrūnų braižą, bet yra abejonių, ar iš tiesų galima tikėti žmonių pasakojimais apie tai, kad jie matė vilkus, mat sunku įvertinti, ar tai tikrai buvo vilkas.

Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėjos Jorūnės Liutkienės teigimu, savivaldybė yra oficialiai užfiksavusi incidentą, kai moteris rugsėjo pabaigoje buvo užpulta vilko. LRT FAKTAI išsiaiškino, kad pats įvykis žiniasklaidoje buvo nušviestas tik po mėnesio. Savivaldybės duomenimis, moteris tada iškart kreipėsi į policiją, vėliau – į rajono medžiotojų ir žvejų draugiją ir savivaldybės administraciją dėl leidimo vilką sumedžioti.

„Kiek žinome, leidimas buvo išduotas, vilkas sumedžiotas, prasidėjus medžioklės sezonui“, – pateiktame atsakyme teigė J. Liutkienė.

Paklausta, kaip savivaldybė, prieš kreipdamasi dėl medžioklės leidimo, galėjo būti įsitikinusi, kad moters kieme tikrai pasirodė vilkas, ji teigė, to nustatyti nebuvo galima, ir pripažino, kad tai yra problema.

Ji taip pat atskleidė, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija rugsėjo mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kad Kėdainių rajono teritorijoje būtų padidintas vilkų sumedžiojimo limitas.

Aplinkos ministerijos vilkų registravimo sistemoje taip pat užregistruotas įvykis, esą vilkas puolė žmogų, šiam sustojus miške ir išlipus iš automobilio, apdraskė veidą, o užpultasis vos spėjo grįžti į automobilį ir užtrenkti dureles. Šis įvykis nutiko Šalčininkų rajone, Gerviškių seniūnijoje, ir tai patvirtinti gali seniūnas.

Jei tai tiesa, tai būtų vienintelis patvirtintas atvejis, kai vilkas užpuolė žmogų.

Gerviškių seniūnas Valerijus Ivaška sako girdėjęs tokį atvejį praėjusiais metais iš seniūnijos darbuotojos, tačiau patvirtinti negali ir pavadino jį gandu. Susisiekus su moterimi, ji paaiškino, kad istorija nutiko jos giminaičiui, o jam ant veido tikrai buvo sužalojimų, apdraskymo žymių. Pasak jos, giminaitis tada niekur nesikreipė, o ir ji nesiryžta garantuoti, kad sužalojimai buvo vilko.

Atakas ir kitus vilkų ženklus registruoja Biologinės informacijos informacinė sistema, kurią administruoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT). Sistemoje nuo 2018 m. sausio užfiksuoti beveik 700 susidūrimo su vilkais atvejų – šie duomenys prieinami internetu. Čia fiksuojami įvairūs faktai – papjauti gyvūnai, išgirstas kaukimas ar iš tolo pamatytas plėšrūnas, pėdsakai.

A. Klimavičiaus teigimu, registravimo sistema yra savanoriška, tad joje yra ir melagingų pranešimų, tačiau metų gale, skaičiuojant žalą, nepatikimos žinutės yra atrenkamos.

Iš visų plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusių galimų susidūrimo su vilkais atvejų nė vieno VSTT sistemoje užfiksuoto nėra. Nei atvejis, kurį paminėjo „Sputnik“, kai esą Kėdainių rajone su vilkais susidūrė vaikai, nei taip pat tame pačiame rajone esą įvykęs incidentas rugsėjį, kai galbūt vilką moteris pamatė kieme ir nuvijo jį lenta.

Nors, kaip LRT FAKTAMS teigė asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė, šie incidentai ne tik neregistruoti ir nepatikrinti, bet kai kurie jų būna ir melagingi. Anot jos, yra žinomas atvejis Žemaitijoje, kai moteris melagingai pranešė apie apylinkėse pasirodžiusius vilkus vien tam, kad jai patogesnėje vietoje būtų įrengta autobusų stotelė.

Plungės rajono meras Audrius Klišonis patvirtino, kad prieš porą metų savivaldybėje būta panašaus atvejo. Pasak jo, tiesa išaiškėjo, kai melagingą žinią paskleidę gyventojai pasipasakojo seniūnijos darbuotojams.

Kad melagingi pranešimai ir piktnaudžiavimas žinomi ir Aplinkos ministerijai, patvirtino ir A. Klimavičius.

M. Peldavičiūtės teigimu, dabar, remiantis veikiančios apskaitos sistemos duomenimis, nėra įmanoma tiksliai nustatyti, ar vilkų atakos dažnėja.

„Klausimas, kiek tai patikima, legitimi informacija. Aplinkos ministerija sako, kad yra komisijos, kurios patvirtina pranešimus. Įrodžius žalą, pavyzdžiui, ūkininkai gauna kompensaciją. Tačiau realiai mes nežinome – kitose šalyse tai daro su dronais, specialia technika. Pas mus tai daro medžiotojai. Reikėtų sistemingos ir nepriklausomos sistemos”, – teigia ji.

Ekspertės teigimu, medžioklė ir vilkų kontrolė Lietuvoje nėra paremti mokslu ir tyrimais, tuo tarpu visuomenės nepasitenkinimu jau kuris laikas manipuliuoja medžiotojai, suinteresuoti didesnėmis medžioklės kvotomis ir mažiau suvaržymų.

3. Medžiotojai, suinteresuotoji pusė: sumedžioti vilką yra garbė

LRT FAKTAI paskambino keliems medžiotojų būreliams, taip pat esantiems pastarųjų mėnesių įvykių epicentre, Kėdainių rajone. Krakių medžiotojų klubo pirmininkas Jonas Būda situaciją apibūdino kaip „išpūstą burbulą“ (būtent Krakių seniūnijoje buvo pranešta apie vilkus mačiusius moksleivius).

„Nėra tiksliai nustatyta, ar tai vilkai, ar sulaukėję šunys. Daug jų sutinkame, žmonės suklysta“, – teigė medžiotojas, paklaustas apie padėtį Kėdainiuose. Jis paminėjo, kad su kolegomis tyrinėjo vienoje sodyboje vilko sudraskytas ožkas, budėjo, tačiau kol kas vilkų net nematė ir patikino, kad vilkai puola ne žmones, o gyvūnus.

Šlapaberžės medžiotojų klubo pirmininkas Lionius Stanevičius prieš mėnesį išgyveno ypatingą įvykį savo 40 metų medžiotojo karjeroje – pamatė ir sumedžiojo pirmąjį vilką.

„Rinkos aikštė“ tuomet rašė, kad buvo sumedžiotas „galimai moterį užpuolęs vilkas“, tačiau pats L. Stanevičius pabrėžia, kad negalima pasakyti, jog tai buvęs tas pats vilkas.

Medžiotojas sako, kad dabar važiuoja stebėti vilkų kas antrą vakarą. Jo manymu, vilkų populiacija šiuo metu padidėjusi, jie eina arčiau žmonių, tai esą gali paskatinti ir intensyvi medžioklė (medžiotojai negali medžioti arti gyvenamųjų pastatų, tik miške).

L. Stanevičius sako manantis, kad plėšrūnų skaičių sumažinti gali būtent medžioklė, ir teigia, kad medžiotojai laukia gyventojų pranešimų apie pamatytus vilkus.

LRT FAKTAI kalbino medžiotoją, ar vilkų pavojaus ir padaromos žalos apskaitos sistema yra patikima. Anonimiškas norėjęs likti Klaipėdos rajone medžiojantis medžiotojas teigė, kad vilką sumedžioti medžiotojui – galbūt tik kartą gyvenime pasitaikanti galimybė, pavyzdžiui, jam pačiam vilko sumedžioti neteko, nors medžioja jau 27 metus.

Tačiau jis paneigė ir populiarią nuomonę, kad vilkus intensyviau medžioti spaudžia trofėjų siekiantys medžiotojai: „Abejoju, ar Lietuvoje yra trofėjinių vilkų. Neseniai buvo išleista praėjusio sezono sumedžiotų vilkų tyrimo ataskaita. Didžioji dalis [sumedžiotų vilkų] yra jaunikliai ir antramečiai individai, jie visi jauni, tai iki trofėjinio egzemplioriaus jiems toloka. Kita vertus, vien sumedžioti vilką tarp medžiotojų tikrai yra garbė.“

Jis sutinka, kad dabar galiojanti vilkų apskaita nėra nei tiksli, nei iki galo skaidri.

Tuo tarpu, kaip jau minėta, būtent medžiotojų informacija apie vilkų padarytą žalą ir remiasi Aplinkos ministerijos Biologinės informacijos informacinė sistema, kurią administruoja VSTT.

Spalio mėnesį kaip tik buvo patvirtinta šio sezono medžioklės kvota, didesnė nei pernai ir užpernai. Aplinkos ministerija leido 2019–2020 m. medžioklės sezono metu sumedžioti 120 vilkų – tai 10 daugiau nei pernai.

MANIPULIACIJA

Dalis plačiai nuskambėjusių atvejų apie vilkų išpuolius nėra oficialiai užregistruoti, jiems trūksta įrodymų. Atvejai, kad vilkai būtų užpuolę žmones, patvirtinimo apskritai neturi. Tuo tarpu įrodymus apie vilkų paplitimą registruoja daugiausia medžiotojai, galintys būti suinteresuoti liberalesne vilkų medžiokle.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra