Lietuvoje

2019.10.11 14:18

Lyčių stereotipai veikia jau šešiamečius: „berniukai – protingi“, o „mergaitės labiau stengiasi“

stereotipai – motinystės bausmė, paveikti šešiamečiai ir profesijų pasirinkimai
Domantė Platūkytė, LRT.lt 2019.10.11 14:18

Lyčių stereotipai jau daro įtaką ir mažiems vaikams – vos šešerių metų vaikai yra paveikti įsitikinimų, kad „berniukai – protingi“, o „mergaitės labiau stengiasi“, prezidentūroje vykusioje konferencijoje sakė Baltosios knygos „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ bendraautorė ir viena asociacijos „Lyderė” steigėjų Milda Dargužaitė.

Penktadienį prezidentūroje pristatoma bene pirmoji tokio pobūdžio studija šalyje – „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“. Asociacijos „Lyderė“ iniciatyva parengta studija pristatoma spalio 11-ąją, kurią Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautine mergaitės diena. Diskusiją moderavo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius.

Anot M. Dargužaitės, esame vieni pirmaujančių pagal tai, kiek moterų dalyvauja darbo rinkoje. Lietuvos moterys taip pat turi aukštesnį išsilavinimą nei vyrai, tačiau jos dar renkasi vadinamąsias „moteriškas“ profesijas, o vyrai – „vyriškas“, kur atlyginimai yra didesni. Tai reiškia, kad moterys uždirba 14 proc. mažiau nei vyrai.

To priežastys – moterys nesirenka geriau apmokamų profesijų, dažniau iškrenta iš darbo rinkos, kadangi išeina motinystės atostogų. Kaip sakė M. Dargužaitė, atsižvelgiant į baigtas studijas, išsimokslinimą ir kitus faktorius, moterys Lietuvoje turėtų uždirbti 10 proc. daugiau nei vyrai.

Anot M. Dargužaitės, Europos kontekste Lietuva išsiskiria kaip itin stereotipizuotų įsitikinimų valstybė. Eurobarometro „Lyčių stereotipizavimo“ indekse, kur vertinami tokie europiečių teiginiai, kaip „moterys dažniau nei vyrai daro sprendimus remdamosi emocijomis“, Lietuva užima trečiąją vietą ES – stereotipizuoto mąstymo gajumu nusileidžiame tik Bulgarijai ir Vengrijai.

Stereotipai veikia jau šešiamečius

Kaip sakė M. Dargužaitė, tokie stereotipai veikia jau vaikus – šešiamečiams vaikams pristačius 2 žaidimus, stebėta, kurį rinksis mergaitės ir berniukai – vos šešerių metų mergaitės linkusios rinktis žaidimą „tiems, kurie labai stengiasi“, o berniukai labiau domisi žaidimu „labai protingiems“. Minėtas eksperimentas buvo pristatytas ir penkerių metų vaikams, tačiau tada pasirinkimo skirtumas neatsiskleidė. Tai rodo, svarstė knygos bendraautorė, kad auklėjimo skirtumai pagal lytį turi lemiamą reikšmę asmenybės formavimosi periodu.

M. Dargužaitės teigimu, berniukus bei mergaites veikia ir įvairios reklamos, pavyzdžiui, neretai jose berniukai vaizduojami kaip išradėjai, kūrėjai, o mergaitės – princesės ar svajotojos. Nuostata, kad mergaitės nemoka matematikos, taip pat veikia jų gebėjimus bei vėlesnius studijų pasirinkimus.

„Tai įrodo, kad tai nėra biologinis poveikis, o kultūrinis, kuris yra suformuotas nuo mažens“, – apgailestavo asociacijos „Lyderė” steigėja.

Stereotipai persekioja ir pasirinkus profesiją, sakė M. Dargužaitė, vadovas vyras suvokiamas kaip patikimas, stiprus, įkvepiantis mokytojas, o moteris – emocinga, arogantiška, per daug kontroliuojanti.

Kitas svarbus reiškinys – motinystės bausmė, kalbėjo knygos bendraautorė. Anot jos, darbdaviai nelinkę priimti moterų, turinčių vaikų, – jos į darbo pokalbį pakviečiamos 50 proc. rečiau.

Didžiąją dalį namų ruošos darbų atlieka moterys

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėjo, kad 71 proc. moterų, kurios gyvena vienos, bent valandą dirba namuose, tokių vyrų – 53 proc. Susilaukus vaikų šis skaičius žymiai padidėja – namų ruošos darbus atlieka 97 proc., o tokių vyrų skaičius nukrenta iki 22 proc.

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad vyrams negalima verkti, todėl vyrai emocijas reiškia kitaip, kalbėjo T. V. Raskevičius. Anot jo, vyrai patiria spaudimą, todėl dažniau žudosi, viršija greitį, rūko ar vartoja alkoholį, trumpiau gyvena.

„Dėl to, kai manęs paklausia, ar esu feministas, atsakau, kad taip, aš feministas, nes noriu gyventi 11 metų ilgiau“, – juokavo T. V. Raskevičius.

Motinystės bausmė

Diskusijos metu knygos bendraautorė Ugnė Litvinaitė teigė, kad Lietuva gali didžiuotis pasiekimais lyčių lygybės srityje – atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų yra mažesnis nei ES vidurkis, tačiau tobulėti dar turime. Atlyginimų atotrūkis išauga darbingiausiame amžiuje, kai moterys išeina motinystės atostogų, o tai galima vadinti motinystės bausme.

Pasak U. Litvinaitės, ši problema ypač opi vienišoms moterims: „Atlyginimų atotrūkis čia didžiausias, todėl išsiskyrusios moterys, turinčios vaikų, Lietuvoje patiria skurdo riziką. Jos neturi laiko gerinti savo profesinių įgūdžių, ši motinystės bausmė labiausiai tenka vienišoms mamoms“.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė Dalia Leinartė sakė, kad 70 proc. visuomenės galvoja, jog moterys turėtų būti siejamos su namais ir šeima.

„Vieni galvoja, kad gyvename ypač patriarchalinėje visuomenėje, tačiau visų pirma reikėtų galvoti, kad paskatino šį procentą. Tai yra įstatymai. <...> Kokius turime įstatymus? Jau kelerius metus giriamės, kad turime vieną geriausių motinystės ir tėvystės atostogų įstatymą pasaulyje. Mus mėgsta lyginti su suomiais, kurie turi panašų įstatymą, kurie vertinami kaip vieni geriausiai derinančių darbą ir atostogos. Ir mes, ir suomiai turime trejus metus motinystės atostogų. Tačiau suomiai finansuoja tik 4 mėnesius atostogų, o mes iš esmės finansuojame dvejus metus“, – aiškino D. Leinartė.

Anot jos, suomiai stengiasi nesudaryti tokios nuostatos, kad gimęs vaikas yra nuosprendis motinai. Atvirkščiai, teigė D. Leinartė, suomiai siekia, kad ir moterys, ir vyrai galėtų derinti vaiko priežiūrą ir darbą, jie nėra įstumti į tokią komfortabilią finansinę aplinką.

Merginos tikisi uždirbti mažiau nei vaikinai

„Telia Lietuva“ tiesioginių ir skaitmeninių kanalų padalinio vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters pasakojo, kad paprastai mokyklose žinutes apie vaikus mokytojai siunčia „mamytėms“.

Jos teigimu, su lyčių stereotipais susiduria dirbdama vadove – „Telia Lietuva“ IT padalinyje beveik nėra moterų, kur atlyginimai vieni didžiausių. Giedrė Kaminskaitė-Salters sakė, kad neretai susiduria su faktu, kad yra labai nedaug IT specialisčių, kurios studijuoja pirmame kurse. Vėlesniuose kursuose šis skaičius dar labiau mažėja, pastebėjo vadovė. Anot jos, visos studentės paprastai pasakoja, kad jos nuo vaikystės buvo programuojamos rinktis „moterišką profesiją“.

Anot M. Dargužaitės, realybėje moterims daug sunkiau gauti darbą, o studijuojančios merginos save vertina menkiau nei vaikinai ir ateityje tikisi uždirbti mažesnį atlyginimą nei jų bendraamžiai vaikinai.

„Susiduriame su požiūriu, kad mergina turi būti kukli, nešokti į akis... Moterims sako, kad jos pačios kaltos, kadangi neina prašyti didesnio atlyginimo. Vis dėlto matome, kad tos moterys, kurios prašė didesnio atlyginimo, yra prasčiau vertinamos, apie jas prasčiau atsiliepiama <...> Jei turime pasirinkimą, ką paaukštinsime – vyrą ar moterį, dažniau renkamės vyrą“, – atkreipė dėmesį M. Dargužaitė.

Rinkdamiesi darbuotojus apie moteris nepagalvojame

Diskusijos moderatorius M. Jackevičius priminė situaciją, kai vienu metu Vyriausybėje neturėjome nė vienos moters, ir iškėlė klausimą, kodėl valdantiesiems buvo taip sunku surasti kompetentingų moterų. U. Litvinaitė svarstė, kad neretai renkantis žmones į aukštas pozicijas apie moteris net nepagalvojame, o G. Kaminskaitė-Salters pastebėjo, kad politika nėra vienintelė sritis, kurioje „nerandama moterų“. Anot jos, kita sritis – konferencijos, kai jų organizatoriai „neranda galinčių pasisakyti moterų“.

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad visuomenė moteris lyderes vertina kaip agresyvias ir emocionalias: „Tačiau visada sakau, kad šioje situacijoje kontrargumentas galėtų būti JAV prezidentas Donaldas Trumpas – tikriausiai, pasaulyje nėra agresyvesnio ir emocingesnio vadovo“, – šypsojosi N. Mačiulis.

D. Leinartė pridūrė, kad vis dar matomas disbalansas tarp vyrų ir moterų švietimo srityje, pavyzdžiui, didžioji dalis mokytojų yra moterys. Anot jos, turėtų būti sukurtos priemonės, kad vyrai dažniau rinktųsi šią specialybę, tačiau laikinos priemonės neturėtų būti kontroliuojamos įstatymais.

Klausimo iš auditorijos sulaukė ir LRT.lt vyriausiasis redaktorius M. Jackevičius – jo klausė, kokių priemonių siekiant užtikrinti lyčių lygybę imasi LRT.

„LRT remiasi BBC pavyzdžiu ir vykdo projektą „50/50” – skaičiuojame, kiek laidose bei straipsniuose kalbiname vyrų ir moterų, tada tai analizuojame. Girdėjome įvairių replikų, kad specialiai atitempsime moteris, kad jos tik sėdėtų, tačiau džiaugiuosi, kad mūsų generalinė direktorė šį pavyzdį drąsiai priėmė“, – pasakojo M. Jackevičius.