Lietuvoje

2019.09.05 09:01

Nausėdos patarėjas: siūlome prilėtinti mokesčių mažinimą

„Turime nepateisinamai mažą biudžetą“
Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.09.05 09:01

„Mes siūlome prilėtinti mokesčių mažinimą. Kalbant apie neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), mes nesakome, kad jis neturėtų didėti, bet, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, jis galėtų didėti lėčiau nei šiuo metu numatyta“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.

– Prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė nemažai siūlymų rudens sesijai. Pagrindinis tikslas – kovoti su skurdu ir padėti tiems, kurių pajamos mažiausios. Kai kurie sako, kad šie siūlymai nors ir geri, bet nepakankami. Kaip Jūs tai vertinate?

– Tai yra pirmas žingsnis gerovės valstybės link. Mes orientuojamės į vienas didžiausių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę ir skurdą. Daugiau nei 40 proc. pensininkų skursta. Šioje vietoje esame priešpaskutiniai po Bulgarijos, todėl norisi šias problemas pajudinti iš mirties taško. Šį rudenį bus svarstomas biudžetas, kuris yra ypač svarbus mažinant skurdą. Biudžeto traukinys, iš dalies, jau yra pajudėjęs. Jis rengiamas nuo pavasario, todėl norisi, kad tam tikri dalykai būtų atspindėti šį rudenį.

– Siūloma socialinės apsaugos išmokas padidinti 100 mln. eurų. Kaip šiuos pinigus paskirstysite?

– Mes siūlome juos paskirti labiausiai ir nepelnytai nuskriaustiems Lietuvos žmonės. Siūlome, kad pensininkų pajamos augtų kiek sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Tai padėtų išlaisvinti pensininkus iš skurdo spąstų. Jei kasmet žengtume po nedidelį žingsnį į priekį, tikrai toli nueitume. Iš esmės, mes teikiame subalansuotus pasiūlymus ir nenorime valstybei užkrauti papildomos skolos. Siūlome priemones, kurios padidintų biudžeto pajamas.

Mažas biudžetas yra viena iš Lietuvos silpnybių. Mes turime nepateisinamai mažą biudžetą, lyginant su mūsų ekonomikos išsivystimu. Dėl mažo biudžeto turime problemų ir su kitomis sritimis. Jei žingsniuotume nesiblaškydami, pasiektume tikrai gerų rezultatų.

– Pensijos yra indeksuojamos. Toks įstatymas buvo priimtas dar ankstesnės parlamento kadencijos. Ar tai reiškia, kad neužtenka esamos praktikos ir kasmet reikės ieškoti papildomų resursų?

– Dabartinė sistema yra palanki vadinamojo fiskalinio tvarumo prasme. Ji susieja pensijų augimą su darbo užmokesčio augimu, tačiau, kai ji buvo išvesta, tuometinis skurdo lygis nepasikeitė iki dabar. Deja, santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo yra apie 40 proc., kas lemia skurdą tarp pensininkų. Mes norime keisti šią situaciją, o tam reikia papildomo koeficiento.

– Kokia žinia yra siunčiama dirbantiesiems? NPD nedidės, kaip anksčiau žadėjo valdžia, o ir prezidentas papildomai siūlo apmokestinti tuos, kurie dirba individualiai.

– Mes siūlome prilėtinti mokesčių mažinimą. Kalbant apie NPD, mes nesakome, kad jis neturėtų didėti, bet, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, jis galėtų didėti lėčiau nei šiuo metu numatyta.

Kalbant apie individualią veiklą, jei gaunama mažai pajamų atskaitant išlaidas, taikomas mokestis prasideda nuo 5 proc., kas yra labai mažai. Toliau augant pajamoms individualios veiklos mokesčio tarifas auga iki 15 proc. ir šioje vietoje sustoja. Šią riba jis pasiekia, kai pajamos po mokesčių atskaitymo siekia daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį, o tai yra gana geros pajamos.

Mes manome, jog mokesčių sistema turėtų būti sąžininga ir augant individualioms pajamos jos turėtų didėti link GPM tarifo. Mes norime atsisakyti perteklinių paskatų renkantis veiklos formą ir bandant optimizuoti savo mokesčių tarifą. Manome, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartį atžvilgiu šie pakitimai yra sąžiningi ir būtini.

– Lenkų rinkimų akcija puoselėja viltį apmokestini komercinius bankus ir taip atnešti dar daugiau pajamų į biudžetą. Ar tai būtų geras sprendimas?

– Kiekvieną pasiūlymą, kuris galėtų prisidėti prie biudžeto augimo, būtina svarstyti. Svarbiausia, kad jis atneštų naudą, o ne žalą. Jei mokesčiai liečia tik tam tikrą verslo formą, dažnai nesulaukiama norimo rezultato, nes verslas gali tą formą pakeisti.

– Šiuo metu prezidentas vieši Briuselyje, kur vyksta diskusijos dėl naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Kokios yra Lietuvos galios ir prioritetai?

– Pagal dabartinį pasiūlymą, Europos institucijų fondų lėšos Lietuvai mažėja. Tai, iš dalies, yra susiję su mūsų ekonomikos plėtra, nes per pastaruosiuos dešimtmečius ji sparčiai augo ir pasiekė 80 proc. ES vidurkio. Bendra sistema yra suformuota taip, kad Europos šalys remia tas šalis, kurioms sekasi sunkiau. Mes siekiame, kad šis mažėjimas būtų kuo švelnesnis, nes BVP augo, tačiau augo nevienodai visoms visuomenės grupėms.

– Kalbama, kad ekonomikos augimas išsikvepia ir negalėsime tikėtis jo tokio spartaus, kaip praėjusiais metais. Ar reikėtų imtis papildomų saugumo priemonių?

– Ekonomika vystosi ciklais. Keletas pastarųjų metų Lietuvai buvo gana neblogi, vėliau planuojamas šioks toks ekonomikos sulėtėjimas, todėl kiekvienam žmogui palanku turėti kokį nors rezervą juodai dienai.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt