Lietuvoje

2019.08.18 20:00

Arūnas Grumadas: kad Baltijos kelias būtų pakartotas, reikia vieno bendro tikslo

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.08.18 20:00

Vienas iš įspūdingiausių įvykių siekiant mūsų Nepriklausomybės – Baltijos kelias – kitą savaitę minės 30-metį. Vienas iš jo organizatorių, Arūnas Grumadas, prisimena, kaip oras tuo metu buvo įelektrintas tarsi prieš audrą, o norint pakartoti Baltijos kelią dar kartą, „reikia, kad visi žmonės turėtų vieną bendrą siekį“.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną 19 valandą gyva grandinė, nusitęsusi 600 kilometrų, sujungė Lietuvą, Latviją ir Estiją. Taip buvo paminėtas trijų valstybių nepriklausomybes palaidojęs Molotovo – Ribbentropo pakto 50-metis ir simboliškai išreikštas tuomet dar viešai neįvardytas šitų trijų valstybių siekis vėl tapti nepriklausomomis.

Ta diena tapo didžiausio protesto prieš Sovietų Sąjungą diena. Dar po 7 mėnesių Lietuva paskelbs atkurianti savo nepriklausomybę. Arūnas Grumadas, vienas iš Baltijos kelio organizatorių, kalbasi su Nemira Pumprickaite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

– Kaip jūs minėsite Baltijos kelio trisdešimtmetį – būsite svečias, ar vėl ką nors organizuojate?

– Sakyti, kad tikrai neorganizuoju, tikrai negaliu, nes dalyvausiu vis tiktai tokioje mažytėje akcijikėje – važiuosime keliu. Važiuosime keliu, tenai bus žmonių, planuojame susitikti, pasimatyti, o pabaigsime viską prie Latvijos sienos.

– Jūs buvote vienas iš organizatorių atkarpoje nuo Vilniaus iki Ukmergės. Ar buvo tokia abejonė jums ir kitiems, kitų atkarpų organizatoriams, kad nepavyks, turėjote baimės, kad nesusirinks žmonėms?

– Aš pats pradėjau šitą ir pradėjau pačią logistiką.

– Beje, jūs ir buvote tas, kuris visą Lietuvos logistiką pradėjo dėlioti?

– Logistiką, taip, o koordinacija per daug didelė vienam žmogui ir netgi ne vienam. Iš viso, jeigu pažiūrėtume, koordinatorių buvo turbūt apie 200, nes iš kiekvieno rajono, iš kiekvieno miesto kažkas turėjo organizuoti tą darbą, nes pati transporto logistika taip pat buvo sudėtinga.

Atsiminkime tokį dalyką, po to jau vėliau mes paskaičiavome, kai pamatėme, kiek iš tikrųjų buvo žmonių, tai jeigu mes būtume naudoję lengvuosius automobilius atvažiuoti žmonėms ir juos pilnai užsodintume, tai turėtume panaudoti visus tuo metu buvusius, tame tarpe gaisrininkų, milicininkų, tuos „kūnvežius“ vadinamus, kurie viršininkus vežiojo, apskritai visus lengvuosius automobilius su greitąja pagalba imtinai, nes iš tikrųjų automobilių buvo mažai.

O kaip atvežti žmones, nes žmonės negali važiuoti, bent jau didžioji dalis negali važiuoti patys, ta prasme, kad jie turi tolygiai išsidėstyti tame kelyje, todėl kiekvienas tas nedidelis subjektas turėjo turėti savo labai konkrečią vietą, kur jis turi atvykti tam, kad mes iš tikrųjų susikibtume ir, kaip sakoma, galėtų elektros srovė perbėgti mūsų rankomis.

– Ar buvo kažkokių trukdžių iš represinių struktūrų, nes tuo metu vis tiek tai dar buvo Sovietų Sąjunga, ar jautėte jų dėmesį?

– Jeigu žiūrėtume tokių organizuotų iš tų centrinių struktūrų, tai tokio trukdymo rimto nebuvo. Ir aš taip spėju, kad tai, jog viskas buvo sugalvota labai vėlai, likus mėnesiui ir vienai savaitei iki akcijos, laiko buvo mažai, mažai laiko liko ir toms struktūroms. Lietuviškos struktūros pačios nieko nesugalvoja, reikia kreiptis į Maskvą, ten turi suderinti su kažkuo, ir štai šito laiko susiderinimui tikrai pritrūko.

Aišku, be abejonės, vietinių trukdymų buvo. Kaip žinote, buvo uždrausta skraidyti, tačiau čia lietuviška buvo – generolas, užmiršau aš jo pavardę, lietuvišką pavardę, vadinamojo to laiku DOSAAF`o vadas, kuris uždraudė visiems mėgėjiškiems ir kitiems lėktuvams skraidyti rugpjūčio 23 dieną. Pilotai, kurie skraidė ir mėtė gėles, jų laukė toks likimas prarasti skraidymo licenciją ir nebeskraidyti niekada.

– O komunistų partijos šulai? Jie tuo metu nedalyvavo, bet paskui man teko girdėti, kad neva tai jie labai rūpinosi, kad nebūtų kažkokių incidentų, kad nebūtų triukšmo, kad paskui tai nueitų į Maskvą ir neatsilieptų mums kažkaip labai skausmingai, kad nebūtų kraujas pralietas. Ir iš tiesų jūs girdėjot apie tai, kad jie rūpinosi tuo, jautėte jų rūpestį?

– Na, žinote, kartais nieko nedarymas yra pats geriausias rūpestis, ir tai, kad valdžia grynai pasitraukė į šešėlį ir jie neprieštaravo, kad tokia visuomenės akcija vyksta, tai buvo labai daug, nes tai atrišo rankas.

Kaip aš dabar visiems sakau, jeigu dabartiniais laikais, kai visur parašyta, kas yra pagrindinis rėmėjas, tai Lietuvos radijas ir autoinspekcija – du pagrindiniai rėmėjai, abudu yra priklausomi nuo valdžios, bet kadangi valdžia tyliai nusišalina, tai jie drąsiai ir pilnu pajėgumu įsijungė ir labai daug padėjo.

– Ar jūs buvote pasiruošę tokiam atvejui, jeigu iš tiesų, pavyzdžiui, kariuomenė būtų panaudota, mėginimas žmones sustabdyti, kažkoks jėgos panaudojimas, jeigu būtų įmanomas?

– Atsiminkime, kad prieš 30 metų nebuvo, pirmiausiai, mobilaus ryšio, kas komunikacijai yra svarbiausia, taip pat nebuvo jokių internetinių tinklų, nes iš viso net personalinių kompiuterių nebuvo. Tai, jeigu užsuki kažkokį žaisliuką, kaip seniau būdavo mechaniniai grynai, be jokių baterijų, tai jis kol ta spyruoklė neišsisuka, tai jis ir striksi ar eina.

Tai ir čia – mes paleidome visą tą ir tai sustabdyti... Įsivaizduokite, dabar visuose miesteliuose ir kaimuose stabdyti mašinas – tiek pajėgumų niekas neturėjo. Trukdymų galėjo būti, bet, kaip minėjau, matyt nebuvo tam pasiruošta, o pamačius tokį mastą, aš manau, kad visi turėtų išsigąsti. Nes kuomet pajuda beveik pusė Lietuvos, o nori pajudėti daug daugiau, bet negali, nes nėra kuo, tai, aišku, prieš tokį nusiteikimą vaistų nėra.

– Baltijos kelias tapo pastebėtas ne tiktai Maskvoje ir Sovietų Sąjungos teritorijose, bet juk ir visame pasaulyje. Ar tai padarė kažkokią įtaką pačiam Sąjūdžiui, vadams, jog mes galime pakelti Lietuvą, mes pajėgūs, mes galime galbūt tada jau ir garsiai pradėti kalbėti apie Nepriklausomybę?

– Prisiminkime, 1989 metais viskas prasidėjo nuo tokio vieno raktinio žodžio – persitvarkymas. Jau labai greitai viskas perėjo į savarankiškumą, po to į suverenitetą, o prieš šią akciją jau buvo subrendęs labai aiškus naujas terminas – visiška nepriklausomybė.

Ir šita akcija, Baltijos kelias, – tai buvo referendumas. Žmonės atėjo, jie nebalsavo, nes jokiame teisme neužginčysi, gali užginčyti parašus, gali dar ką nors, bet kuomet yra žmonės, yra filmuota ir fotografuota medžiaga, matosi, kad jų yra labai daug, tai kokia yra pozicija žmonių, gyvenančių Lietuvoje, yra akivaizdžiai aišku.

Ir, be abejonės, bent aš įsitikinęs, kad tai vienas iš tų akstinų, netgi įpareigojimų naujai išrinktai Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui – nedelsiant atkurti nepriklausomybę.

– Kas atsitiko po 7 mėnesių. Dabar yra tokių norų pakartoti Baltijos kelią, gal šiemet, gal kai bus 50 metų jam, bet ar įmanoma pakartoti tai, kas nutinka, kaip jūs sakote, kaip referendumas, kai laikoma tarsi stebuklu? Ar manote, reikia ir ar verta apskritai kartoti tai?

– Na, dėl to, ar verta, tai čia labai abejočiau, bet ne tame esmė. Esmė ta, kad tokio masto, nebūtinai Baltijos kelias, kas nors įvyktų, tai reikia, kad visi žmonės turėtų vieną bendrą siekį. Šiandien Lietuvoje nėra, netgi jeigu mes sugalvotume tris kokius tikslus ir siekius, ir tai visų nesuvienytų. Tai galimai įmanoma būtų pavojaus atveju, bet, ačiū Dievui, to kol kas nėra ir galbūt niekada nebus ir nereikės.

Turi būti tikslas. O jei pamenate, turbūt, tuo metu ore sklandė, kaip sako, prieš audrą, yra toks įelektrintas oras ir jauti – va dabar bus! Lygiai ten irgi jautėsi tai – ko mums dabar trūksta, mums dabar trūksta tiktai laisvės.

– Labai ačiū jums.

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10-12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą

Žiūrėkite interviu LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“

Savaitė. Vienas iš Baltijos kelio organizatorių Arūnas Grumadas: ši akcija buvo referendumas už visišką nepriklausomybę