„Kaip gali nekurti, kai dar turi proto, jėgų ir sumanymų. Būtų rėmėjų, turbūt aš dar ne tiek sukurčiau!“ – LRT.lt sako žurnalistas ir laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas Vidas Mačiulis, sausio 18-ąją pasitinkantis 80-mečio jubiliejų. Iš kur ta energija, jis ir pats sakosi tiksliai nežinantis – matyt, toks būdas. Net ir pikti komentarai ar kritika jį tik pakrauna ir skatina kurti dar daugiau.
„Man širdyje maloniau minėti sausio 11 d. – laidos „Krepšinio pasaulyje“ gimtadienį, šiemet kaip tik buvo 34-asis, – LRT.lt sakė laidos sumanytojas ir autorius. – Iš tiesų niekada nesijaučiau senas. Kaip tik gimtadienio proga apie mane parengta trenerio Aleksandro Kosausko laida. Žiūrėjau archyvinius vaizdus ir sakyčiau, kad būdamas 50-ies atrodžiau kaip dvidešimtmetis, o ir dabar nemanau, kad atrodau kaip 80-ies. Bet svarbiausia, kad dabar jaučiuosi daug geriau nei būdamas 50-ies.“
Energijos ir veiklumo V. Mačiuliui išties galima pavydėti. Legendinis žurnalistas vieną po kito beria planus ir panašu, kad lėtinti tempo nesiruošia. Jis džiaugiasi, kad kaip tik gimtadienio dieną eteryje pasirodo 1342-oji „Krepšinio pasaulyje“ laida, žiūrovai galės išvysti ir 5-ojo filmo iš jo kuriamo ciklo „Žalgirio palytėti V. Legendinis treneris Vytautas Bimba“ premjerą.
Ir savo gimtadienį žurnalistas sako suplanavęs paminėti ne tik su šeima, bet ir su kolegomis, bendraminčiais. „Maloniai nustebino asociacija „Lietuvos krepšinis“. Gavau kvietimą į renginį, galvojau gal kokią progą paminėsime, o pasirodo – šventė skirta mano pagerbimui. Malonu, nors turiu pripažinti, kad pats visus sveikinu, ne vieną esu ir išlydėjęs, tačiau kai man sako gražius žodžius, giria... keistai jaučiuosi“, – prasitarė jis.
Ir likus porai dienų iki jubiliejaus V. Mačiulis sukvietė bičiulius pasibūti bei paminėti ne vieną jam svarbią progą – pažymėjo ir televizinį savo gimtadienį. „Kai 1968-aisiais buvo nuspręsta Kaune įsteigti televizijos grupę, vasario 16-ąją čia savo televizinį kelią pradėjau ir aš. Man tada buvo 22-eji, kolektyve buvau jauniausias TV reporteris ir laidų vedėjas.“
Nuo tada jis televizijos nepalieka, jau 58-erius metus, 35-erius iš jų praleido minėtoje Lietuvos televizijos Kauno redakcijoje. Tiesa, V. Mačiulis šypsosi, kad žurnalisto kelią pasirinko dar seniau – jau vidurinėje mokykloje. Kartą joje viešėjo legendinis diktorius Vytautas Kybartas, moksleiviams skaitęs Maironio eiles. Išvykdamas jis priminė, kad jo balsą galima išgirsti per radiją. Tai paliko įspūdį ir jaunajam Vidui. Kai mokytoja šeštokų paprašė ant lapuko užrašyti, kuo jie nori būti užaugę, V. Mačiulis užrašė, jog svajoja tapti radijo diktoriumi.
Būdamas 11 klasėje būsimasis žurnalistas aptiko skelbimą, kad rengiamas radijo diktorių konkursas ir nuėjo pasibandyti. Sekėsi gerai, tačiau per pertrauką prie jo priėjo Kauno radijo jaunimo laidų redaktorius Vladas Daugėla ir paklausė, ar jis nori būti robotas ir skaityti kitų parašytus tekstus. Būtent jis V. Mačiulį pakreipė žurnalisto keliu.
Baigęs mokyklą, jis įstojo į Vilniaus universiteto Kauno fakulteto žurnalistikos studijas. Studijuodamas jau rašė rajono laikraščiui, kūrė Kauno radijo jaunimo laidų redakcijai, kartu su diktore Regina Sakalauskaite kas antrą savaitę skaitė naujienas apie įvykius Kauno rajone, vėliau perėjo į televiziją.
Ne vienus metus žurnalisto darbas sukosi apie aktualijas. Jis buvo vienas tų, kurie po kruvinosios Sausio 13-osios nakties naujienas pranešinėjo iš Kauno. Tiesioginiame eteryje praleidęs 10 val. 15 min, agentūros „Factum“ V. Mačiulis netgi buvo pripažintas ilgiausiai be pertraukų tiesioginiame TV eteryje dirbusiu žurnalistu.
Vis dėlto šiandien jis geriausiai žinomas dėl krepšinio. 1979-aisiais Kauno sporto halėje jis pradėjo kurti laidas „Time Out“, jose prieš rungtynes kalbindavo žaidėjus ir trenerius. V. Mačiulis taip užsikrėtė krepšiniu, kad 1992-ųjų sausio 11 d. į eterį išleido dabar jau legendine tapusią savo laidą „Krepšinio pasaulyje“.
Rengdamas šią laidą jis tapo ne vieno krepšininko bičiuliu, kartu su šventęs ir svarbiausias jų karjeros pergales, ir asmeninio gyvenimo progas. Šiandien V. Mačiulis džiaugiasi, kad duoti interviu jam neatsako nei krepšininkai, nei jų žmonos, tai žurnalistui – labai didelis įvertinimas.
„Nors buvo visko. Visada norėdavau padaryti kitaip, ką nors sugalvoti. Net ir kalbėdamas apie krepšinį, papasakodavau ir apie krepšininkų gyvenimą, šeimas. Pamenu, vienas pirmųjų padariau reportažą iš laidotuvių. Tada mane už tai kritikavo, tačiau dabar tokius reportažus rengia visi“, – pastebi jis.
Jis pamena, kad kritikos sulaukė ir tada, kai 1992-aisiais sugalvojo rengti dainos krepšiniui konkursą. „Pamenu, vienas kaunietis man atnešė savo sukurtą dainą. Pagalvojau, kad tų metų olimpinių žaidynių proga galima padaryti visą konkursą ir surinkau 22 dainas. Iš NBA grįžęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis sakė, kad nieko panašaus svetur nebuvo matęs. Tačiau ne visiems mano sumanymas patiko – buvo ir tokių, kurie sakė, kad Mačiulis pablūdo, dainas krepšiniui renka. Tačiau po poros metų tokį patį konkursą surengė ir viena komercinė televizija. Niekad nesupratau to, kodėl vietoje to, kad pasidžiaugtume, skubame sumenkinti, įkąsti.“
Tiesa, jis patikina, kad nei pikti žodžiai, nei kritika ūpo nenumuša, priešingai – motyvuoja kurti daugiau. „Jei ką gero ir pasiekiau, mano laidos žiūrovams patinka ir jau 34-erius metus gyvenu „Krepšinio pasaulyje“, tai tik todėl, kad išgirdęs, jog mane kritikuoja ar menkina, pasikuriu kaip akumuliatorius ir toliau dirbu, ariu“, – sakė V. Mačiulis.
Save ne kartą darboholiku vadinęs žurnalistas neabejoja, kad kiekvienas į žemę ateiname su savo misija, o jo misija – ir yra jo darbas. „Dirbu ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Su žmona apsižiūrėjome, kad paskutinį kartą kartu atostogavome 2016-aisiais pajūry. Bet aš ir be atostogų galiu“, – patikina nenuilstantis žurnalistas.
Jis moja ranka ir į aplinkinių pasvarstymus, kad galbūt jau metas palikti laidą „Krepšinio pasaulyje“ ir jos vairą perleis kam nors jaunesniam, bet V. Mačiulis nesutinka: „Kodėl turėčiau? Aš ją sugalvojau ir tiek metų kūriau. Kai buvau jauniausias TV reporteris ir laidų vedėjas, vyresni kolegos man pavydėdavo, kad visad gaudavau pačias sunkiausias ir svarbiausias transliacijas, dabar kai esu vyriausias laidų vedėjas – vis tiek sulaukiu pavydo. Nepavydėkite man. Nereikia laukti, kol kas nors pasitrauks – kurkite ir sugalvokite savo projektus.“
Jis pats pripažįsta negalintis nusėdėti vietoje ir apie poilsį dar negalvojantis: „Niekas manęs neverčia, niekas nemoka, bet aš vis tiek darau. Mano galva kasdien pilna idėjų, kartais gimstančių pačiose netikėčiausiose vietose. Štai, 2024-aisiais minint „Žalgirio“ 80-metį, tiesiog šventėje sugalvojau, kad reikia padaryti 8 dalių filmų ciklą apie jau kiek primirštas klubo asmenybes. Pagalvojau, laidos galbūt eina, praeina, nugula į archyvus, o filmai lieka istorijai – galbūt kas nors norės pasižiūrėti, kaip žmonės gyveno, kaip kūrė. Juk tai – mūsų istorija.
Taip ir gaunasi – atrodo, kaip gali nekurti, kai dar turi proto, jėgų ir sumanymų. Būtų rėmėjų, turbūt aš dar ne tiek sukurčiau! Kurti man patinka, tik rėmimą susirast yra sudėtinga... Bet, kaip visad sakau, mes, ožiaragiai, esame užsispyrę ir jei ką sugalvojame, būtinai darome ir padarome.“
Savo gyvenimą televizijos legenda vadina labai spalvingu ir kupinu istorijų. Ne tik apie gyvenimą kadre, bet ir už jo V. Mačiulis galėtų ilgai pasakoti. Dalis jo istorijų jau suguldytos į biografinę knygą, kuri bus pristatyta šių metų Knygų mugėje, kur bus galima sutikti ir patį V. Mačiulį.
Taip pat kviečiame žiūrėti V. Mačiulio gimtadienio išvakarėse pasirodžiusį laidos „Mano pasas meluoja“ pasakojimą.
