Dalis augančių grybų yra itin nuodingi, tačiau apie žalsvosios musmirės pavojus dera žinoti net tiems, kurie labai retai išsiruošia į mišką. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) atstovas, gamtininkas Almantas Kulbis padeda susipažinti su šiuo grybu ir jo keliamais pavojais.
Grybautojai savo laimikiais neretai pasipuikuoja socialiniuose tinkluose, keldami įspūdingas nuotraukas. Vis tik nemažai grybautojų tikina net nėra matę žalsvosios musmirės (lot. Amanita phalloides). Gamtininkas A. Kulbis sako, kad tai nėra jau toks retas grybas mūsų šalies miškuose.
„Daugelis jos nėra matę dėl vienos paprastos priežasties – eina grybauti į pušynus, o žalsvoji musmirė mikorizę, augalų šaknų simbiozę su grybais, sudaro su lapuočiais medžiais, pavyzdžiui, ąžuolu. Visų pirma tokių miškų nėra daug. Nepaisant to, ją galima rasti parkuose, pamiškėse. Žalsvoji musmirė aptinkama grupėmis arba pavieniui“, – sako laidos svečias.
Gamtininkas išskiria du svarbiausius žalsvosios musmirės požymius. Anot A. Kulbio, juos turėtų tvirtai žinoti visi grybautojai.
„Skirtingai nuo paprastosios musmirės, ši neturi taškelių, – grybautojų dėmesį atkreipia LMNŠC atstovas. – Žalsvoji musmirė ant koto turi sijonėlį. Jis atsiranda grybui lendant iš žemės. Sijonėlis atsiranda iš vadinamosios išnaros, kurią reikia apžiūrėti ir įsitikinti. Reiktų žiūrėti į grybo pagrindą. Turėtų būti sustorėjimas grybo apačioje. Taigi, du požymiai, sijonėlis ir išnara, parodo, kad tai tikrai yra žalsvoji musmirė. Žinoma, dar ir žalsva spalva. O šiaip tai yra dailus, gražus ir stambokas grybas.“
Grybai turi vadinamuosius dvynius – panašios išvaizdos grybus. Nuodingoji žalsvoji musmirė taip pat turi tokius dvynius. Tiesa – valgomus.
„Ganėtinai panašios yra žalsvos spalvos ūmėdės. Lietuvoje yra net kelios ūmedžių rūšys, kurios labai panašios spalvos, kaip kad žalsvosios musmirės. Pati žalsvoji musmirė, kol jauna, būna žalios spalvos, tačiau vėliau išblunka. Dėl to žmonės neretai jas supainioja.
Būna, kad net ir su pievagrybiais supainioja. Taip pat žmonės žalsvąsias musmires painioja su žaliuokėmis. Vis tik žaliuokės auga labai vėlai. Jei liepos mėnesį atrodo, kad radome žaliuokę, tai jau tikrai galėtų sukelti įtarimą. Taigi, nei ūmėdės, nei žaliuokės neturi sijonėlio ir išnaros“, – dėsto A. Kulbis.
Kuo gi pavojinga žalsvoji musmirė? Visų pirma, akcentuoja gamtininkas, net 90 proc. mirčių nuo grybų priskiriama būtent žalsvosioms musmirėms.
„Nuo paprastosios musmirės, raudona galva ir baltais taškiukais, niekas nemirė. Taip, apsinuodijama, tačiau mirčių nefiksuojama. O štai žalsvosios musmirės net nedaug tereikia, kad žmogaus organizme įvyktų negrįžtami procesai. Net 90 proc. mirčių nuo grybų lemia būtent šis vienintelis grybas – žalsvoji musmirė, – įspėja pašnekovas. – Ji turi ne vieną nuodą. Tie nuodai sukelia kraujo kūnelių irimą ir kepenų irimą.“
Pirmieji apsinuodijimo žalsvąja musmire požymiai pasirodo praėjus dienai po suvalgymo. O tuomet, liūdnai konstatuoja gamtininkas, jau būna vėlu.
„Kažkokių ypatingų priešnuodžių nėra. Esu girdėjęs apie kepenų persodinimą, bet donorą taip greitai rasti būtų beveik neįmanoma. Tiesa, po dienos ar dviejų būna vadinamasis laikinas pagerėjimas, žmogus pasijunta geriau. Tačiau vėliau vėl pasijuntama blogai“, – sako LMNŠC atstovas, gamtininkas Almantas Kulbis.
LRT.lt primena, kad užtenka vos pusės žalsvosios musmirės kepurėlės, kad šis grybas žmogų pasiųstų myriop. Nesikreipus į gydytoją, simptomai gali pasireikšti jau po šešių valandų, tačiau dažniausiai kitą dieną, nuo grybo suvalgymo. Netrukus po to dažniausiai pasireiškia kepenų nepakankamumas, kuris baigiasi mirtimi.
Prieš trejus metus nuo žalsvosios musmirės mirė 50-metis Vilniaus rajono gyventojas. Atvežtas į ligoninę jis tikino norėjęs pats įsitikinti, ar išties grybas jau toks nuodingas. Po kelių dienų apsinuodijusiam pacientui prasidėjo vidinis kraujavimas. Penktą dieną vyras mirė.
Visas pokalbis apie žalsvąją musmirę – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
