Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su opozicinių partijų lyderiais. Kaip sakė prezidento patarėjas, susitikimo metu kalbėta ir apie Vyriausybės formavimą, ir apie pirmalaikių rinkimų galimybę.
Susitikime dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas ir Liberalų sąjūdžio vedlys Eugenijus Gentvilas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis po susitikimo sakė, kad G. Nausėda su opozicija aptarė politinę situaciją.
„Partijos pristatė savo planus, prioritetinius darbus iki Seimo rinkimų. Kalbėta apie galimus scenarijus, jei Vyriausybei nepavyktų sėkmingai susiformuoti, tai yra ir mažumos Vyriausybės scenarijus, taip pat buvo kalbėta ir apie galimus išankstinius rinkimus“, – sakė P. Mačiulis.
Tiesa, prezidento patarėjas sakė manantis, kad kol kas mažumos Vyriausybės ir pirmalaikių rinkimų scenarijai yra mažai tikėtini. Tačiau jis teigė, kad politikoje visko būna ir tai priklauso nuo to, ar valdančiajai daugumai pavyks pateikti gerus ministrus.
Pasak prezidento patarėjo, šią savaitę prezidentas pradės susitikimus su potencialiais ministrų kabineto nariais. Antradienį ketinama susitikti su žemės ūkio ministru siūlomu Andriumi Palioniu, o trečiadienį su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.
Paklaustas, ar prezidentui kyla abejonių dėl Vyriausybės formavimo ir kai kurių ministrų, P. Mačiulis sakė, kad svarbiausia dabar atrinkti geriausius galimus ministrus: „Tikrai neslėpsiu, prezidentas yra iškėlęs klausimų dėl keleto kandidatų. Sprendimą priims po to, kai susitiks su pretendentais. Klausimai bus atsakyti, jei susitikimas praeis sklandžiai.“
P. Mačiulis nesakė, dėl kurių kandidatų į ministrus kyla problemų, tačiau neatmetė galimybės, kad jų gali ir padaugėti.
„Vyksta konsultacijos dėl koalicijos pateiktų ministrų, su dalimi jų susitiks prezidentas šią savaitę“, – teigė prezidento patarėjas.
Siekia ministrų išsaugojimo
Konservatorių lyderis G. Landsbergis sakė, kad jo vadovaujama partija nuosekliai laikosi pozicijos, kad suirutė valstybėje, prasidėjusi dar gegužės mėnesį, buvo skirta tam, kad būtų pakeisti kai kurie ministrai.
„Kurie buvo gal per daug populiarūs ar per daug nepatogūs, tai R. Masiulis, R. Karoblis, dar kai kurie. Mano siekis buvo, kaip įmanoma, padėti tiems ministrams išlikti, keliant visuomenėje diskusiją ir ginant tuos ministrus. Džiaugiuosi, kad prezidentas užtaria ir R. Karoblį, ir R. Masiulį, siekia, kad išliktų Vyriausybėje“, – teigė G. Landsbergis.
Jis taip pat sakė, kad opozicija išsakė nuomonę apie ministrus, kurie galėtų keistis, pavyzdžiui, A. Veryga. Anot jo, jis yra vienas iš ministrų, netinkamai einančių pareigas, o jo darbai negali būti vadinami pozityviais.
Paklaustas, kiek realus mažumos Vyriausybės ir išankstinių rinkimų scenarijus, G. Landsbergis sakė, kad jei būtų situacija, kurioje Seimo opozicinės frakcijos būtų priverstos palaikyti biudžetą ar kitą svarbų įstatymą, tai būtų daroma su viena, pirmalaikių rinkimų, sąlyga.
„Mažumos Vyriausybė beveik pusantrų metų neįsivaizduoju, kaip galėtų funkcionuoti. Galėtų būti susitarimas, kad dabar stabilizuojame padėtį, bet nedelsiant einame į naujus rinkimus“, – sakė konservatorius.
Liberalų lyderis E. Gentvilas kalbėjo, kad prezidentas taip pat su nerimu žiūri į besiformuojančią Vyriausybę, kuri taip ir nesusiformuoja: „Nei programiniai dalykai kokie nors nauji aiškūs, nei personaliniai. Tas laukimas nėra Lietuvai naudingas. Kalbant ir apie eurokomisarą, ir apie biudžeto rengimo išvakares. Anksčiau tokiu metu ministerijose, Vyriausybėse gulėdavo biudžeto projektas. Kas vyks dabar, kelia didelį nerimą.“
Jis sakė, kad buvo aptarta ne vieno ministro pavardė – ir pageidautinių, ir nepageidautinų. Pavardžių jis neatskleidė, sakydamas, kad prezidento nuomonė iš dalies sutampa su opozicijos nuomone, pavyzdžiui, kad pareigose turėtų likti R. Masiulis ir R. Karoblis.
Kalbėdamas apie mažumos Vyriausybės ir pirmalaikių rinkimų scenarijus, E. Gentvilas sakė, kad mažumos Vyriausybė – labai reali galimybė. Jis ir Viktorija Čmilytė-Nielsen kiek anksčiau įregistravo pirmalaikių rinkimų projektą, kuris, anot E. Gentvilo, šiandien nėra aktualus, tačiau bet kada gali toks tapti.
„Prezidentas, mano galva, siekia išsiaiškinti opozicijos poziciją tais atvejais, jei Vyriausybės formavimas pakryptų ne tokiais palankiais variantais. Apsikeitėme nuomonėmis, kiek realus mažumos Vyriausybės variantas, kiek realūs išankstiniai rinkimai“, – sakė socialdemokratų lyderis G. Paluckas.
Jo teigimu, Vyriausybės formavimo procesas nėra rožėmis klotas, o tai yra asmenybių klausimas. Jis sakė netikintis, kad prezidentas liks pokiliminių susitarimų įkaitu. G. Palucko teigimu, opozicijos vaidmuo būtų svarbus, jei valdantieji neturėtų daugumos Seime.
Visgi jis teigė, kad tikisi, jog pirmalaikių rinkimų neprireiks.
