Grupės „FC Baseball“ balsas ir kūrybinė siela Tautvydas Gaudėšius neslepia – gyvenime jis norėjo ir sudeginti Vilnių, ir prakeikti savo atvirumą, ir tris kartus keisti gyvenimo kryptį, tačiau viena visuomet buvo nedaloma – kūryba. Kūrėjas dalijasi savo kelio į muziką nuotrupomis ir kasdienybe, kurioje gera svajoti.
Viso pokalbio klausykite LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ įraše.
Kai pomėgis tampa gyvenimu – būtinai aplanko sėkmė. T. Gaudėšius sako, kad ribos jo gyvenime jau seniai neegzistuoja. Gimęs Plungėje, dar vaikystėje pradėjęs kurti dainas, jis išbandė sportą, kultūros studijas Londone, bet galiausiai jo gyvenimą užvaldė muzika.
„Aš labai daug metų nekreipiau dėmesio į savo fizinę būtį. Du metus gyvenau viešbučio kambaryje, man viskas buvo tikrai nelabai svarbu. Nubusdavau ryte, išsivalydavau dantis, eidavau į studiją, vakare per Vingio parką pareidavau namo ir eidavau miegoti. Supratau, kad tai nėra pilnavertis gyvenimas tik tada, kai man tai kažkas pasakė. Tada susimąsčiau, o kaip gyventi yra normalu – eiti į ofisą? Nežinau“, – sako T. Gaudėšius.
Atėjo ir pasakė: „Važiuosi mokytis“
Anot kūrėjo, svarbiausia suprasti, ko siela nori iš tikrųjų ir nebijoti pasirinkti. Jo istorija – vingiuota, prasidėjusi išpuoselėtuose tėvų namuose Žemaitijoje.
„Atsimenu, kad velniškai daug važinėjau dviračiu, buvau nesustabdomas. Tai buvo pirmas laisvę įprasminantis įrenginys. Kitu laisvės įrenginiu man tapo gitara. Man buvo 16 metų (...), užsidegė kažkokia lemputė“, – pasakoja jis.
Pabaigęs mokyklą, svajoti mėgstantis ir gitara grojantis jaunuolis ėmėsi mokslų – tėvų buvo nukreiptas į tarptautinio verslo ir komunikacijos studijas.
„To labai norėjo tėtis, nors tai ganėtinai švelnus žodis. Mano tėtis buvo verslininkas, jam mano veikla neatrodė rimta. Vieną dieną jis atėjo į mano kambarį ir pasakė: „Važiuosi mokytis.“ Neturėjau viduje tvirtumo pasakyti, kad žinau savo kelią.
Jau pirmoje paskaitoje žinojau, kad tai yra ne mano. Turėjau skolų iš taikomosios matematikos ir mikroekonomikos. Per perlaikymą supratau, kad nesuprantu nė vienos užduoties. Parašiau: „Esu žmogus su šakute sriubos pasaulyje.“ Dėstytojas Vytautas Būda atsivertė ir pasakė – sėkmės tau. Taip baigėsi mano studijos Vilniuje“, – prisimena „FC Baceball“ vokalistas.
Po mokslų Vilniuje prasidėjo mokslai Londone. Tuokart Tautvydas pasirinko medijų ir kultūros studijas.
„Sekėsi puikiai, mano rašymą pastebėjo iškart. Dėstytojas pasakė, kad mano rašymas yra labai keistas ir tai yra labai gerai, pasiūlė man nueiti į kūrybinio rašymo klasę. Aš jos taip ir nepradėjau lankyti, aš niekada nenorėjau dirbti grupėse.
„Kažką reikia mesti“
Nusipirkau gitarą, vėl pradėjau rašyti, groti, bet tuomet jau reikėjo derinti ir studijas, ir darbą. Vieną naktį atsibudau ir savo tuometinei merginai pasakiau: „Kažką reikia mesti.“ Ji pasakė – tik nesakyk, kad studijas. Pasijuokėme ir kitą dieną nunešiau prašymą. Išėjau ir parašiau daug dainų“, – teigia T. Gaudėšius.
Dainų autorius neslepia, jog kurį laiką bandė gyventi paprastą gyvenimą, tačiau santykiai su tėvais buvo įtempti, kurti sekėsi iš lėto. Kol vieną dieną jo daina pasiekė tūkstančius.
„Pirmąsias dainas į internetą įkėliau kaip „Junior A“ vokalistas. Pradėjo plūsti laiškai, prodiuseriai manyje matė daug unikalumo. Paskambinau mamai ir pasakiau: „Gal galiu paprašyti pagalbos?“ Tai nebuvo lengva, man jau buvo 25-eri metai. Tačiau aš jaučiau kaip atsivėrė langas galimybei, jie man padėjo. Esu už tai labai dėkingas.
Dabar tėvai yra didžiausi mano gerbėjai. Suprantu, iš kur ateina nesaugumas – pasaulis yra sudėtina vieta, iš šimto muzikantų 99 dirba padavėjais. Tėvams tai ir buvo baisiausia, bet jie neįvertino, kad esu nesustabdomas“, – priduria T. Gaudėšius.
„Esu ne kartą nudegęs nuo savo atvirumo“
Kūrėjo tekstai – atviri ir nuoširdūs, dažnai juose minimas ir jo mylimas Vilnius. Toks pats atviras jis yra ir asmeniniame gyvenime, dėl to tenka nudegti.
„Mano langai yra per daug atviri, kartais mane tai net trikdo. Gyvenau Naujamiestyje, tai ne vienoje dainoje tai ir paminiu, turėjau merginą iš Pašilaičių – tai taip pat atsispindi dainoje (...). Ir geri, ir blogi dalykai virsta dainomis.
Jokia paslaptis, esu vienas, vis pabandau įsirašyti kokią nors pažinčių programėlę, bet ten gaunu žinutes apie savo dainas. Mano kasdienybėje yra daug vienatvės, daug muzikos, mano rate daugiausia yra vyrų. Esu ne kartą nudegęs nuo savo atvirumo“, – teigia jis.
