Lietuvoje

2019.06.27 16:44

Valstybės pripažinimo nesulaukusios „Romuvos“ vadovė: Seimas pažeidžia žmogaus teises

atnaujinta 17.01
Ramūnas Jakubauskas, BNS2019.06.27 16:44

Seimui ketvirtadienį nesuteikus valstybės pripažinimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, jos krivė Inija Trinkūnienė teigia, kad tokiu būdu pažeidžiamos žmogaus teisės.

„Gaila, kad taip atsitiko, nes mes atitinkame visus įstatymo reikalavimus, kurie yra keliami dėl valstybės pripažinimo religinėms bendrijoms, ir mes manome, kad Seimas šitaip balsuodamas pažeidžia žmogaus teises. Pripažinimas būtų mūsų protėvių tikėjimo, kuris išpažįstamas iki šiol ir užgimė šitoje žemėje. Mes jį vadiname prigimtiniu tikėjimu. Manau, kad kiekvieno lietuvio garbės ir orumo reikalas yra palaikyti šitą tikėjimą. Man gaila, kad daug Seimo narių šito nesupranta“, – BNS sakė I. Trinkūnienė.

Ji teigė, kad bendrijoje bus svarstomas klausimas, ką daryti toliau. Pasak krivės, vienas iš variantų – kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Vienas variantas yra kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Taip gali būti, nes visi išsakyti argumentai „prieš“ neturi jokio pagrindo. Toliau buvo didelis bažnyčios spaudimas, Seimo nariai gavo laišką iš arkivyskupijos išvakarėse, kur jiems buvo pateikta klaidinga informacija“, – teigė krivė.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupės nariai prieš balsavimą gavo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo laišką. Juo arkivyskupas grupės narius paprašė pasidalinti su kitais kolegomis.

Laiške teigiama, kad „Romuvos“ pripažinimas „nepagrįstai klaidintų Lietuvos piliečius ir diskriminuotų visas kitas religines bendruomenes“.

Arkivyskupas sako, kad „baltai nėra nei tauta, nei kultūriškai-religiškai vieninga grupė“, o pati „baltų“ sąvoka vertinama kaip mokslinis konstruktas klasifikuoti giminiškoms kalboms.

Už „Romuvos“ pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų. Šis balsavimas salėje susitiktas dalies parlamentarų plojimais.

Už valstybės pripažinimą „Romuvai“ balsavo „valstiečiai“, prieš ir susilaikė – konservatorių bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Kitų frakcijų atstovų balsai pasiskirstė abejose pusėse.

Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.  

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Pasak krivės I. Trinkūnienės, šiuo metų skaičius gali būti išaugęs ir dešimt kartų.

„Artėja naujas gyventojų surašymas, bet aš manau, kad per tą laiką mūsų bus gerokai daugiau. Manau, kad mažiausiai kokius penkis ar dešimt kartų“, – sakė I. Trinkūnienė.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.