Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda ir Volodymyras Zelenskis trečiadienį susitikime prezidentūroje aptarė saugumo, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimus. G. Nausėda išsakė viltį, jog Ukrainai pavyks derėtis su Rusija artėjančiame susitikime dėl karo Rytų Ukrainoje pabaigos, o V. Zelenskis padėkojo už Lietuvos paramą jo šaliai ir pažadėjo Lietuvą aplankyti kitąmet.
G. Nausėda teigia su V. Zelenskiu aptaręs tiek daugiašalį, tiek dvišalį bendradarbiavimą, Ukrainos euroatlantinę integraciją, saugumo ir gynybos klausimus, ekonominį bendradarbiavimą, humanitarinės ir kultūrinės bendros veiklos programas.
Prezidentai pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo ateityje, taip pat buvo pasirašyti 2 tarpinstituciniai dokumentai dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje ir elektroninės atpažinties srityje. Taip pat buvo inicijuoti susitarimai dėl susitarimų jaunimo ir vaikų teisių srityse siekiant dalintis gerąja patirtimi.
Karo pabaiga
G. Nausėda teigia palinkėjęs sėkmės Ukrainai derantis su Rusija gruodžio 9-ąją vyksiančiame Normandijos forume ir teigė besitikintis, kad Rusija taip pat padarys nuolaidų reaguodama į Ukrainos veiksmus.
„(Palinkėjome) nedaryti tų nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos ir kad nuolaidų laukiame ir iš kitos pusės, nes tik tai gali būti pavadinta derybomis“, – sakė Lietuvos prezidentas. Anot jo, tai galėtų leisti Ukrainai ir Rusijai bendradarbiauti kaip lygioms šalims.
V. Zelenskis teigia, jog išspręsti karą šalies rytuose yra Ukrainos prioritetas, bet Ukraina yra „pasiryžusi bet kokiam formatui“, kuriame būtų galima kalbėtis.
„Mes nesitikime kažkokių didelių pergalių, nesitikime, kad rytoj baigsime karą. Bet noriu aiškaus supratimo, kaip Ukrainos, kariaujančios šalies, prezidentas, kada mes galėtume ir kaip galėtume sustabdyti šį karą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
G. Nausėda teigia sutaręs su V. Zelenskiu, jog ES sankcijos Rusijai turi likti galioti iki bus įgyvendinti Minsko derybų susitarimai ir pasistūmėta siekiant taikos Rytų Ukrainoje.
„Pabrėžiau, kad Lietuva ir toliau teiks paramą Ukrainos gynybos reformoms“, – sakė Lietuvos prezidentas.
V. Zelenskis taip pat padėkojo už praktinę pagalbą: sužeistų karių gydymą, paramą atstatant mokyklą Donbaso regione esančioje Avdijivkoje.
Anot Ukrainos prezidento, Lietuva yra ištikima sąjungininkė tarptautinėje arenoje ir valstybes vienija bendras požiūris į NATO plėtrą.
Dėmesys Astravui
Paklaustas, ar prašė, kad Ukraina nutrauktų prekybą elektra su Baltarusija paleidus Astravo AE, G. Nausėda sakė, kad „neturėjo tikslo įkalbinėti pirkti ar nepirkti“. Jis esą išdėstė konkrečius faktus, įrodymus, kurie kelią Lietuvos susirūpinimą šios AE saugumu.
„Šioje situacija niekas nesikeičia“, – teigia G. Nausėda.
V. Zelenskis teigia išgirdęs Lietuvos prezidento „signalą“ ir esą Ukrainai Astravo AE jėgainės saugumo klausimai yra itin svarbūs.
„Pasakiau, kad būtinai atsisėsiu su energetikos ministru ir mes aptarsime šį klausimą“, – sakė V. Zelenskis.
Anot G. Nausėdos, Ukraina turi panašų į Lietuvos planą diversifikuoti elektros tiekimo rinką ir pakeisti jos sinchronizacijos kryptį.
Reformų svarba
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pareiga padėti Ukrainai įgyvendinti reformas, kurių „tikslas integruotis į vakarietišką erdvę ir bendradarbiauti su tarptautine bendrija.“
„Todėl šiose srityse sukaupę tam tikrą reformų patirtį, mes galime padėti tiek ekspertine, tiek politine prasme. Ir esame tvirtai pasirengę tai daryti“, – sakė G. Nausėda, pridėdamas, jog sėkmingai įgyvendinusi reformas Ukraina taps „visateise Europos Bendrijos nare“.
Susitikime buvo aptarti ir ekonominio bei energetinio bendradarbiavimo klausimai, investicijos, o Ukrainos rinka esą tampa vis labiau prieinama Lietuvos verslininkams.
Taip pat buvo paliestas trąšų klausimas, o Ukraina esą patikino, jog tyrimai dėl trąšų tyrimo ir importo bus atlikti iki kitų metų pavasario ir ši rinka atsivers Lietuvos gamintojams.
Atsakydamas į Ukrainos žurnalistų klausimą, Lietuvos prezidentas sako, jog ateityje šalies investicijų pobūdis Ukrainoje keisis, čia didelės perspektyvos laukia energetikos kompanijų, kurios stato saulės elektrines. „Mes norėtume įžengti labiau į vidaus rinką (...). Nes jūs esate didžiulė ir didelė gyventojų skaičiumi valstybė.“ Anot G. Nausėdos, ateityje šalys galėtų bendradarbiauti ir fintech srityje, nes tiek Lietuva, tiek Ukraina čia turi savo pranašumų.
Ukrainos prezidentas dar kartą pavadino kovą su korupcija antru šalies karu ir pažymėjo, jog šalis „pilnai sustabdė kontrabandą“ ir visi bandymai „susitarti“ bus nesėkmingi, nes Ukraina yra pasiryžusi išspręsti šią problemą.
„Neabejoju, kad didelę pridėtinę vertę kuriančių verslo rūšių bendradarbiavimas ateityje sudarys vis didesnę dalį mūsų prekybos apyvartos. O Ukrainos sėkmė pirmiausiai priklausys nuo reformų sėkmės“, – teigia Lietuvos prezidentas.
Kalbėdamas apie kitais metais Lietuvoje rengiamą Ukrainos reformų konferenciją, G. Nausėda ją pavadino itin įdomia, nes tuo metu esą V. Zelenskis jau galės pristatyti reformų rezultatus.
„Pasinaudosiu prezidento kvietimo ir sudalyvausiu šiame svarbiame įvykyje“, – sako V. Zelenskis.
Padėkojo už paramą
V. Zelenskis sakė besidžiaugiantis būdamas svetingoje Lietuvos žemėje. Jis Vilnių vadino itin maloniu miestu ir dėkojo už šiltą priėmimą. Ukrainos prezidentas Lietuvą vadino artima ukrainiečiams valstybe, o dvišalis dialogas esą yra kupinas pasitikėjimo.
„Per derybas mes konstatavome vieningą Kijevo ir Vilniaus poziciją tiek dvišaliais, tiek tarptautiniais klausimais“, – sakė V. Zelenskis padėkodamas Lietuvai už griežtą poziciją dėl Ukrainos teritorinio vientisumo gynimo.
Pasirašytoje strateginės partnerystės deklaracijoje, pasak V. Zelenskio, yra aptariamas valstybių dialogas ateityje
„Manau, kad mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos Respublika tik stiprės“, – sako V. Zelenskis.
Paklaustas dėl Aivaro Abromavičiaus, kuris vadovauja Ukrainos karinės pramonės koncernui „Ukroboronprom“ dvigubos pilietybės, V. Zelenskis sakė skyrimo metu nežinojęs apie jo dvigubą pilietybę.
„Kas liečia jo pasą, žinau, kad p. Abromavičius buvo Ukrainos ekonomikos ministru, o pilietybę suteikė ponas Petro Porošenko. Galime paklausti, kam jis ją suteikė“, – sakė Ukrainos vadovas, pridėdamas, jog pagal šalies įstatymus A. Abromavičius nėra valstybės tarnautojas, todėl gali užimti einamas pareigas.
V. Zelenskis teigia galintis prašyti A. Abromavičiaus atsisakyti Lietuvos pilietybės, bet tai nėra svarbu. Ukrainos prezidentas teigia dar rinkimų kampanijos metu atvirai išsakęs pažadą vilioti ukrainiečius grįžti gyventi į gimtinę ir dabar yra rengiamas dvigubos pilietybės „variantas“: „Manau, kad pasaulis turi būti liberalus, laisvas.“
