Lietuvoje

2019.09.16 16:36

Nuo rugsėjo vaikų praleistas pamokas teisina tik tėvai: mokytojai skundžiasi chaosu

„Kaip jie spręs, ar tikrai buvo liga?“
Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.09.16 16:36

Nuo rugsėjo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva panaikintos privalomos gydytojų pažymos, kuriomis būdavo pateisinamos vaiko praleistos pamokos dėl ligos. Nuo šiol pakanka tėvų raštelio. Mokytojų bendruomenė pašiurpusi, o ekspertai tikina, kad nauja tvarka atveria kelią chaosui: eilių prie gydytojų kabinetų nesumažės, padaugės spekuliavimo ir tėvų saviveiklos.

SAM iniciatyva nuo rugsėjo atsisakyta 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą dėl ligos. Nuo šiol mokykloms turės pakakti tėvų ranka rašyto raštelio. Teigiama, kad tai turėtų sumažinti pacientų eiles prie šeimos gydytojų kabinetų. Patiems gydytojams tuo pačiu sumažės biurokratinio darbo ir šie galės daugiau laiko skirti pacientui. Ministerijos skaičiavimais, naujoji tvarka turėtų sutaupyti apie 1,2 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (SMSM), atsižvelgdama į SAM tvarkos pakeitimus, įpareigojo šalies mokyklas bei darželius koreguoti vidaus tvarką, kuria apibrėžiamas pamokų nelankymas bei privalomas mokinių atsiskaitymas. ŠMSM išplatino švietimo įstaigoms bei savivaldybėms pagrindinius mokyklos lankymo stebėsenos žingsnius. Tačiau iš jų aiškėja, kad už konkrečią tvarką bus atsakingos pačios mokyklos.

Pavyzdžiui, nurodyta, kad savivaldybėms būtina pasitvirtinti teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarką, o mokykloms savarankiškai nusistatyti mokinių lankomumo tvarką ir pamokų praleidimą pateisinančius dokumentus, pateisinimo būdus, kuriuos gali pateikti tėvai.

„Tame pačiame dokumente galima nusistatyti ir didžiausią galimą pateisinti pamokų skaičių. Kiek dienų galės pateisinti tėvai, nusimato pačios mokyklos, susitarusios su tėvais. Šie įsipareigojimai ir padariniai už jų nesilaikymą turėtų būti įtvirtinti ir mokymo sutartyse.

Mokyklos nusistato ir pagalbos organizavimo būdus mokiniams, kurie praleidžia pamokas. Mokinių lankomumą koordinuoja klasių vadovai, bendradarbiaudami su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, Mokyklos vaiko gerovės komisija [...] Išskirtiniais atvejais, jei šeima nebendradarbiauja ir įtariama, kad vaikui trukdoma mokytis, mokykla turi teisę kreiptis į policiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinius padalinius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą“, – teigiama ŠMSM išplatintame viešame pranešime.

Atveria galimybę piktnaudžiauti tėvų rašteliais

Rugsėjį susidūrusios su nauja tvarka mokyklų bendruomenės gūžčioja pečiais. Anot pedagogų, tėvų rašteliai ne tik kad neišsprendžia eilių prie gydytojų kabineto problemos, bet įneša sumaišties užtikrinant sklandų vaikų ugdymo procesą.

Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas pasakojo, kad šios mokyklos bendruomenė, susirinkusi į pirmąjį susirinkimą, buvo apstulbusi. Apie naująją tvarką pedagogai sužinojo iš viešojoje erdvėje išplatintų pranešimų, tačiau jokios diskusijos apie galimas problemas ir jų sprendimo būdus SAM atstovai su pedagogais nediskutavo.

„Nėra nė vienos priežasties, kodėl tai turėtų būti priimta ir visiškai nelogiškas sprendimas. Anksčiau būdavo galima tėvams pateisinti per pusmetį 12 dienų. Jeigu būdavo praleidžiama daugiau ir be pateisinamos priežasties, kviesdavomės tėvus, žiūrėdavome, kokia yra situacija. Pateisinti praleistas pamokas būdavo galima tik su gydytojo pažyma. Jeigu pas gydytojus neina, reiškia, kad yra kažkokie simuliavimai.

O būna visaip, net pasitaiko tokių atvejų, kai patys vaikai sako, mes nenorime eiti į mokyklą, tėvai negali su jais susitvarkyti, bet tėvai linkę pateisinti tas praleistas pamokas su mintimi, kad galbūt vėliau pavyks su vaiku susitarti. Tada parašo, kad vaikas blogai jautėsi. Gali dabar nutikti taip, kad bus daugiau tokių dienų, kada vaikas „blogai jautėsi“ arba šeima atostogavo“, – naujos tvarkos ydas vardijo M. Karanauskas.

Su išsakytomis pastabomis sutinka ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas. Jis tikina, kad dėl mokinių, ypač atėjusių iš socialinės rizikos šeimų, lankomumo kyla problemų ir dabar, o su naująja tvarka jų bus dar daugiau.

„Visiškai nelogiška, visiška nesąmonė yra, nes realiai nėra fakto, kad vaikas buvo pas gydytoją. Gali mano vaikas neiti į mokyklą – aš parašysiu, kad jis serga. Tokių, aišku, kad pasitaiko, kad pas gydytoją nueina esą serga, nors iš tiesų ne, jie išvažiuoja į kelionę ar panašiai, bet su pažįstamu gydytoju susitaria, kad pažymą išrašytų.

Dabar nebereikės, patys parašys, kad serga. Aš neįsivaizduoju, kaip dabar bus. Jei vaikas, pavyzdžiui, dvi savaites neina į mokyklą, tėvai parašo raštelį. O kaip jie spręs, ar tikrai buvo liga? Reiškia, kur socialinės problemos šeimoje, joms daugiau dėmesio turės skirti socialiniai pedagogai, dar kažkas, kad pasižiūrėtų, ar tikrai vaikas serga“, – sakė E. Milešinas.

Kiek papildomai biudžetui kainuos mokytojų ir socialinių darbuotojų padidėjęs darbo krūvis užtikrinant mokinių lankomumą M. Karanauskas ironiškai prunkštelėjo: „Kokia mokytojo alga, tiek ir kainuos“.

Kas nuspręs, kiek vaikas po ligos nesportuos?

Vengdama neigiamų pasekmių kiekviena šalies mokykla savomis jėgomis stengiasi nusistatyti tvarką, kuri užkirstų kelią savavališkam vaikų pamokų praleidimui. Pavyzdžiui, Balsių progimnazijoje nuo šių metų vaikas gali būti paliktas antriems metams, jeigu praleidžia nebe 50 proc., o 40 proc. pamokų be pateisinamos priežasties ir už praleistą kursą per nustatytą laiką neatsiskaito.

Kitose mokyklose paliekama tvarka, kad vaikas, grįžęs į mokyklą po ligos, per 2 savaites privalo atsiskaityti už nelankymo metu rašytus kontrolinius darbus, laikytus testus, kitą išmoktą naują medžiagą.

Jeigu tolesnį ugdymo procesą daugiau mažiau įmanoma užtikrinti, kaip spręsti su vaikų sveikata susijusius klausimus – mokytojai neįsivaizduoja. Tiek M. Karanauskas, tiek ir E. Milešinas primena, kad iš gydytojų atneštoje pažymoje, pateisinančioje praleistas pamokas, kartu būdavo nurodyta, ir kiek vaikas, atėjęs po ligos, galės nelankyti kūno kultūros pamokų. Kas nustatys šį rodiklį dabar – lieka neaišku.

Panevėžio respublikinės ligoninės vaikų chirurgas Egidijus Jatkauskas pabrėžia, kad dėl kūno kultūros ne visada gali nuspręsti ir šeimos gydytojas, nes nuo ligos priklauso, kuriam laikui vaiką reikia nuo sporto atleisti.

„Mano nuomonė, kaip seniai dirbančio, tai čia – nesąmonė. Juk yra liga ir po jos vaikas turi riboti fizinį krūvį. Yra labai įvairūs terminai, todėl tėvams arba pedagogams tai užkrauti – nežinau. Gydytojai nustato, kiek vaikas po ligos nelankys mokyklos, nes yra užkrečiamas ar negali, nes paskirtas gydimas namuose. Po traumų tai irgi įvairiai: vaikas nuo kūno kultūros atleidžiamas ir mėnesiui, ir dviem, ir pusei metų. Tai iš kur tėvams žinoti šitai? Šeimos gydytojas ir tai – siunčia pas specialistą“, – tikino E. Jatkauskas.

ŠMSM informavo, kad ar mokinį papildomai reikia atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų ir kuriam laikui, nuspręsti gali tik gydytojas.

„Savo rekomendacijas gydytojas teikia tėvams, o pastarieji mokyklos nustatyta tvarka informuoja apie tai mokyklą“, – rašoma ŠMSM atsiųstame atsakyme.

Visi kalbinti ekspertai sutartinai tvirtino, kad esant ligai tėvai vis tiek ves vaiką pas gydytoją ir su juo konsultuosis dėl taikytino gydymo, eigos ir kitų su vaiko sveikata bei pamokų lankomumu susijusių klausimų. Tai reiškia, kad eilės prie šeimos gydytojų kabinetų nesumažės, o tai, kad nereikės išrašyti mokyklai pažymos – gydytojui sutaupys vos minutę kitą.

„Yra toks dalykas kaip e-sveikata. Prieš rugsėjo 1-ąją visi mokiniai turi pasitikrinti sveikatą ir yra išduodamos elektroninės pažymos. Jos sujungtos su mokinių registru. Tai koks skirtumas, jeigu mokinys nueina pas gydytoją ir gydytojas bet kokiu atveju vaiką tikrina ir duomenis veda į e-sveikatą. Tai tu suvedi duomenis, nuspaudi „knopkę“ ir mokykla gavo tą informaciją. Kur problemos? Čia gal tik klausimas, kad reikės perprogramuoti kokią vieną sistemą, kad vyktų tokiu pat principu, kaip išduodant elektronines pažymas mokykloms. Gal kažkiek kainuoja sistemą papildyti, bet reikia investuoti ir sutvarkyti sistemą ir problemų nebeliks“, – įsitikinęs LŠMPS pirmininkas.

Tiek švietimo darbuotojai, tiek medikai įsitikinę, kad naujoji tvarka turi būti keičiama. E. Milešinas pabrėžė, kad praėjus mėnesiui kitam bėdų su naująją tvarka gali tik daugėti. Pedagogų bendruomenė neatmeta varianto, kad dėl naujosios tvarkos ydų bus kreipiamasi į ŠMSM.