Kiaušidžių vėžio diagnozę pasaulyje kasmet išgirsta beveik ketvirtis milijono moterų, o apie 70–80 proc. moterų liga diagnozuojama per vėlai, kai jau būna pažengusi ir diagnozuojama 3 ar net 4 vėžio stadija. Taip nutiko ir Brigitai Povilionienei, ji prieš dešimtmetį iš medikų išgirdo apie kiaušidžių vėžį. Moteriai skubiai buvo pradėtas taikyti chemoterapijos kursas ir operacijos metu pašalinti 18 bei 4 cm augliai, kiaušidės ir net gimda.
Po įveiktos ligos B. Povilionienė turėjo susitaikyti ir su dar viena skaudžia žinia – ji nebegalės turėti vaikų. Apie ligą, pakeitusią gyvenimą, norą padėti kitiems ir pomėgį, netikėtai tapusį darbu, pasakoja fotografė B. Povilionienė.
Apie savo ligą prabilo norėdama padėti kitiems
Išgirdus onkologinės ligos diagnozę, B. Povilionienės gyvenimas tarsi apsivertė aukštyn kojomis. Jai tebuvo 27-eri. Gydymas buvo sudėtingas – operacija, chemoterapija, žinia, kad niekada negalės turėti vaikų. Šį laiką moteris prisimena kaip blogą sapną. Tačiau pradėjusi sveikti, Brigita pradėjo viešai ir atvirai kalbėti apie savo ligą ir savo nuostabai sulaukė daugybės žmonių reakcijų.
„Kai įdėjau pirmą įrašą, kuriame pasakojau apie įveiktą ligą, savo asmeniniame „Facebook“ profilyje sulaukiau labai daug palaikymo, padrąsinimo, linkėjimų saugoti save ir išlikti sveikai. Kartu gavau nemažai privačių žinučių, kad ir kiti mano soc. tinklų draugai serga. Jie prašė pasidalinti, kaip atradau savo ligą, kokie simptomai man buvo. Buvo ir tokių žinučių, kuriose jautėsi prašymas padrąsinti juos nebijoti įveikti užklupusią ligą“, – sako B. Povilionienė.
Pašnekovė tikina tuomet ir supratusi, kad yra labai daug žmonių, kurie taip pat serga vėžiu, kuriems, kaip jai anuomet, šiandien yra lygiai taip pat sunku išgyventi tas nežinios kupinas dienas, kol vyksta gydymas.
B. Povilionienė pasakoja, kad po pirmo atviro pasidalinimo ji suprato, kad negali tylėti ir turi savo istorija dalintis su kitais. Moteris suvokė, koks reikalingas ir svarbus kitiems sergantiesiems yra padrąsinimas ir viltis, kad tai praeis, kad viskas bus gerai. Todėl ji tikina ir pasiryžusi apie savo ligą kuo daugiau kalbėti viešai.
„Norėjau parodyti, kad net persirgus onkologine liga galima gyventi produktyviai“, – atvirauja moteris.
Sulaukė didžiulio palaikymo iš aplinkinių
Pasidalijusi savo istorija, B. Povilionienė sulaukė ne tik artimųjų, bet ir visai nepažįstamų žmonių palaikymo.
„Žmonės man rašo labai šiltas žinutes, kuriose jie žavisi mano drąsa, kad apie tai kalbu, skatina nenustoti skleisti pozityvą kitiems. Tačiau man tampant vis labiau matomai socialinėje erdvėje, nepavyksta išvengti ir negatyvių, piktų, o galbūt pavydžių žmonių, kurie leidžia sau pasisakyti ar net linkėti bloga. Kažkas yra parašęs „linkėjimą“ – „mirk nuo vėžio“. Esu netgi sulaukusi žinutės su klausimu, kiek man yra mokama už propagandą neturėti vaikų“, – pasakoja pašnekovė.
B. Povilionienei vis dar sunku suvokti, kokie pagiežingi gali būti žmonės.
Kasmet tikrinasi prevenciškai
Ir nors liga jau įveikta, tačiau B. Povilionienė toliau rūpinasi savo sveikata. Rizika, kad liga gali atsinaujinti, jau yra sumažėjusi ir, pasak medikų, dažnai tikrintis nėra būtina, tačiau Brigita tai daro dėl savo pačios ramybės.
„Kiekvieną rudenį pasidarau kiaušidžių ir krūtinės vėžio kraujo tyrimus, kad įsitikinčiau, ar nėra padidėję rodikliai. Taip pat visus reikiamus echoskopo tyrimus. Tai man jau yra taip pat įprasta, kaip mokiniams rugsėjo pirmoji. Savo sveikata rūpintis privalome patys, nes negali žinoti, kada kokia nors klastinga liga gali vėl smogti“, – pataria pašnekovė.
Lankytis ligoninėje B. Povilionienei iki šiol nėra labai malonu, nuolat kyla prisiminimai apie sunkias dienas.
„Visada sugrįžta tie sunkūs momentai, kai buvo praeitas visas gydymo etapas. Be to, sunku, kai koridoriuose susitinki kitus pacientus, kurie šiuo metu jaučiasi blogai. Keletą dienų prieš vizitą pas gydytoją ir keletą dienų po to būna slogi nuotaika. Tačiau, kai ateina geri tyrimų rezultatai, nuotaika grįžta į man įprastą būseną ir vėl mėgaujuosi kiekviena diena“, – sako moteris.
Stiprybės ir jėgų suteikė artimieji
Paklausta, kas padėjo nepalūžti, B. Povilionienė neslepia, kad tai jos prigimtis, nes jai tiesiog įprasta džiaugtis net ir mažiausiomis smulkmenomis. O didžiausiu jos ramsčiu sunkiausiu momentu gyvenime tapo artimųjų ir vyro Aivaro palaikymas.
„Turiu didelį ratą žmonių, kurie mane myli, rūpinasi manimi ir visuomet siunčia savo gerą energiją“, – tikina Brigita.
Po ligos B. Povilionienei ir jos sutuoktiniui teko susigyventi ir su mintimi, kad jie negalės turėti vaikų. Dabar jie kuria bendrus ateities planus kartu, o visa kita palieka likimui.
Pasinėrė į darbus ir fotografiją
Pasveikusi B. Povilionienė pradėjo intensyviai domėtis fotografija. Ji moteriai padėjo užmiršti slogią patirtį ir realizuoti save. Bėgant laikui, fotografijos hobis virto B. Povilionienės pragyvenimo šaltiniu ir darbu. Dabar su vyru Aivaru moteris yra užregistravusi savo prekių ženklą „PoDu“, po juo slepiasi judviejų veiklos. Brigita dirba fotografe, o jos vyras Aivaras veda renginius.
„Atrodo, kad mums šiuo metu sekasi puikiai ir mes sėkmingai kiekvieną savaitgalį darbuojamės įvairiuose renginiuose. Be to, aš labai mėgstu fotografuoti kitus, tačiau visada randu laiko fiksuoti ir savo gyvenimo akimirkas. Man labai svarbu ir malonu žiūrėti prieš keletą ar net keliolika metų užfiksuotas akimirkas. Tuo mane ir žavi, kad ateityje fotografija padeda atkurti dabarties jausmą“, – dalijasi pašnekovė.
Svarstė pakeisti karjerą
Nors fotografe B. Povilionienė dirba jau aštuonerius metus, tačiau per COVID-19 buvo minčių apie karjeros pokyčius.
„Buvau pavargusi ne nuo fotografijos, bet nuo bendravimo su dideliu skaičiumi žmonių. Per vieną vasaros savaitgalį, kai tenka fotografuoti, pavyzdžiui, trejas vestuves iš eilės, sutinki daugiau kaip 200 žmonių. Fiziškai tai reikalauja daug energijos. Tačiau, kai kovidas mus visus sustabdė, buvo laiko pailsėti, pabūti užsidarius namuose. Tuomet ir supratau, kad vis dėlto žmonės manęs nevargina, o kaip tik duoda energijos naujoms idėjoms“, – dalijasi pašnekovė.
Pradėjo aktyviai keliauti
Viena iš didžiausių moters gyvenimo aistrų – kelionės.
„Jei aplinkybės leistų, aš norėčiau kiekvieną mėnesį gyventi kitoje šalyje. Na, pavyzdžiui, atskrendu į Ispaniją, nufotografuoju keletą renginių, užsidirbusi išsinuomoju būstą mėnesiui, po to skrendu į Italiją, ir taip nuolat... Žinoma, realybė kiek kitokia, reikia ir namus išlaikyti, ir visi mano klientai yra Lietuvoje“, – sako pašnekovė.
B. Povilionienė pasakoja, kad su vyru vis dar neišpildė vienos iš didžiausių savo svajonių – kelionės į Ameriką. Ją teko atšaukti dėl COVID-19 pandemijos. Pora tikisi, kad jau artimiausiu metu jiems pavyks aplankyti svajonių šalį.
Moteris tikina, kad apskritai yra labai svarbu atrasti veiklas, kurios teiktų laimę ir nuramintų mintis, nesvarbu, ar tai būtų kelionės, ar kitokie pomėgiai, tačiau išmokus švęsti gyvenimą, bus daug paprasčiau įveikti sunkumus.
