Lietuvoje

2019.10.31 21:21

Jankevičius: advokatai gali užsidirbti papildomai, valstybės tarnautojai – ne

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.10.31 21:21

Įsivaizduokite, kad darbdavys jums įsipareigoja sumokėti 7 eurus už valandą, tai yra maždaug dvigubai daugiau, nei yra nustatytas minimalus valandinis įkainis. Tačiau išlaidų planuoti negalite, nes tiksliai nežinote, kada tuos pinigus gausite, o darbą atlikti privalėsite, kaip ir mokėti valstybei priklausančius mokesčius. Neapsikentę dėl kelis mėnesius vėluojančių atlyginimų ir kitų darbo sąlygų, 100 valstybės skiriamų advokatų atsisako ginti naujus klientus, tai yra mūsų šalies piliečius, kurie neturi pinigų brangiai gynybai.

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius apie susidariusią situaciją LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjosi su žurnaliste Rasa Tapiniene.

– Pone M. Kukaiti, esate gana vaizdingai sakęs, kad advokatas, kaip kunigas ir gydytojas, žmogui yra reikalingas tada, kai labiausiai skauda. Bet kunigas ir gydytojas paprastai suteikia pagalbą nemokamai, o advokatai streikuoja, nors atlygis yra didesnis nei minimalus.

M. Kukaitis: Advokatai tikrai supranta savo misiją ir pareigą ginti žmones ir advokatūrą daro „pro bonus“. Tačiau mes kalbame apie visiškai kitą sritį, kai asmuo kreipiasi pagalbos į valstybę, kai jam reikia advokato, bet jis negali apsimokėti. Valstybė nustato reikalavimus, kada advokato dalyvavimas privalomas: sulaikymo, suėmimo atvejais, dabar dėl Konstitucijos peticijos, užsieniečių atvejais, kada yra baudžiamoji byla ir vienas iš įtariamųjų turi advokatą, o kitas neturi ir tarp jų yra priešiškumas, valstybė apsisprendė – tai politinis sprendimas – reikia advokato. Tai ir sakome, jeigu valstybė nusprendė, kad reikia advokato, o asmuo negali pasisamdyti, tai ir turėtų būti sumokama už tą darbą, kad advokatas būtų nepriklausomas, teiktų visokeriopą pagalbą, kuri būtų lygiaverti tai, kurią teikia samdytas advokatas.

– Ministre, nelinkiu aišku, bet jeigu taip nutiktų, kad jums reikėtų valstybės skiriamo advokato. Jis sako, kad jam valstybė apmoka už 2 valandas ir, joms praėjus, jis nedirbs, o jūsų gynyba – jūsų pačių reikalas. Kaip jaustumėtės?

E. Jankevičius: Nežinau, kodėl tokį pavyzdį teikiate. Valstybės garantuojamos pagalbos advokatai dirba šiandien. Sąraše turime 500 žmonių, dalis, tai yra 30, šiuo metu yra sustabdę paslaugų teikimą, per porą savaičių turime 20 naujų advokatų. Jie teikia tas paslaugas.

– Nuolatinių šalyje su tais papildomais 20 yra 70. Jų tikrai neužtenka, nes teisėsaugos darbas stringa, o policininkai, žinau, jau pažeidinėja protokolus ir kiša pasirašyti popierius, kad žmogus atsisakytų advokato, kad procesas nesustotų, prokurorai skundžiasi.

E. Jankevičius: Vienas kitas atvejis iš tikrųjų buvo šiuo metu, bet būdavo ir anksčiau, kad kažkas neateina ar neatvažiuoja, bet tai yra vienetiniai atvejai. Nuolatinių advokatų yra apie 50, o advokatų, kurie teikia pagalbą prireikus, yra apie 500. 30 atsisakė iš viso dalyvauti šitame procese, dalis neima laikinai bylų, bet tikrai susitvarkome. Jeigu mes kalbame apie atlygį – taip, šiandien jis nėra labai didelis. Tiesą pasakius, Vyriausybė šią kadenciją didino atlygį nuo 11,54 euro su mokesčiais, nes turime labai platų paslaugų spektrą. Pasakėte, kad kai žmogus neturi pinigų, tuomet jam skiriamas valstybės advokatas. Deja, ne visuomet. Tam tikrais atvejais valstybės skiriamas advokatas vis tiek yra, neatsižvelgiant į jo pajamas. Yra daug dalykų, kur matome, kad galima naudoti valstybės lėšas efektyviau.

– Matote pažeidimų ar įstatymo spragų, kalbant apie galimus piktnaudžiavimo atvejus?

E. Jankevičius: Nebūtinai tai piktnaudžiavimo atvejai, bet jie nėra logiški, ir įstatymai šiuo atveju netobuli. Parengėme kartu su Lietuvos advokatūra įstatymų projektus, pasiūlymus, ir artimiausiu metu jie bus pateikti Vyriausybei. Kai mes susiaurinsime paslaugų apimtis, tikrai pasiruošę kažkiek padidinti valandinį įkainį, bet reikia suprasti, kad spaudimas šiuo metu Vyriausybei yra labai didelis. Advokatas – laisvai samdomas žmogus, jis gali imtis privačių klientų, turėdamas laisvo laiko gali paimti valstybės garantuojamą bylą, o valstybės tarnautojai, pavyzdžiui, teismo ekspertai – ar žinote, kiek jie uždirba? O jie tikrai nėra prastesni.

– Šiandien mes kalbame apie advokatus. Sakote, kad tie, kurie dabar nesiima bylų arba, kitaip tariant, paskelbė moratoriumą, elgiasi nederamai. Bet sutinkate, kad garbe ilgai sotus nebūsi? Ar valstybė deramai elgiasi, jeigu vėluoja sumokėti žmogui 3–4 mėnesius ar net pusę metų už tai, kas jau padaryta?

E. Jankevičius: Pusę metų tai tikrai tokio termino nėra, bet valstybė šiuo metu atsiskaičiusi visiškai. Šiandien skola yra nulis.

– Tikrai visiems? Žinau bent vieną, kuriam nesumokėta.

E. Jankevičius: Tikrai visiems, pavedimai padaryti šį trečiadienį. Skola nuolatos kinta – didėja-mažėja.

– Skola susidaro kiekvienais metais nuo 2008 m. 11-us metus sukasi užburtas ratas. Vadinasi, biudžetas tikriausiai ne taip yra suplanuojamas. Gal reikia keisti biudžeto planuotojus?

M. Kukaitis: Matome ir sakome, kad biudžeto planavimas yra, mūsų požiūriu, ydingas. Dėl ko? Dėl to, kad šiuos metus pradėjome su 400 tūkst. skola. Biudžetas buvo sumažintas, lyginant su praėjusiais metais, mažiausiai 800 tūkst. eurų: pernai buvo skirta 4,5 mln., šiemet – 3,7 mln. eurų.

E. Jankevičius: Kitais metais padidinome iki 5,3 mln. eurų. Bet nebūtinai reikia žiūrėti tas eilutes, visuomet galime perskirstyti biudžetą, nes labai sunku suplanuoti tiksliai, kiek bus bylų. Kartais byla būna didesnės apimties, kartais – mažesnės.

– Akivaizdu, kad jeigu reikia mokėti kas 3–4 mėnesius susikaupusią skolą, kuri siekia po pusę milijono, tai kažkas vis tiek su tuo biudžeto planavimu nėra gerai.

E. Jankevičius: Vyriausybė žiūri kompleksiškai į šią situaciją, ir spaudimas yra gana didelis. Visiems reikia didinti atlyginimus: turime teismo ekspertus, medikus, mokytojus ir valstybės tarnautojus – jie negali darbo metu dirbti kitų darbų. Kai jie uždirba 600–700 eurų, tai yra didelė problema. Advokatai – taip, atlygis nėra didelis, bet jie turi visas galimybes dirbti privačiai, ne tik valstybei.

– Štai jums variantas: neimkite bylų, kurias jums norėtų deleguoti valstybė, dirbkite privačiai ir nereikės skųstis skolomis.

M. Kukaitis: Problema ne čia. Problema didžiausia, kad kenčia žmonės, kuriems reikia pagalbos. Valstybė nusprendusi tiems jautriems, socialiai pažeidžiamiems žmonėms skirti advokatą, ir riboja procesinį laiką, kada jis gali teikti. Tai čia yra didžiausia problema: jeigu valstybė tokiu būdu riboja žmogaus teises, tai tas žmogus negali tinkamai apsiginti. O dėl streiko tai patikslinsiu, kad svarstėme ketvirtadienį tarybos posėdyje 268 advokatų pareiškimą, jog jie ketina nutraukti naujų paslaugų teikimą, kol nebus pakeistas valandinis įkainis, kol nebus Vyriausybės nutarimu panaikinti procesinio laiko limitai arba ribos, nes advokatas nekontroliuoja proceso, kiek valandų truks pas tyrėją, prokurorą. Čia yra labai jautrus ir svarbus klausimas.

– Tai reiškia, kad bylos kaupsis arba, kaip minėjau, esama signalų, kad policininkai galbūt pažeidinėja procedūras liepdami žmogui atsisakyti advokato, nors to negalėtų daryti. Kas atsakys už tai, kad žmogus, tarkim, bus laikomas todėl, kad valstybės advokato šiuo metu nėra, nes tie, kurie turi nuolatines sutartis, yra tiek užversti bylomis, kad fiziškai nespėja?

M. Kukaitis: Tai yra vienas iš jautriausių klausimų – žmogaus teisių pažeidimas. Mes sakome garsiai, kad Finansų ministerija turi suplanuoti ir skirti didesnį biudžetą. Atlikome tyrimus ir analizes. Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, mūsų paslaugų dydis yra vienas didžiausių: mūsų – 50 tūkst. atvejų per metus, latvių – 11 tūkst., estų – 13 tūkst. Valstybė priėmė politinį sprendimą tokia apimtimi teikti paslaugas, ir jeigu jos yra teikiamos ribotai, tai pažeidžiama žmogaus teisė.

– Latviai turi 4 kartus didesnį valandinį įkainį, estai – 50–60 eurų didesnį įkainį. Ministre, kokia išeitis?

E. Jankevičius: Pirmiausiai tokios situacijos, kaip jūs sakėte, kai kažkas pakišinėja protokolus ir siūlo atsisakyti advokato, nėra, ir žmogaus teisės užtikrinamos pilnai.

– Galite atsakyti už kiekvieną policininką?

E. Jankevičius: Labai sunku pasakyti už kiekvieną policininką, bet sistemingai tai tikrai nevyksta. Netikiu, kad nors vienas atvejis toks buvo. Negalėčiau to patvirtinti, tokios informacijos negirdėjau.

– Iki jūsų gal dar neatėjo?

E. Jankevičius: Taip būti negali. Tarp paminėtų 268 advokatų, kurie čia stabdo, tai jie vis tiek ima bylas. Sąraše yra 500 advokatų, ir mes tikrai užtikrinsime teisinę pagalbą.

Dienos tema. Mindaugas Kukaitis: didžiausia problema, kad kenčia žmonės, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos