Andrius Kleiva – apie japonų namus ir požiūrį į tvarką: į svečius lengvai nepateksite

Japonija vis dažniau apibūdinama kaip tvarkos, harmonijos ir asketiško gyvenimo būdo simbolis. Kaip ir Marie Kondo – japoniško tvarkymosi metodo kūrėjos knygos išgraibstomos akimirksniu. Tačiau Tokijuje gyvenantis knygų apie Japoniją autorius Andrius Kleiva tikina, jog, nepaisant to, kad atsakingas daiktų pirkimas ir kokybė japonams reiškia daug, – tai nebūtinai simbolizuoja idealią tvarką namuose.  

Japoniškas požiūris į daiktus ir tvarką

Japoniškas minimalizmas yra dalis bendros šalies filosofijos, įsitikinęs LRT bendradarbis A. Kleiva. Anot jo, kruopščiai atsirinkti perkamus daiktus, apgalvoti jų paskirtį ar praktiškumą japonams yra būtina.

„Japonai yra labai reiklūs vartotojai, jie labai daug laiko praleidžia apgalvodami detales, ar daiktas galės būti pataisomas, ar neturi defektų. Gyrimasis daiktas nėra paplitęs fenomenas, žmonės perka daiktus sau, todėl galvoja apie jo praktiškumą, o ne išvaizdą“, – LRT RADIJO laidoje „Viskas, ko (ne)reikia“ įžvalgomis dalijasi A. Kleiva.

Japoniškas interjeras | Shutterstock nuotr.

M. Kondo tvarkymosi metodas, dar žinomas kaip KonMari, greitai pasiekė ir Vakarų pasaulį – tai būdas daiktus atsirinkti sąmoningai: pagal paskirtį, keliamas emocijas, o erdves planuoti taip, kad jose liktų kuo daugiau laisvos vietos.

„Šiais laikais, ypač didžiuosiuose miestuose, japonų namai yra labai kompaktiški. Aš savo namuose Tokijuje daiktus statau keliais aukštais. Ant šaldytuvo statau mikrobangų krosnelę, o ant jos dar ir skrudintuvę. Tačiau Japonijos prekybos centruose yra tikrai didelė pasiūla dėžių, dėžučių, kurios leidžia išnaudoti erdves ir kompaktiškai susidėti daiktus.

Tokijas | Shutterstock nuotr.

Natūralu, kad, neturint vietos, žmonės nelaiko jausmų jiems nekeliančių daiktų. Nebūtina būti M. Kondo, kad sugalvotum tokią rutiną – patogiau likti prie daiktų, kurie yra svarbūs, ir neturėti nereikalingų. Japonai patys stebisi, kad tapo fenomenu“, – sako rašytojas.

Japonai mėgsta sentimentalias smulkmenas | Shutterstock nuotr.

Nors japonai, anot Andriaus, linkę kruopščiai planuoti savo buitį, jie taip pat nebijo atsikratyti nereikalingais ar morališkai pasenusiais daiktais.

Marie Kondo | Scanpix nuotr.

„Japonai dažnai išmeta laikinus daiktus, prie kurių nėra prisirišimo, tačiau daiktai, kurie turi istoriją, yra labai svarbūs, jie daiktuose mato prisiminimus ar žmones, kurie prisidėjo prie to daikto atsiradimo (...). Senas daiktas yra prestižinis daiktas“, – pasakoja A. Kleiva.

Nors įprasta taisyti tik brangius ar ilgai tarnaujančius daiktus, A. Kleiva pastebi, jog Japonijoje taisomi net paprasti buities daiktai. Tai, anot jo, atspindi bendrą japonų kultūrą – ne tik sąmoningai pirkti daiktus, tačiau ir rūpintis jų ilgaamžiškumu.

Japonai vertina kokybę ir senus, asmeninę vertę kuriančius daiktus | Shutterstock nuotr.

„Japonijoje yra labai daug daiktų taisyklų, nesunku rasti vieną po kelis metrus nuo namų ir jos taiso viską: batus, laikrodžius, drabužius, skėčius. Ten dirbantys žmonės yra tokie atidūs, kad sunku prisiminti, kaip daiktas atrodė prieš atnešus jį pataisyti“, – teigia A. Kleiva.

Nesvetingumo priežastis – netvarka

Tačiau minimalizmas ir rūpinimasis daiktais nereiškia, kad japonų namuose vyrauja absoliuti tvarka. Anot A. Kleivos, patekti į japonų namus yra sudėtinga, o to priežastis nėra svetingumo stoka.

„Nereikėtų turėti labai daug iliuzijų, kad minimalizmas visais atvejais atneša tvarką japonų namuose. Nesunku rasti namų, kuriuose yra daug chaoso. Tie, kurie lankosi Japonijoje arba joje gyvena, pastebi, kad gana sunku patekti į japonų namus pasisvečiuoti. Netvarka yra pagrindinė priežastis“, – priduria A. Kleiva.

Poreikis mažiau ir atsakingai pirkti bei dėmesys kokybei nebūtinai visada reiškia tvarką namie | Shutterstock nuotr.

Viso pokalbio klausykite laidos įraše.