Per savo keliones patyriau ne vieną pamoką ar „nušvitimą“ apie gyvenimo tiesas. Bet jei reikėtų išskirti vieną, kuris skambėtų labiausiai kontroversiškai – tai vienareikšmiškai būtų mintis, kad ne visos turistų pamėgtos vietos, kuriose žmonės grūdasi kaip sardinės indelyje, yra blogos.
Visą praėjusią vasarą praleidau Austrijoje esančiame Tirolio regione, kurį supa kalnai. Geriausia dalis – apsigyvenus Insbruko mieste Italijos Alpes, dar vadinamas Dolomitais, pasiekti automobiliu galima per pusantros valandos.
Dolomitai šiuo metu yra turbūt populiariausias kalnų masyvas Europoje. Turistų minios čia plūsta visais metų laikais, tad ką jau kalbėti apie sezono įkarštį.
Daugumai atvejų kalbantis su kitais keliautojais ar stebint patarimus socialiniuose tinkluose, kur raginama nevykti į tam tikras vietas, nes laiką praleisite turistų minioje, – pritariu. Tačiau tam tikros vietos savo populiarumą įgijo ne be reikalo ir tam, kad jas pamatytumėte, verta pasiramstyti pečiais su kitais turistais ar pastovėti eilėse.
Pirmą kartą šią mintį užsitikrinau Tailande esančiose Phi Phi salose, o po jų – būtent Italijos Dolomituose.
Birželio pradžioje nusprendėme skirti 5 dienas apvažiuoti pagrindinius objektus, šiek tiek pažygiuoti ir pamatyti, ko jau čia visi taip veržiasi į šį regioną.
Kadangi jau gyvenome tarp kalnų įsikūrusiame mieste, buvom šiek tiek skeptiški, tačiau vos įvažiavus į Italijos Alpes tapo aišku, jog priėmėme gerą sprendimą. Mus pasitiko didingos, baltomis uolienomis pasidabinusios kalnų viršukalnės, jų papėdėje tingiai žolytę rupšnojančios karvės ir prieš saulę pievose gulinėjantys turistai.
Didžiąją dalį laiko Dolomituose jaučiausi kaip pasakoje. Atrodo, net šviesa čia kitaip krinta, medžiai labiau žaliuoja ir paukščiai garsiau čiulba. O ką jau kalbėti apie tobulai tarp kalnų įsispraudusius žydriausio vandens ežerėlius, iki kurių atžygiavęs tikrai suvalgai skaniausią sumuštinį gyvenime.
Tą pačią vasarą teko pabuvoti ir Šveicarijos Alpėse, tad galiu drąsiai pasakyti, jog Dolomitai daug labiau verti jūsų laiko. Nors vaizdai gana panašūs, atmosfera čia kažkuo kitokia – ir neaišku, ar vietiniai kalti, ar susimaišiusios Austrijos ir Italijos kultūros. Bet vos išvažiavęs, jau imi svarstyti, kaip kuo greičiau sugrįžti ir užlipti į tą kalną, su kuriuo atsisveikinai išvažiuodamas.
Na, o dabar šiek tiek apie kainas.
Gera žinia – Italijos Alpėse yra pigiau nei Šveicarijoje. Bloga žinia – Italijos Alpėse vis tiek yra kosmiškai brangu.
Turbūt juokingiausia situacija buvo ieškant nakvynės. Kainos nuo gegužės mėnesio iki pat spalio yra itin aukštos. Dar būtų ne taip liūdna, jei už 150 eurų nakčiai gautum erdvų kambarį, pusryčius ir patogią lovą. Bet čia, geriausiu atveju, gausi kambariuką pusrūsyje arba už perpus pigiau – miegmaišį ir vietos lopinėlį ant šieno.
Taip, išgirdot teisingai. Viena opcija, kurią užmačiau „Airbnb“ platformoje, ir kuri, beje, turėjo begales gerų atsiliepimų – nakvynė pašiūrėje ant šieno.
Įprastos nakvynės kainos Dolomituose, patogiausiuose regionuose, svyruoja nuo 120 iki 200 eurų už naktį. Tuo tarpu automobilio nuomos kaina priklausys nuo šalies, kurioje jį imsite. Mes automobilį nuomojomės Austrijoje ir sumokėjome apie 60–70 eurų už dieną.
Žinoma, nemokamas automobilių aikšteles galite pamiršti. Už valandą sumokėsite nuo 1 iki 4 eurų.
Smagumai čia nesibaigia. Pagrindinė atrakcija – kalnai, tačiau jei nesate kas dieną nusiteikę lipti po porą kilometrų iki viršūnės, teks rinktis keltuvą. Bilietas kainuoja apie 30–40 eurų žmogui.
Galiausiai, restoranuose norėdami pavalgyti sumokėsite apie 20–30 eurų žmogui. Deja, maistas mums nepasirodė vertas kainos.
Visgi Dolomitų didybė taip stipriai pakerėjo, tad neskaudėjo širdies nei dėl neskanaus brangaus kepsnio, nei dėl permokėto stovėjimo automobilių aikštelėje.
Ir keliauti čia tikrai verta – net prie Braies ežero, kur atvykę pradžioje eisite vorele takeliu drauge su minia. Atsivėrę vaizdai taip pamalonins širdį, kad pamiršite viską aplinkui ir džiaugsitės kartu su visais nepakartojama mūsų planeta.
