Lietuvoje

2019.07.27 09:27

Po Šimašiaus sprendimo nukabinti Generolo Vėtros atminimo lentą – pirmosios reakcijos

atnaujinta 12.59

Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienio rytą nuimta daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Tai BNS patvirtino mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Anot jo, lenta nuvežta į ir bus saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.

„Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – BNS perduotame komentare sakė R. Šimašius.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigė, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Tačiau gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato ir karininko Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją Gedimino kalno papėdėje į Trispalvės alėją dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą.

Nuomonės skirtingos

Toks R. Šimašiaus sprendimas sulaukė kritikos. Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle rašė, kad jam gėda dėl tokio mero sprendimo: „Man gėda, kad mano gimtajam miestui, šalies sostinei vadovauja mankurtas, neskiriantis okupantų ir koloborantų, kurie laisva valia atidavė mūsų tautos laisvę komunistams, ir žmonių, kurie itin sudėtingomis sąlygomis siekė išsaugoti valstybės nepriklausomybę ir visada buvo mūsų tautos laisvės pusėje. Užribis.“

Parlamentaras, istorikas Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle komentuodamas tokį Vilniaus miesto mero žingsnį prisiminė sostinės centre stovinti Petro Cvirkos paminklą: „Palaukti šeštadienio, palaukti oponentų atostogų ir nuimti Jono Noreikos atminimo lentą, kam nebereikėjo tarybos balsavimų. Keistas paaiškinimas – pati lenta nesusijusi su totalitariniais režimais, bet štai Cvirkos paminklas – tiesiogiai susijęs. Cvirka stovi. Noreikos išdavikės atminimo lenta Žvėryne kabo. Nuoseklumu to nepavadinsi. Apgailėtinas žingsnis.“

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis rašė, kad jį nemaloniai nustebino R. Šimašiaus karštakošiškumas, kuris, anot jo, nedaug skiriasi nuo S. Tomo mojavimo kūju. Politikas citavo istoriką Tymothy Snyderį, kuris rašė, kad Lietuva yra viena iš Kraujo žemių šalių.

„Lenkija, Ukraina, Baltijos šalys - čia kentėjo visi, žydai, lietuviai, rusai, romai, praktiškai negalėtum įvardinti tautos, kuri, neturi dešimtmečius besitęsiančio skausmo.

Gyvename ant žemės, kuri permirkusi mūsų artimųjų ir kaimynų krauju. Istorinius procesus nagrinėti tokiose žemėse yra itin sudėtingas procesas, juo turi užsiimti istorikai, geriausia, kad net ne iš vienos šalies. Tai buvo daroma Lietuvoje iki šiol su Tarptautine istorikų komisija, kurios pagrindinis uždavinys ir buvo pradėti dėlioti taškus ant pagrindinių istorinių „i“. Šiurpina, kad laisvos šalies sostinės vadovas nėra už diskusijų laisvę, o už mero laisvę paslapčia mojuoti kūju“, – rašė konservatorius.

G. Landsbergis teigė, kad pašalinta atminimo lenta turi būti grąžinta, nes meras pasisakydamas, kad yra prieš totalitarizmą ir su juo siejamus simbolius, atveria Pandoros skrynią.

„Norėčiau priminti dar keletą su totalitarizmu ir kolaboravimu susijusių simbolių - visi „ir tuomet dirbome Lietuvai“ sudėti į vieną gretą su Ramanausku Vanagu ir Sausio 13-osios aukomis, ir jei jau kalbam apie ten vieną gretą - Seime yra frakcija, kurios dalis narių yra kolaboravę su totalitariniu režimu. Net nepradėsiu kalbos apie Cvirkas, Salomėjas ir kitų kolaborantų vardo gatves.

Ar meras pradėjęs kultūrinį karą, išliks vienodai teisingas visoms Kraujo žemių aukoms? Po šio vienasmenio, nederinto, neišdiskutuoto veiksmo, kaip įžeidimas atrodo laisvos šalies sostinėje esantys sovietinių totalitarinių kolaborantų simboliai. Ar čia drąsos nebeužteks?“ – socialiniame tinkle rašė G. Landsbergis.

Tačiau žurnalistas Edmundas Jakilaitis sprendimą vadino teisingu ir rašė, kad tokie sprendimai dažnai būna nepopuliarūs. „Gerai, kad bent kartais politikai aiškiai parodo, ką gina ir kur stovi. Sunkus, bet teisingas sprendimas“, – rašė E. Jakilaitis.

Poetas ir eseistas Sergejus Kanovičius tokį sprendimą vadino istoriniu teisingumu ir teigė, kad jo vykdymui nereikia „vandalų su kuvalda“.

„Žinojau, kad tai laiko klausimas, bet buvau beprarandąs vilti, kad sulauksiu apsivalymo. <...> Kremliaus propagandininkus paliko be kozyrių. Vilnius, kad ir po tiek metų, parodė pavyzdį visiems, kurie to apsivalymo bijo. Nebijokite. Kaip sako mano Tėvas, tiesą reikia pasakyti tik kartą. Puslpais užverstas. Gyventi Vilniuje bus šviesiau. Kaunas, Ukmergė, Šniukonys ir dar kelios vietos – nebijokite. Tai logiška ir paprasta. Ir gyventi šviesiau“, – socialiniame tinkle dėstė S. Kanovičius.

Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė
2023.02.09 12:07

Netikėtumas Seime – griūva Lietuvos regionų frakcija

atnaujinta 12.47