„Man pasisekė, nes teko labai daug keliauti su tėvu“, – prisimena legendinio žurnalisto, keliautojo ir rašytojo Algimanto Čekuolio (1931–2025) sūnus, muzikos grupių vadybininkas Justas Čekuolis.
Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidos „Virtuvėje su Beata“ įraše.
Pirmas Beatos kulinarinių laidų svečias
Šviesaus atminimo A. Čekuolis buvo pirmasis Beatos Nicholson kulinarinių laidų svečias.
Legendinio žurnalisto sūnus tikina iš tėčio paveldėjęs begalinį smalsumą.
„Man pasisekė, nes teko labai daug keliauti su tėvu. Gimiau Vilniuje – [...] 1975 metais išvažiavome į Portugaliją. Ketveri metai Portugalijoje, tada dvejiems metams atgal į Lietuvą, penkeri metai Ispanijoje, penkeri – Lietuvoje, pusantrų metų Amerikoje ir tada ketveri metai Vasario 16-osios gimnazijoje, kur baigiau vidurinę“, – vardija J. Čekuolis.
Gyvendamas įvairiuose pasaulio kraštuose J. Čekuolis turėjo progų susipažinti su skirtingomis kultūromis ir išmokti naujų kalbų. Be to, dar devintajame dešimtmetyje, būdamas vaikas, pamatė, jog Ispanijoje kur kas geresnė ekonominė padėtis, nei gimtinėje.
„Ten gyveni jau kaip ispanas, nueini į parduotuves, grįžti čia – nieko nėra. Kildavo toks klausimas: kodėl yra tokia nelygybė?“ – prisimena jis.
Mokėjo pasinaudoti situacijomis
Prieš metus mirusį A. Čekuolį LRT PLIUS laidoje „Legendos. Šiandien ir visados“ prisiminė ir jo bendražygiai.
Buvęs savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus A. Čekuolio pavaduotojas, žurnalistas Rimvydas Valatka teigia, jog dar ir šiandien dalis žmonių klaidingai mano, jog prie Nepriklausomybės atkūrimo prisidėję žmonės buvo šventi. Nebuvo.
„Buvo disidentų, kurie iš tiesų pragyveno kraupų ir dorą gyvenimą, niekam nepakenkė, bet iš pradžių Sąjūdis nuo jų laikė distanciją, o paskui, kai jau distancijos nebeliko, ų gyvenimas buvo nuėjęs per toli“, – pasakoja Kovo 11-osios Akto signataras.
Jis neslepia ir A. Čekuolio prisiminimų klausęsis atlaidžiai, mat juose veikiausiai buvo nemažai pagražintų ar išgalvotų detalių. Pavyzdžiui, A. Čekuolis pasakojo, jog, nemokėdamas rusų kalbos, įstojo į Maksimo Gorkio literatūros institutą Maskvoje.
„Buvo daug pasakojimų, bet man jie labiau priminė pasakas“, – atvirai laidoje kalbėjo R. Valatka.
A. Čekuolis buvo vienas iš nedaugelio žurnalistų, kuris iš Sovietų Sąjungos išvažiavo dirbti į Vakarus. Tuo metu daugelis žurnalistų į Vakarų šalis iškeliaudavo kaip „The Moscow News“ laikraščio korespondentai Niujorke, o juos paskirdavo sovietų valdžia.
„Čekuolis dirbti į užsienį už geležinės uždangos išvarė per Maskvą, ne per Lietuvą. Kitaip sakant, jis iš tiesų gebėjo manipuliuoti tuo laikmečiu“, – mano žurnalistas.
Tuo tarpu menotyrininkas Saulius Pilinkus sako, kad pokalbių su A. Čekuoliu dėka dabar tam tikrus istorinius virsmus supranta šiek tiek kitaip. Jis pastebi, kad dalis žmonių Lietuvoje turėjo ryšių su sovietų valdžia, bet išties mąstė racionaliai.
„Be tokių žmonių nebūtume atkūrę valstybės tokiu būdu, kaip pavyko. Vienas iš jų – Algimantas Čekuolis“, – įsitikinęs S. Pilinkus.
Žmogus, kuris iš tiesų patyrė gyvenimą
Pasak laidoje kalbintos žurnalistės Editos Mildažytės, A. Čekuolis buvo itin sėkmingas žmogus, mokėjęs pasinaudoti susiklosčiusiomis situacijomis ir iš jų išeiti nugalėtojas. Žavingas, charizmatiškas ir mielas A. Čekuolis suteikdavo aplinkiniams daug džiaugsmo.
„Šalia jo visos moterys jausdavosi damomis ir jis visada rasdavo, ką gero ir malonaus pasakyti, o ne ką nors surūgusiu veidu burbtelėti. Jis visada buvo žmogus šventė, kuriam atėjus atrodė, kad iš dangaus pradeda byrėti, kokie nors auksiniai popieriukai“, – prisimena E. Mildažytė.
LRT.lt primena, A. Čekuolis gimė 1931 m. mokytojų šeimoje Panevėžyje. 1948-aisiais išvažiavo į Maskvą mokytis Maksimo Gorkio literatūros institute. Vėliau dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, gyveno, dėstė ir vertėjavo Kuboje. Vėliau tapo naujienų agentūros „Novosti“ korespondentu Maskvoje, Kanadoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.
Grįžęs į Lietuvą 1986-aisiais A. Čekuolis tapo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Atgimimo metais įsijungė į Sąjūdžio gretas – tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, jo Seimo tarybos nariu. Remiamas Sąjūdžio buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu. Vėliau A. Čekuolis dėstė Vilniaus universitete, daugelį metų Lietuvos televizijoje kūrė autorines laidas.
Televiziją A. Čekuolis paliko 85-erių, būdamas vyriausiu televizijos vedėju pasaulyje. Iki pat savo mirties jis atsidavė rašymui – savo didžiajai aistrai. Jo kūrybinis palikimas – beveik 20 literatūros kūrinių.
Ilgametis žurnalistas ir publicistas mirė 2025 metų balandžio 4 d., eidamas 94-tus metus.
Parengė Emilis Jakštys
