Netikėtai žiemą sušilus orams šikšnosparniai gali pagalvoti, kad pavasaris, skris ieškoti maisto, jo neras ir taip gali pražūti. O šie vieninteliai skraidantys žinduoliai gamtai itin naudingi: įprastą vasaros naktį vos vienas šikšnosparnis suėda kelis tūkstančius vabzdžių bei mašalų. Šiuos gyvūnus Lenkijoje ne tik gelbsti, bet ir vaikus jais rūpintis moko pensinio amžiaus moteris, kuri šikšnosparnių prieglaudą įkūrė savame bute.
Fikciniame pasaulyje išgalvotas Gotamo miestas turi savo herojų Betmeną – žmogų-šikšnosparnį. O štai kaimyninėje Lenkijoje, Ščecino mieste, gyvena tikrų tikriausia šikšnosparnių gelbėtoja, kurią vietiniai dar vadina „bat-mom“ arba šikšnosparnių motina.
Barbara Gorecka – pensininkė, laisvu laiku besirūpinanti paliegusiais, sergančiais, per anksti pabudusiais šikšnosparniais. Ji prisimena, kad viskas prasidėjo prieš 16-ka metų, vieną labai šaltą sausio dieną, kai šikšnosparniai pradėjo veržtis iš ventiliacijos angų tiesiai į jos butą. Taip jos devintame daugiabučio aukšte esantys namai tapo šikšnosparnių prieglauda.

„Dažniausiai mane pasiekia išsekę šikšnosparniai, tokie, kurie pabudo, pavyzdžiui, dėl fejerverkų ar pakilus temperatūrai galvodami, kad jau pavasaris ir metas ieškoti maisto. Deja, beieškodami jie praranda tiek energijos, kad nebepajėgia skristi“, – pasakoja šikšnosparnių prižiūrėtoja Barbara Gorecka.
Per visus tuos metus moteris jau išgelbėjo maždaug 1600 šikšnosparnių. Šią žiemą rūpinasi trimis dešimtimis sergančių, sužeistų ar netikėtai pabudusių iš miego gyvūnų.


Pensininkė pasakoja, kad iš pradžių buvo gana sudėtinga. Pati tikėjo įvairiais mitais, kuriuos padėjo įveikti gamtininkai, su kuriais konsultavosi. Pažinusi ir perpratusi šikšnosparnių elgesio principus, Barbara dabar jiems negali atsispirti. Su kiekvienu mezgasi savitas ryšys.
„Skyriau jiems daug laiko, bet šie gyvūnai vis dar mane stebina. Ir turiu pripažinti – esu jiems neabejinga, – prisipažįsta ji. – Galiu keltis viduryje nakties, kad duočiau antibiotikų. Myliu lyg vaikus.“


Per veiklos metus ji sukūrė ekspertų ir savanorių tinklą, kurie taip pat padeda jai rūpintis gyvūnais. Vieni šikšnosparniai jos bute išbūna kelias dienas, kiti – kelias savaites ar net mėnesius. Kiekvienas šikšnosparnis gauna ne tik vardą, bet ir atitinkamą jo priežiūros ritmą ar sprendimus, kad tik greičiau būtų galima paleisti į laisvę.
„Pati juk neturiu sparnų, prie kurių Cecilė galėtų prisiglausti, kabintis. Todėl – būdavo – glaudžiu ją prie krūtinės po drabužiais, ten ji jausdavo mano širdies plakimą, odos šilumą, jautėsi kaip namuose. Dabar, kai tik turi galimybę, ji ten vis stengiasi grįžti“, – susijaudinimo balse neslepia B. Gorecka.


Moteris taip priprato prie šikšnosparnių po palaidine, kad kartais apie juos visai užsimiršta. „Šikšnosparniams labai patinka būti po drabužiais. Jie murkia ir glaustosi, panašiai kaip katės, – šypsosi biologijos pamokas mokyklose vedanti pensininkė. – Žinote, ir pati taip pripratau, kad po marškiniais būna šikšnosparniai, jog kartais pamirštu. Būna, pavyzdžiui, išeinu iš namų arba įsėdu į mašiną ir tik tada suprantu, kad kuris iš jų keliauja drauge. Kartą taip nuėjau į bažnyčią.“
79-erių Barbara Gorecka ne tik rūpinasi pačiais šikšnosparniais, bet ir stengiasi skleisti žinią apie juos, supažindinti visuomenę su čia pat miestų parkuose gyvenančiais kaimynais. Dėl to moteris vyksta į Lenkijos mokyklas, kur organizuoja pažintines gamtos pamokas.


„Būna, kad kai kurie vaikai baiminasi ir pačių šikšnosparnių, ir kad nepavyks jiems padėti: šie nepaskris, ar jiems kaip nors bus pakenkta. Dar vaikai klausia, ar nenuskriaus jų pačių, kitų gyvūnų. Bet prasideda pamoka ir klausimų nelieka. Paaiškėja, kad šikšnosparniai draugiški ir labai bendraujantys“, – džiaugiasi Ščecino 12-os pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jadwiga Romankiewicz.

Pastebima, kad dėl klimato kaitos, kylančios temperatūros šikšnosparniai dažniau per anksti pabunda iš žiemos miego. Jiems išgyventi reikia vabzdžių ir mašalų, kuriais jie maitinasi, tad jei žmonės nežinos, kaip jais tinkamai pasirūpinti – šie gali nugaišti.
Visas reportažas apie Ščecino „bat-mom“ – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.










