„Šitą dainą aš parašiau šešiolikos metų. Smagu, kad visus tekstus tiek dabar, tiek anksčiau rašau ranka, – kad būtų ką anūkėliam parodyt. Ten priverkti, prikruvinti puslapiai. Vat šitą dainą aš kažkada naktį parašiau, nes grįžau palydėjęs mergaitę stotyje. Kaip aš ten pats parsibeldžiau, jau neatsimenu, bet labai anksti ryte“, – LRT.lt laidoje „Mano dievaitis“ apie savo kultinę dainą „Mergytei“ pasakoja Deividas Norvilas-Deivis.
Įkvėpimas – skaudūs išgyvenimai
Dainininkas pripažįsta, kad, kaip ir daina „Mergytei“, kitos jo kurtos dainos taip pat turi adresatus.
„Tos merginos vardas buvo Živilė, ją visi vadino „Živiliuk“. Aš ją mačiau vienintelį kartą gyvenime, ja buvau labai sužavėtas tą vakarą. Didžioji dauguma mano dainų turi adresatus. Kai šitą dainą įrašiau, ji buvo 5,5 minutės, labai lėta versija, su saksofonu soliakas grojau. Mano mamai labai patiko ta daina. Ji klausdavo, kodėl taip keistai dainuoju. Man užėmė daug laiko dainuoti normaliu balsu, normalia tarme. Vežiojau kasetes su ta daina į radijo stotis ir mus pagrojo“, – pasakoja jis.
Anot D. Norvilo, jis visada buvo roko muzikos atstovas, tad kilo pykčių ir su vadybininkais.
„Aš visada buvau rokeris ir šitą dainų pateikimą labai keikiau. Buvau maištautojas, buvome labai susipykę [su vadybininkais]. Jie tikėjo, ką daro ir jų kelias pasiteisino, bet aš kaip buvau pankas, taip ir likau. Gal todėl jauniems žmonėms patikdavo. Mes taip jausdavome, mylėdavome, tada buvo mūsų laikai“, – neslepia jis.
Kaip pasakoja dainų atlikėjas, įkvėpimas kurti kildavo iš skaudžių išgyvenimų.
„Dėl ko aš dabar nekuriu arba kuriu labai mažai, nes nebėra tokių sukrėtimų gyvenime. Tuo metu aš kurdavau tada, kai man buvo arba labai blogai, arba labai gerai. Bet labai gerai buvo retai paaugliui, nes dažniausiai paaugliui būna labai blogai. Atrodė, kad viskas, kas blogiausia, nutinka man, mano problemos yra pačios didžiausios, aš gyvenu tokį sunkų gyvenimą“, – sako D. Norvilas.
„Šeima yra kūrybos žudikė“
„Ji yra kūrybos žudikė“, – neslepia D. Norvilas, kalbėdamas apie atsiradusią šeimą.
„Viskas, tavo gyvenimas baigėsi. Staiga tavo problemos tampa niekinės. Visas gyvenimas apie juos [vaikus], su jais“, – teigia pašnekovas.
D. Norvilas sako, kad jaunystėje ne tik gerai uždirbdavo koncertuodamas, bet ir taupydavo, kartais pietumis vaišindavo kurso draugus.
„Aš turėjau tokį stalčiuką, kur vis dėjau ir dėjau. Tada pasiimi 100 eurų, eini į akademiją, tada eini su visais kursiokais papietauti, aš pastatau visiems pietus. Pagal savo poreikius, aš uždirbdavau labai daug. Kažkiek ištaškiau, bet nusipirkau Vilniuje butą, naują automobilį. (...) Užtat dabar kiek vaikų, žmona, šuo, tai galite mūsų neplėšti, nieko nerasite“, – juokiasi jis.
Pastūmėjo sukurti patriotinę dainą
D. Norvilas, įkvėptas karių kasdienybės ir laikotarpio, praleisto Rukloje, sukūrė patriotišką dainą „Tu karys“.
„Tai įvyko po vykusio projekto „Tikri vyrai“. Mes gyvenome Rukloje dvi savaitės. Valgėme, bėgiojome po miškus, sportavome, šaudėme, sprogdinome. Man tas laikas buvo stebuklingas, nepaisant to, kad reikėdavo anksti keltis. Kai visi eidavo miegoti, aš važiuodavau dar į koncertą. Po pirmų keturių dienų buvau taip nusivaręs, kad galvojau, jog reikia eiti iš čia. Tada išgirdau, kad neturime kariškų dainų, tik senas partizanų. Tada grįžau ir parašiau“, – tikina jis.
Paklaustas, kas dabar jam yra svarbu, pašnekovas nedvejodamas atsako – taika.
„Man svarbu, kad būtų taika mūsų krašte. Čia turbūt ne apie save, bet apie savo vaikus turime galvoti. Mes kažką patyrėme, pagyvenome – viskas dabar dėl jų. Aš nematau kol kas atokvėpio“, – teigia dainų atlikėjas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
