Baltymai, kalcis, magnis, kalis ir cinkas – visų šių elementų ir dar daugiau galima rasti anakardžių riešutuose. Dėl savo ypatingų maistinių savybių anakardžiai neretai įtraukiami į sveika gyvensena besirūpinančio žmogaus mitybą, rašoma prekybos tinklo „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.
Sodriu skoniu pasižyminčių anakardžių pasaulyje kasmet nuskinama apie 3,7 mln. tonų. Savo populiarumu anakardžius lenkia tik žemės ir graikiniai riešutai bei migdolai.
„Daugiausia anakardžių yra užauginama Afrikoje, ir net 90 proc. šių riešutų yra toliau perdirbama Indijoje ir Vietname. Tai reiškia, kad Afrikoje užaugę riešutai, keliauja ilgą kelią į Aziją, kur yra paruošiami vartojimui, ir tik tuomet yra eksportuojami į kitas pasaulio šalis. Taip ne tik yra sukuriama daug papildomo klimato kaitą skatinančio CO2, bet ir vietinės bendruomenės Afrikoje netenka galimybės išnaudoti visos jų derliaus sukuriamos ekonominės vertės bei gauti sąžiningo atlygio“, – pasakoja Pirkimų tarnybos socialinės atsakomybės specialistė Karolina Labulytė.
Anakardžiai – ne riešutai?
Nors anakardžiai yra žinomi kaip riešutai, visgi, techniškai kalbant, tai yra anakardžio medžio vaisių sėklos. Kriaušės formos vaisiaus gale užaugusios sėklos vadinamos tikraisiais vaisiais arba anakardžių kauliukais, kuriuos ir galime rasti maisto prekių parduotuvėse.
Anakardžių medžiai geriausiai auga sausame ir šiltame klimate – norint užauginti aukščiausios kokybės anakardžių vaisius ir riešutus, ideali temperatūra turėtų būti 25 laipsniai dienos metu, o naktį neturėtų nukristi žemiau 10 laipsnių Celsijaus. Dėl šios priežasties, 58 proc. pasaulio anakardžių užauginami Afrikoje – Tanzanijoje, Nigerijoje, Mozambike ir Ganoje.
Daug vitaminų ir skaidulų
Tolimojoje Afrikoje augantys anakardžiai bręsta 2–3 mėnesius, o vaisiams prinokus, jie nuo medžio nuskinami su visomis sėklomis. Kita vertus, to negana, kad riešutai jau galėtų keliauti į parduotuvių lentynas. Nuskynus vaisius prasideda unikalus derliaus nuėmimo ir paruošimo procesas. Labai svarbu, kad sėklos būtų ruošiamos vis dar būdamos apvalkale. Pirmiausia jos rankomis nuplėšiamos nuo vaisiaus, o vėliau džiovinamos ir verdamos garuose. Tik tinkamai nuėmus, išdžiovinus ir išvirus sėklas, galima pradėti lukštenimo procesą, kuris taip pat reikalauja daug laiko ir žmogiškųjų resursų.
Vartojimui paruošti anakardžiai pasižymi daugybe gerųjų maistinių savybių. Juose gausu angliavandenių, skaidulų, baltymų, geležies, magnio, cinko, fosforo, mangano, seleno, vitamino K ir C bei B6. Juose esančios medžiagos, tokios kaip nesotieji riebalai yra naudingi širdies veiklai, gali padėti kontroliuoti svorį. Ne veltui šie riešutai yra vadinami maistingumo bomba.
