Lietuvoje

2019.07.31 11:35

„Vėjaraupių vakarėlis“ ar skiepas? Medikas įspėja, kuo rizikuojate

Daugelis žino, kad vaikai vėjaraupiais perserga lengviau nei suaugusieji. Todėl pasitaiko, kad organizuojami „vėjaraupių vakarėliai“ – pas virusu užsikrėtusį vaiką suplūsta būrys nesirgusių mažamečių. Tada dažniausiai persergama lengvai ir vėjaraupius galima pamiršti visam gyvenimui. Atrodo logiška, bet tėvai įvertina ne visas aplinkybes, LRT TELEVIZIJOS eteryje sako ULAC direktorius dr. Saulius Čaplinskas.

Anksčiau, kai mokslas nebuvo toks pažengęs, o ir informacijos tėvai stokojo, tokius vakarėlius dar buvo galima pateisinti. Tačiau dabar, kaip aiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, jau aišku, kad persirgti vėjaraupiais yra pavojingiau nei būti paskiepytam.

Gali priminti apie save po dešimtmečių

Šia liga dažniausiai serga vaikai nuo 2 iki 6 metų ir ji dažniausiai praeina be didesnių komplikacijų: svarbu gerti daug skysčių, nesikasyti bėrimo, laikytis higienos ir gulėti lovoje. Tačiau S. Čaplinskas akcentuoja – vėjaraupius sukeliantis virusas Varicella zoster organizme išlieka visą gyvenimą ir vėl priminti apie save gali jau sulaukus garbingo amžiaus.

„Dabar jau aišku – persirgus liga, virusas lieka nugaros smegenų mazguose. Ir nusilpus imunitetui (paprastai 50 metų ir vyresniems žmonėms) jis sukelia vadinamą juostinę pūslelinę (Herpes Zoster). Švelniai tariant, tai labai nemaloni, sudėtinga liga, su dideliais skausmais, bėrimais pažeisto nervo srities zonoje“, – laidoje „Labas rytas, Lietuva“ aiškina medikas.

Juostinė pūslelinė sveikatą sutrikdo maždaug 3–6 mėnesiams, o išsivysto maždaug dviem iš 10 virusą turinčių žmonių. O pasiskiepijus liga nesergama. Kaip skelbia ULAC, nusilpus imunitetui, pūslelinė pasireiškia skausmingu pūsleliniu bėrimu išilgai pažeisto nervo, dažniausiai liemens, veido, kaklo srityje. Jei vaikas persirgo vėjaraupiais kūdikystėje ar iki 18 mėn. – labiau tikėtina, kad jam ateityje pasireikš juostinė pūslelinė.

Didžiausia rizika – nėščiosioms

Vėjaraupiais sudėtinga užsikrėsi saulės šviesoje – virusas jautrus ultravioletiniams spinduliams. Todėl jais dažniausiai sergama šaltuoju metų laikotarpiu ir kolektyvuose – darželiuose, mokyklose, namuose.

Vis sudėtingiau jais persirgti tampa sulaukus 13 metų. Tada išauga ir komplikacijų tikimybė. O jos gali pasitaikyti tokios: bakterinės infekcijos (bakterijos patenka besikasant), pneumonija, smegenų uždegimas, kraujotakos sutrikimai, kraujo infekcija, dehidratacija.

Padidėjęs sergamumas vėjaraupiais, pasak ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, yra tendencingas, bet skiepytis rekomenduojama daugiau

Itin pavojingi vėjaraupiai nėščiosioms – laukiantis negalima nė skiepytis, tad apie tai būtina pagalvoti iš anksto.

ULAC išskiria tokias rizikas susirgus nėščiajai:

1. Jei nėščioji suserga vėjaraupiais per pirmą ir antrą nėštumo trimestrą, ypač 13–20 nėštumo savaitę – iki 2 proc. naujagimių gali gimti su įgimtų vėjaraupių sindromu. Jam būdinga mikrocefalija, katarakta, nepakankamai išsivysčiusios galūnės, randai odoje ir kt. Sunki nėščiosios ligos forma didina tikimybę, kad naujagimis gali turėti minėtą sindromą.

2. Jei nėščioji suserga po 20 nėštumo savaitės naujagimis gimsta sveikas, tačiau savo nervų mazguose jis jau turi vėjaraupių virusą, todėl jam pirmais gyvenimo metais gali atsirasti juosiančioji pūslelinė.

3. Naujagimių vėjaraupiai:

• jei būsima mama suserga likus daugiau kaip 5 dienoms iki gimdymo – naujagimis per placentą gauna ne tik virusą, bet ir apsauginius antikūnus, kurie sušvelnina ligos eigą. Todėl naujagimiai gimsta sirgdami lengva vėjaraupių forma.

• jei būsimai mamai liga prasideda 5 dienos iki gimdymo ar 2 dienos po gimdymo, naujagimiai gali gimti sirgdami sunkia vėjaraupių forma. Negydomų naujagimių mirštamumas siekia iki 30 procentų. Pagrindinė mirties priežastis būna pneumonija ar žaibinis hepatitas.

Taip pat vėjaraupiai grėsmingi silpno imuniteto, sergantiems imunodeficitinėmis ligomis žmonėms. Net ir paskiepyti žmonės su sutrikusia imunine sistema gali susirgti liga, bet tokiu atveju ji pasireikš kur kas lengvesne forma: temperatūra neaukšta arba visai nėra, bėrimas nežymus). Skiepyti vaikus nuo ligos galima nuo 9 mėnesių, reikalingos 2 dozės su mėnesio pertrauka.

S. Čaplinskas skiepytis itin rekomenduoja ir nesirgusiems suaugusiesiems, kurių aplinkoje yra vaikų. Ypač, jei su vaikais tenka būti uždarose patalpose. Vėjaraupių virusas saulės šviesoje greitai žūva, tad didžiausia tikimybė užsikrėsti – kur nepasiekia ultravioletiniai spinduliai.

Nebežaliuoja

Sergantis vėjaraupiais žmogus gali platinti ligą prieš 1–2 d. iki atsirandant bėrimams ir tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5–7 dienų). Kai žaizdelės pasidengia šašais, jos jau nebėra pavojingos. Ligonio šeimos nariams rizika užsikrėsti vėjaraupiais siekia 80–90 procentų.

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Liga prasideda karščiavimu, silpnumu, bloga savijauta. Tada pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Beria bangomis kas 1–2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų).

Vaikai, sirgę vėjaraupiais, anksčiau buvo atpažįstami iš toli – bėrimo vietos tepamos briliantine žaluma. Tai buvo daroma, pasak ULAC direktoriaus, dėl dviejų priežasčių: visų pirma – ir tėvai, ir medikai geriau matydavo, kaip vystosi bėrimas, antra – ši priemonė dezinfekuodavo.

Šiandien vaikai žali jau nebevaikšto – medicina žengia į priekį ir yra priemonių, kurios ne tik dezinfekuoja bėrimo vietas, bet ir mažina niežulį. Ir tos priemonės nebėra vaiskiai žalios.

Susirgimų vėjaraupiais per pirmą šių metų pusmetį – tiek, kiek pernai per visus metus. „Mūsų tai per daug nestebina, nes sergamumo vėjaraupiais pikai pastebimi kas 2–5 metus“, – sako S. Čaplinskas.

Tiesa, Lietuvoje daugėja tėvų, kurie savo lėšomis skiepija vaikus. Pernai, pavyzdžiui, tai daryta 50 proc. dažniau.

Parengė Ineta Nedveckė.