Anksčiau laimę teikusios ryškios scenos šviesos ir gerbėjų minios vietą užleido avių būriui ir žaliuojančiam kaimo peizažui. 40-imt metų scenoje skaičiuojantis dainininkas Egidijus Sipavičius sako, jog iškeitęs gyvenimą mieste į gyvenimą kaime suprato, kiek daug nerimo ir įtampos savyje iki tol nešiojosi.
Šiandien ramybę ir jėgas jis atgauna ganydamas avis, lesindamas vištas ir dirbdamas ūkio darbus.
Iliuzija apie romantiką kaime greitai subliuško
Apie gyvenimą, kurį šiandien gyvena, E. Sipavičius prisipažįsta svajojęs jau seniai, daugiau nei 10 metų. Šiandien jis sukasi mažame ūkyje tarp greitakojų vištų, pulko avių ir jų ėriukų, tačiau rasti svajonei tinkančią vietą – namus – nebuvo lengva.
„Šios vietos ieškojome 3 ar 4 metus. Važinėjome per miestus, naršėme skelbimus, ne vieną vietą buvome ir aplankę, projektuodavome savo ateitį, tačiau tai vienas, tai kitas dalykas vis sutrukdydavo. Dabar tuo labai džiaugiuosi, nes mes atsidūrėme tobuloje vietoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ pasakojo dainininkas.
Persikėlus gyventi į gamtą, iliuzija apie romantišką kaimo atmosferą greitai subliuško. E. Sipavičius sako, jog persikrausčius teko susitaikyti, kad kaime gyventi miesto ritmu nepavyks.
„Mes norėjome gyventi kaime, bet miestietiškai. 15 arų žemės nupjaus robotas, mes tik sėdėsime ir kavutę gurkšnosime. Tačiau niekas neišėjo (...). Ilgainiui sugalvojome auginti daržoves sau – atsirado šiltnamis, lysvių, o vėliau ir vištų“, – sako jis.
Dainininkas juokauja – pats negali atsistebėti, kaip tapo ūkininku, nors iš pradžių planavo gyvenimą užmiestyje stebėti iš šono.
Vadina vienu geriausių sprendimų
„Tai nebuvo mano planas, mano ateities projektas, viskas nutiko po truputį, tik vėliau pagalvojome – kam mums to reikėjo. Dabar, kai turime ėriukų, supratome, kad darbo tikrai turime labai daug, savo ūkį planuojame mažinti“, – priduria atlikėjas.
Tačiau nepaisant nuolatinių ūkio darbų, E. Sipavičius tikina, jog gyvenamosios vietos pakeitimas buvo vienas geriausių jo gyvenimo sprendimų.
„Nežinojome, kad savyje nešiojomės tiek „brudo“, kol nepagyvenome čia. Kai iš čia išvažiuojame į Vilnių, susidėliojame savo darbus į vieną dieną: kirpykla, valykla, parduotuvės, bet grįžę jaučiamės pavargę. Vilniuje pasitinka kamščiai, eilės, žmonių minios, įtampos. Kol esi ten, nejauti, kaip tai trukdo tau, kaip žmogui“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Viso pokalbio klausykite ir po E. Sipavičiaus namus užmiestyje pasižvalgykite laidos įraše.
