Lietuvoje

2019.11.06 19:32

Švedijos profesorė apie Alytaus gaisrą: turi būti aišku, už ką atsakinga bendrovė, o už ką – valstybė

kalba apie beprasmį „piarą“

„Bus sunku, tačiau reikės pripažinti, kad šitas pasirinkimas – dviejų taršos matavimo stotelių atsivežimas iš Lenkijos – iš esmės yra tam tikra „piarinė“ akcija, visiškai neturinti jokios praktinės reikšmės, išskyrus psichologinę“, – LRT RADIJUI sako buvęs Aplinkos apsaugos agentūros vadovas, aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus.

Trūko informacijos

Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras šiandien jau vadinamas viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių katastrofų Lietuvoje. Gaisrui užgesinti prireikė 10 dienų, o pasak specialistų, pasekmes regionas gali jausti ne vieną dešimtmetį. Nelaimė atskleidė ir skaudžią tiesą apie prastą valstybės institucijų pasirengimą reaguoti, ištikus ekstremaliai situacijai.

Vienoje didžiausių Baltijos šalyse padangų perdirbimo įmonių gaisras kilo spalio 16-ąją, paryčiais. Jį suvaldyti prireikė trijų dienų, bet padangos smilko dar savaitę, o vėjo nešami toksiški debesys kėlė pavojų žmonių sveikatai ir teršė gamtą. Tik po 10-ies dienų Alytaus meras Nerijus Cesiulis pagaliau pranešė, kad gaisrą pavyko užgesinti.

Skelbiama, kad degė apie 2-iejų tūkstančių kvadratinių metrų ploto patalpos, kuriose, Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, galėjo būti laikoma apie 2 tūkst. tonų padangų granulių.

Pirmąją gaisro dieną Alytaus mieste ir rajone buvo paskelbta ekstremali situacija. LRT RADIJO kalbinti Alytaus ir gretimo Miklusėnų kaimo gyventojai sakė, kad informacijos trūko, ne visi gyventojai naudojasi internetu.

„Nelabai užteko informacijos, kiek tarša viršijo normas. Graužė akis ir gerklę. Žmonėms be interneto buvo kiek tai sunkiau ir sudėtingiau. Galėjo po kaimą pavažinėti kokia tai mašina su garsiakalbiu“, – sako sutiktas Miklusėnų kaimo gyventojas.

Kaip pasakoja vietos žiniasklaidos atstovai, tą rytą, 8 valandą, gyventojai gavo pranešimą į mobiliuosius telefonus. Žinutėje buvo nurodyta, kad Pramonės g. 1 kilo gaisras, bet žmonių gyvybei pavojaus nėra. Bet jie sako nepamenantys rekomendacijų apie tai, kaip jiems reikėtų elgtis. Jos esą pasirodė vėliau.

Alytaus mieste kalbintų praeivių nuomonės dėl informacijos sklaidos išsiskyrė. Vienas kalbintas vyras piktinosi, kad kai kurie tėvai tą dieną vaikus vedė į darželį ar mokyklą, tad informacijos, jo nuomone, trūko.

„3-4 dienas mums niekas nieko normaliai nepasakė. Paskui jau taip. Žmonės turėjo būti perspėjami ir oro tarša matuojama iškart“, – sako Alytuje kalbinta moteris. Dar kelios sutiktos praeivės informacijos stoka sakė nesiskundžiančios, mat klauso radiją, žiūri televiziją, o ten, pasak jų, informacijos tikrai netrūko.

Tonas keitėsi ir griežtėjo

Dalytė Nekraševičienė vadovauja Visuomenės sveikatos centrui Alytuje. Ji su kolegomis apie gaisrą sužinojo, kai važiuodami į darbą pamatė iš gamyklos sklindančius dūmus ir nuvyko ten aiškintis padėties.

„Jau tą pačią 16-tą dieną buvo paruoštos rekomendacijos, kurios per visą laiką nekito. Turime medicininį išsilavinimą, tad bazinės žinios, savaime aišku, yra, tačiau gilesnių žinių sėmėmės ir mokėmės eigoje (gaisro – LRT.lt)“, – sakė D. Nekraševičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento Lazdijų skyriaus vedėja, laikinai vykdanti Alytaus departamento direktoriaus funkcijas.

Pirmąją gaisro dieną buvo kalbama apie jo priežastis ir galimą padegimą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ teigė, kad popiet pranešimą likti namuose gavo rajono gyventojai 15-ikos kilometrų spinduliu nuo gaisravietės.

Klausantis specialistų pasakojimų, aiškėja, kad pasirengimo reaguoti į tokio pobūdžio nelaimę nėra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas Robertas Petraitis pripažino, kad, prieš patardami kolegoms Alytuje, jie užtruko ieškodami užsienio šalių mokslinės literatūros, nes kaip tokioje situacijoje elgtis neturėjo žinių.

Alytaus ir aplinkinių rajonų ugniagesiams ir gelbėtojams gesinant smilkstančias pavojingas atliekas, institucijų tonas apie padėtį Alytuje keitėsi ir griežtėjo. Iš pradžių Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtino, kad užterštumo lygis sveikatai nepavojingas.

Po dviejų dienų pamatavę oro kokybę Miklusėnuose, kur vėjas nešė daugiausiai kenksmingų medžiagų, jie aptiko aukštą kietųjų dalelių koncentraciją. Netrukus pasirodė informacija apie daugiau nei tuziną kitų pavojingų medžiagų ore, įskaitant visą puokštę sunkiųjų metalų nuo arseno iki gyvsidabrio. Keičiantis vėjo krypčiai, užterštumo lygis rajone svyravo nuo vidutinio iki labai aukšto.

Garsesni raginimai likti namuose arba apskritai išvykti pasigirdo tik šeštadienį – ketvirtąją gaisro dieną, kai vėjas ėmė suktis link Alytaus miesto. „Kažkokia prievartinė evakuacija neegzistuoja. Pirmiausia priėmėm sprendimą (Alytaus ekstremalių situacijų komisija – LRT.lt) dėl reabilitacijos centro evakuacijos. To centro gyventojai buvo pačioje artimiausioje taršos židinio teritorijoje. Visi kiti gyventojai buvo informuoti trumposiomis žinutėmis ir kitomis informavimo priemonėmis su rekomendacijomis išvykti iš tos zonos, kur buvo nukrypęs gaisro dūmų šleifas“, – tikina D. Nekraševičienė, kuri buvo ir Alytaus ekstremalių situacijų komisijos narė.

Gelbėjosi šlapiais skudurais

Specialistai tikina, kad Miklusėnų gyventojus ragino išvykti nuo pat pirmosios nelaimės dienos. Tačiau susidaro įspūdis, kad dalis gyventojų pirmomis dienomis nesuvokė taršos masto arba jų nepasiekė aiški informacija. Žiniasklaidoje plito pranešimai apie lauke žaidžiančius vaikus, į mokyklas prisistačiusius moksleivius ar į darbą kenksmingomis sveikatai sąlygomis priverstus eiti žmones.

Skaičiuojama, kad rekomendacijos išvykti paklausė kiek mažiau nei pusė Miklusėnų kaimo gyventojų. „Trūko apsisaugojimo priemonių. Čia į parduotuvę (po 4 dienų nuo gaisro pradžios – LRT.lt) centralizuotai atvežė ir paliko, o pagrindiniai dūmai vis tik buvo kitame kaimo gale, tai žmonėms ateiti ir pasiimti tą respiratorių...o jis juk irgi ne nuo visko apsaugos“, – LRT RADIJUI pasakojo Miklusėnų kaime sutiktas vyras.

„Atrodė labai baisiai, visi dūmai ėjo per langus, duris. Kamšėmės šlapiais skudurais. Bandėme kažkaip apsisaugoti. Kiekvieną dieną skauda galvą. Nuo ko? Negaliu pasakyti. Tyrimų jokių nesidarėme. To dalyko, kur dedasi ant nosies ir burnos, nusipirkę neturime“, – sakė Miklusėnuose ir Alytaus Putinų mikrorajone sutiktos moterys.

Paveldimas apsinuodijimų pavojus

Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikė, docentė Violeta Kaunelienė sako, kad poveikio zonos gyventojus kažkuriam laikui reikėjo evakuoti. „Žmogus tais dūmais kvėpavo parą ar dvi, priklausomai kaip vėjas keitėsi. Tikrai reikėjo evakuoti. Suprantu, kad gyventojams sunku palikti namus, nėra ramu, kas atsitiks su jų turtu, tačiau žmonės dažnai nesupranta tokios taršos masto“, – teigia V. Kaunelienė.

Pasak chemikės, degdamos padangos išskiria labai daug skirtingų pavojingų cheminių medžiagų, todėl buvimas gaisro dūmų šleife yra toksiškas tiek gamtai, tiek žmonėms. „Didžiausią pavojingų medžiagų kiekį sudaro anglies monoksidas, dėl gerai nesudegusios medžiagos, dėl nepilno degimo proceso susidaro kietosios dalelės ir sieros dioksidas, nes padangų gamyboje siera yra naudojama vulkanizavimui – tam tikroms gumos savybėms išgauti“, – konstatuoja KTU docentė.

Chemikė nuogąstauja, kad į aplinką pasklido ir patys pavojingiausi aplinkos teršalai. „Be viso to dar išsiskiria nemažai lakių organinių junginių, taip pat ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (daugelis jų yra kancerogenai – LRT.lt) bei dioksinų ir furanų (iš aplinkos su oru, vandeniu, maistu šie junginiai patenka į žmogaus organizmą. Jų kiekiai yra maži, tačiau sukelia lėtinius apsinuodijimus, kurie kartais gali pasireikšti net kitos kartos palikuonims – LRT.lt) – pačių pavojingiausių aplinkos teršalų“, – įspėja KTU chemikė V. Kaunelienė.

Poveikis sveikatai – po dešimtmečio

Alytaus sveikatos specialistų duomenimis, dėl gaisro sukeltų lengvų negalavimų į juos kreipėsi 15 žmonių. Tačiau docentė pažymi, kad toksiškos medžiagos gali sukelti rimtus lėtinius susirgimus. „Anglies monoksidas dar žinomas smalkių pavadinimu. Mes puikiai žinome, kas atsitinka žmogui namuose, kur atsiranda smalkių. Jos blokuoja organizmo kvėpavimą, jungiasi su hemoglobinu ir tokiu būdu organizmas neaprūpinamas deguonimi“, – liūdnai konstatuoja KTU chemikė.

Pasak jos, kietųjų dalelių poveikis žmogaus sveikatai taip pat yra labai pavojingas. „Jos sukelia daug kvėpavimo sistemos ligų, ypač esant smulkioms frakcijoms, suodžiams – tokios dalelės gali patekti labai giliai į organizmą ir sukelti tiek trumpalaikio poveikio bėdų, tiek ir sukelti lėtines ligas, – taršos poveikį žmogui nusako chemijos specialistė. – Sieros dioksidas dirgina kvėpavimo takus, o anksčiau vardinti organiniai teršalai yra kancerogenai, kurie yra vėžį sukeliančios medžiagos, kai kurios iš jų yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Tai gi, reiktų vengti būti dūmuose bet kokiomis priemonėmis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) išplatintame pranešime profesorė Rūta Ustinavičienė teigia, kad per gaisrą į aplinką išsiskyrusių kenksmingų medžiagų poveikis sveikatai pasimatys po dešimčių metų. Pasak profesorės, kancerogenai nusėda dirvožemyje, tai yra stabilios medžiagos, todėl ši tarša bus ilgalaikė. Taip pat šie teršalai plinta per mitybos grandinę – jais apsinuodyti galima per daržoves, mėsą, pieną. Todėl R. Ustinavičienės vertinimu, Alytaus regiono žemės ūkiui yra padaryta didelė žala.

Švedijos profesorės modelis

Įvairių institucijų specialistai jau ima mėginius gaisro taršai nustatyti. Maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad gaisro paveiktose teritorijose vėžį sukeliančiais dioksinais užterštas galvijų pienas. Todėl ūkininkams uždrausta jį parduoti ir naudoti. Neatmetama, kad kenksmingų cheminių medžiagų gali būti galvijų mėsoje ir daržovėse.

Specialistai pažymi, kad taršos mastui apskaičiuoti nereikia ypatingų technologijų. Žinant, kiek ir kokių medžiagų dega, kokios yra oro sąlygos ir vėjo kryptis, tai galima padaryti panaudojant paprasčiausią elektroninę skaičiuoklę.

Švedijos Lundo universiteto profesorė Margaret McNamee yra Gaisro saugos inžinerijos skyriaus tyrėja. LRT RADIJAS paprašė jos sumodeliuoti situaciją, jei būtų užsidegę tūkstantis tonų padangų.

„Priklausomai nuo degančių medžiagų kiekio, gausime ir atitinkamą kiekį teršalų, kurie išsiskirs. Jai darytume prielaidą, kad šiame gaisre dega tūkstantis tonų padangų, galėtume gauti 2 tonas poliaromatinių angliavandenilių (vėžį sukeliančios dalėlės, pvz benzpirenas – LRT.lt). Taip pat daug tonų sieros dioksido ir šimtus tonų kietųjų dalelių. Šios medžiagos išsiskiria per gaisro dūmų šleifą ir patenka į orą, vandens telkinius ir dirvožemį“, – tikina Lundo universiteto profesorė. LRT.lt primena, kad Alytuje sudegė apie 2 tonas naudotų padangų.

Beprasmis „piaras“

Mokslininkei antrina ir buvęs Aplinkos apsaugos agentūros vadovas, buvęs Vilniaus tarybos narys, aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus. Pasak jo, toks modeliavimo būdas turėjo būti panaudotas iš karto. Dėl to svarbu buvo sudegusių padangų kiekį išsiaiškinti jau pirmą dieną. Kliautasi ir mobiliųjų stotelių duomenimis, kurie negalėjo parodyti viso taršos masto.

„Apie patį taršos mastą turime miglotą informaciją. Žmogus galvoja, kad tik matavimu gali žinoti, kokia yra problema ir rizikos. Gal nuskambės šventvagiškai, tačiau tokią situaciją galima valdyti su vėjo malūnėliu ir gerais žiūronais, – sako L. Stoškus. – Šiais laikais mes turime dronus, kurie gali labai tiksliai parodyti kryptį, turime visą GIS (geografinių informacinių sistemų – LRT.lt) sistemą, kuria galime vizualizuoti taršos kryptį ir atstumus. Vien jau žinodami kas dega, ir koks kiekis, mes galime pasakyti labai dideliu patikimumu, neatlikdami nė vieno matavimo, kokia iš tikrųjų yra situacija ir kiek ji rizikinga“.

Pasak eksperto, aplinkos ministro prašymu papildomai užsakytos taršos matavimo stotelės skirtos labiau kontroliniams matavimams. Jos nėra pagrindiniai įrankiai matuojant bendrą taršos mastą, sklaidą ir rizikos zonas ekstremalios padėties atveju.

„Bus sunku, tačiau reikės pripažinti, kad šitas pasirinkimas – dviejų taršos matavimo stotelių atsivežimas iš Lenkijos – iš esmės yra tam tikra „piarinė“ akcija, visiškai neturinti jokios praktinės reikšmės, išskyrus psichologinę. Dažnai tokiose situacijose žmonės klausia: o ką jūs darote? Kokius veiksmus valdžia daro? Ir jeigu valdžia ieško sprendimų, sėdėdama prie kompiuterio ekranų, žmonės to nemato, jeigu nemato kažkokių žmonių, kurie bando iškelti kažkokį stovą, atrodo, kad valdžia nesiima jokių veiksmų. Todėl politikai, kurie imasi spręsti tokius dalykus, dažnai pasiduoda tokiam masiniam visuomenės spaudimui ir daro tokius veiksmus, kurie visiškai neturi arba labai mažai turi prasmės“, – sako L. Stoškus.

Sunku atlaikyti spaudimą

Kone kiekvieną gaisro gesinimo dieną aiškėjo naujų detalių, patvirtinančių, kad institucijos nėra pasirengusios reaguoti į ekstremalią situaciją: trūko ne tik plano ir žinių, bet ir tinkamų respiratorių, sunkiasvorės technikos, kuro jai ir šviestuvų, kad darbus galima būtų tęsti naktį. Keturi ugniagesiai atsidūrė ligoninėje dėl išsekimo. Vidaus reikalų ministerija (VRM) tikino, kad gaisro suvaldymas yra pirmiausia savivaldybės atsakomybė. Bet galiausiai pasigirdo raginimai ministrei Ritai Tamašunienei pačiai trauktis iš pareigų.

L. Stoškus mano, kad valdant tokias dideles avarijas labai svarbu žinoti, kas už ką atsakingas. „Aš suprantu, kad tam žmogui, kuriam tenka priimti sprendimus, tenka didelė atsakomybė atlaikyti spaudimą: tiek iš tiesioginių savo vadovų, tiek ir iš visuomenės, kuri reikalauja čia ir dabar pasakyti, kokia yra grėsmė ir ką mums daryti. Atsakyti į žurnalistų klausimus ir dar valdyti procesą. Tai didelio iššūkio reikalaujantys dalykai“, – neabejoja aplinkosaugos ekspertas.

Kita svarbi detalė paaiškėjo jau pirmosiomis gaisro padangų perdirbimo įmonėje dienomis. Viena didžiausių padangų perdirbimo įmonių Baltijos šalyse neturėjo ekstremalių situacijų valdymo plano. Pernai atliekant įmonės poveikio aplinkai vertinimą, įmonės pažeidžiamumas dėl gaisro buvo numatytas. Bet vertinimą atlikusios bendrovės „Biosistema“ ekspertai padarė išvadą, kad „Ekologistika“ neprivalo turėti savo ekstremalių situacijų valdymo plano.

Užterštas vanduo – į Nemuną

Tuo metu Lundo universiteto profesorė Margaret McNamee sako, kad Švedijoje tokios įmonės yra įpareigotos parengti ir nuolat atnaujinti ekstremalių situacijų valdymo planus. Pasak jos, ekstremalių situacijų valdymo planas yra būtinas, kadangi įpareigoja kompaniją apgalvoti galimas rizikas ir situacijas bei veiksmus nutikus nelaimei.

„Švedijoje turime už ekstremalių situacijų valdymo planus atsakingą organizaciją. Jie teikia vertingas rekomendacijas tokioms įmonėms ir padeda rengti planų metodologiją. Labai svarbu, kad būtų aišku, už ką atsakinga bendrovė, už ką – valstybė, – pabrėžia M. McNamee. – Labai svarbus abipusis dialogas. Šis planas nėra viso labo vienkartinis dokumentas, kurį galima nukišti giliai į stalčių. Jį reikia peržiūrėti kasmet, jei reikia – atnaujinti. Įmonės darbuotojai turi būti gerai supažindinti su ekstremalių situacijų valdymo planu ir būti pasirengę reaguoti“.

Ekologinės žalos mastas Alytaus rajone paaiškės tik atlikus išsamius aplinkos mėginių tyrimus. Aišku viena – į aplinką patekusi tarša niekur nedings: patvarios toksiškos medžiagos nusėdo į vandens telkinius, dirvą ir dar tvyro ore. Jomis buvo užterštas ir gaisrui gesinti naudotas vanduo, kuris pradžioje, kaip skelbta, buvo kaupiamas teritorijoje, o vėliau beveik nevalytas leistas į Nemuną.

Todėl taršos padarinių likvidavimas bus ilgas ir sudėtingas. Švedijos Lundo universiteto profesorė M. McNamee atkreipia dėmesį į būtinybę kruopščiai ištirti užterštą teritoriją. „Reikia ištirti mėginius iš visų galimai užterštų vietų – dirvos, vandens ir oro. Kiekvienas atvejis vis kitoks. Taršos pasklidimą lemia oro sąlygos ir pati užteršta medžiaga. Vienos yra jautresnės už kitas. Sunku apibendrinti, koks problematiškas bus padarinių likvidavimas“, – sako Lundo universiteto profesorė.

Jos teigimu, ištyrus mėginius, paaiškės kokio masto tarša padaryta. „Tuomet reikės spręsti, ar tęsti tyrimus. Jei bus norima išsiaiškinti, pavyzdžiui, ar ežero vanduo neviršija taršos rodiklių, tuomet galbūt reikia įspėti gyventojus kurį laiką nevalgyti žuvies iš to vandens telkinio. O štai dirvožemio atveju, jei paaiškės, kad didelė jo dalis užteršta, gali tekti iškasti dalį dirvos ir ją arba išvalyti, arba sunaikinti“, – konstatuoja M. McNamee.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Laidos įrašas: