Jaunosios kartos kino aktorė Teklė Baroti atvirai pasakoja apie riziką atsisakyti saugaus gyvenimo Londone, pirmuosius žingsnius aktorystėje ir kasdienybę, kurioje filmavimai Holivudo projektuose derėjo su darbu restorane. Aktorė prisimena, kaip kino aikštelėje dirbusi kartu su Michelle Pfeiffer ir Angelina Jolie po filmavimo grįždavo į padavėjos pamainą – vedama tikėjimo, kad sėkmė kine reikalauja ne tik talento, bet ir ištvermės.
Jaunosios kartos kino aktorė T. Baroti – tikras emocijų ugnikalnis. Užaugusi Klaipėdos keramikų šeimoje, ji prisipažįsta – vaikystėje ją pakerėjo ne molis ir ne keramika, o vaidyba ir scena.
„Po „Titaniko“ filmo eidavau į darželį ir vaidindavau laivo kapitoną smėlio dėžėje. Man buvo labai svarbu, kad visi įsitrauktų ir kartu kurtume situacijas. Esu dėkinga broliui, kuris prifarširavo mane filmų, pradėjau apie juos fantazuoti, man atrodė nuostabu, kad galiu patirti tiek daug gyvenimų“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ kalbėjo T. Baroti.
Mintys apie aktorės profesiją Teklę stūmė tolyn. Iškart po mokyklos ji išvyko į Liverpulį studijuoti prodiusavimo, nors jautė, kad mieliau stotų prieš kameras, nei liktų stovėti už jų. Persikrausčiusi į Londoną ji siekė sužinoti kuo daugiau apie aktorių kasdienybę, tačiau tai buvo tik laisvalaikio užsiėmimai. Dienos metu Teklė dirbo administracinį darbą projektų kūrimo komandoje.
„Turėjau labai perspektyvų darbą, kuriame man pasiūlė paaukštinimą. Galvojau, jei sutiksiu su pasiūlymu, turėsiu viską: butą, mašiną, gerą atlyginimą – Londone tai yra didžiulė siekiamybė. Tačiau tuo pačiu jau buvau pradėjusi lankyti aktorystės kursus, turėjau teatro grupę, jaučiau, kad ten yra mano širdis.
Kita dieną po pasiūlymo grįžau su laišku atsistatydinti“, – prisimena ji.
Atsisakiusi saugaus gyvenimo Teklė pripažįsta pasijautė pasiruošusi įgyvendinti savo didįjį gyvenimo planą ir nerti į kino pasaulį.
„Turėjau santaupų, galėjau pragyventi pusę metų. Apsisprendžiau eiti į visas įmanomas atrankas, reikėjo tik agento, kurio neturėjau, neturėjau ir praktikos. Tačiau ėjau visur, kad tik patirčiau kažką naujo, kad sužinočiau kažką naujo.
Po šešių mėnesių turėjau vėl ieškoti darbo, gavau pasiūlymą dirbti prabangiame viešbutyje, tačiau tą pačią dieną gavau laišką iš agento, jis pasiūlė susitikti. Man tai buvo visiškas šokas, galvojau, kad tai apgaulė“, – pasakoja T. Baroti.
Mergina apsisprendė dirbti viešbutyje ir kartu siekti aktorės karjeros.
„Pirmoji atranka, kurią pasiūlė agentas, buvo Wolto Disnėjaus filme „Piktadarės istorija 2“. Galvojau, kad man nėra šansų. Pamačiau kitas merginas ir išsigandau, kai atėjo mano eilė, dariau tai, ką man sakė daryti. Grįžusi į darbą užmiršau apie pasirodymą, po dviejų mėnesių sulaukiau skambučio“, – priduria ji.
Pusę dienos Teklė filmuodavosi, o popiet grįždavo dirbti į restoraną.
„Ketvirtą ryto atvykdavo vairuotojas, aikštelėje sutvarkydavo mano makiažą, pabaigdavome pamainą, vairuotojas nuveždavo mane atgal į darbą (...). Grįždavau namo, pamiegodavau porą valandų ir vėl iš naujo“, – pasakoja T. Baroti.
Azartas ir filmavimo aikštelėje patiriami įspūdžiai tuo metu suteikdavo energijos, miego Teklei tikrai netrūko, o šilti pokalbiai su kolegomis ją pripildydavo įkvėpimo.
„Daugiausia man teko bendrauti su Michelle Pfeiffer, ji yra labai nuoširdus žmogus. Iš pradžių nedrįsau su ja bendrauti, tačiau, kai ji kalbą pradėjo pirma, man pasidarė paprasčiau. Visi tie žmonės yra tik žmonės“, – įžvalgomis dalijasi T. Baroti.
Pabaigus projektą mergina nesiryžo mesti darbo viešbutyje, ją laikė mintis, kad sėkmė gali būti laikina.
„Yra daug pavyzdžių, kai žmogus nusifilmuoja labai sėkmingame projekte, bet jo daugiau niekur neprireikia. Visada turiu turėti atsarginį planą. Kai gyvenau Londone, viskas buvo šiek tiek sudėtingiau, tačiau buvau labai užsispyrusi, svarbu neužsileisti beviltiškumo ir eiti toliau“, – teigia ji.
Viso pokalbio klausykite laidos įraše:
