Gamtininkas Almantas Kulbis LRT TELEVIZIJOJE pastebi, kad durnaropės ir drignės, nors ir retai, tačiau vis dar auginamos dėl grožio gėlynuose ir daržuose. Šie augalai naudojami tiek liaudies, tiek tradicinėje medicinoje, o ir svaiginimosi tikslais. Vis tik gamtininkas prašo žmonių savigyda neužsiimti, mat tokie eksperimentai gali pasibaigti net mirtimi. „Yra daug mirtinų atvejų. Dėl to iš smalsumo šiuose augaluose tikrai nereikėtų ieškoti aštresnių pojūčių“, – įspėja A. Kulbis.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis dėsto, kad durnaropės ir drignės panašios savo išvaizda – tai stambūs ir gražūs augalai, priklausantys tai pačiai kiauliauoginių šeimai. Abu šie augalai į mūsų šalį atkeliavo iš svetur.
„Drignės į Lietuvą atkeliavo iš Viduržemio jūros pakrantės jau labai seniai – dar geležies amžiuje čia įsitvirtino. Taigi, šis augalas yra archiofitas. O štai durnaropės nėra senas augalas mūsų šalyje. Nors kai kuriose senose knygose rasime, kad šis augalas taip pat atkeliavo š pietinių kraštų, tačiau iš tiesų tai yra klaida – durnaropė atkeliavo iš Šiaurės Amerikos.
[...] šitų augalų sukeliamą kvaitulį aprašė daugybė autorių [...]
Tai yra amerikietiškas augalas. Kai buvo atrasta Amerika, durnaropė per kelis šimtmečius atkeliavo iki Lietuvos. Lenkijoje šis augalas pasirodė maždaug 1620 metais, o Lietuvoje – truputį vėliau“, – augalų atsiradimą mūsų šalyje nušviečia gamtininkas.
„Šitų augalų sukeliamą kvaitulį aprašė daugybė autorių – gausu tiek šiuolaikinių klinikinių aprašymų, tiek senesnių. [...] Yra dar vienas šalutinis poveikis – šie augalai apnuodija. Yra daug mirtinų atvejų. Dėl to iš smalsumo šiuose augaluose tikrai nereikėtų ieškoti aštresnių pojūčių“, – įspėja laidos svečias.
Nuodingųjų medžiagų turintys augalai neretai yra naudojami ir medicinoje – vaistažolės. Durnaropės ir drignės – ne išimtis.
Kartą vietoj aguonų pasibarstė drignės sėklų. Toks netyčinis veiksmas baigėsi ligoninės palata.
„Šie augalai aprašyti ne tik liaudies, bet ir mokslinėje medicinoje. Vis tik reikia nepamiršti, kad jų poveikis yra gana įvairus – tai ne nuo vieno simptomo ar ligos naudojamos vaistažolės, – akcentuoja neformaliojo švietimo agentūros Ekologijos ir menų poskyrio vadovas. – Išimtinai tik gydytojai galėtų gydyti šiais augalais. Žmonėms bandyti patiems kažkaip pasilengvinti savijautą ar pasiskaičius vaistažolių knygas kitaip sau padėti, tikrai jokiu būdu nederėtų.“
Pasak gamtininko, įvairūs liūdnai pasibaigę pavyzdžiai byloja, kad šių augalų apskritai reiktų vengti rinkti. „Viena moteris itin mėgo augalus. Namuose ji laikė drignės sėklas, norėjo jas pasisėti. Tuo pačiu moteris itin mėgo kepti. Kartą vietoj aguonų pasibarstė drignės sėklų. Toks netyčinis veiksmas baigėsi ligoninės palata“, – laidos žiūrovus nerinkti minėtų augalų ir jų sėklų dar kartą įspėja A. Kulbis.
Įdomu tai, pastebi gamtininkas, kad abu augalai auga netoli žmogaus. Durnaropės ir dėl grožio auginamos, tiesa, gėlynuose ir daržuose jas aptiksime retai.
Vis tik knygose šie augalai aprašomi dažniau, o gyvai pamatyti – sėkmės dalykas.
„Natūraliai šie augalai auga dykvietėse, apleistose vietose, kažkur panamėse. Štai eidamas Žirmūnuose (Vilniuje esančiame mikrorajone – LRT.lt) net keliose vietose mačiau augančias drignes. Augalas stambokas, dar šiuo metu nežydi, tačiau iki spalio mėnesio dar pražys.
Taigi, jas galima net miestuose pamatyti. Taip pat auga ir kaimuose, o daugiausiai – apleistose vietovėse. Vis tik knygose šie augalai aprašomi dažniau, o gyvai pamatyti – sėkmės dalykas“, – šypsosi LINEŠA Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis.
Visas pokalbis su gamtininku A. Kulbiu apie durnaropes ir drignes – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
